Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. gegužės 21 d. priimtą nutarimą Nr. 93-351 taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. R. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. 2014 m. gegužės 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria M. R. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis išteisintas. Galutinė bausmė paskirta 13 (trylika) metų laisvės atėmimo. 2015 m. vasario 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. 2017 m. sausio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria M. R. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis išteisintas. Galutinė bausmė - 13 (trylika) metų laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 13 d.2018 m. gegužės 21 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-351 nutarta taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau neteistas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Šiuo metu nuteistojo elgesys vertinamas kaip teigiamas, jis įvykdė jam skirtas rekomendacijas, dirba VĮ „Mūsų amatai“ darbininko pareigose, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, todėl padaryta išvada, kad M. R. sugebės laikytis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad šis nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, jame nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, elgesys bausmės atlikimo metu. M. R. dešimt kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, septynis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, be to, jam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis. Nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.Skunde nuteistasis M. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas atmestinai vertino pataisos įstaigos teikimą dėl lygtinio paleidimo jam taikymo. Nutartyje nurodyta, kad anksčiau jis teistas, tačiau tai netiesa. Atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą grindžiamas ir tuo, kad jis yra baustas negaliojančiomis nuobaudomis. Nuobaudos, nuteistojo vertinimu, tai administracinės teisės pažeidimai. Praėjus vieneriems metams, nuobaudos galiojimas baigiasi, laikoma, jog asmuo neturi nuobaudų. Nepagrįstas apylinkės teismo motyvas ir dėl didelės neatliktos bausmės dalies, nes lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės – kinta tik bausmės atlikimo forma. Teismas neįžvelgė, kad bausmės atlikimo metu jis įgijo keturias specialybes, yra išklausęs įvairių socialinių kursų, kas rodo jo pasiruošimą teisingam gyvenimui visuomenėje. Teismas taip pat nevertino sveikatos problemų jo šeimoje. Nuteistasis skunde pažymi, kad apylinkės teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų. Jis yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, Komisija jo lygtiniam paleidimui pritarė, todėl abejoti ar nepasitikėti Komisija, kuri betarpiškai dirba su nuteistaisiais, nėra pagrindo. Apylinkės teismas Komisijos darbą pavertė niekiniu, o nuteistieji, matydami tokią situaciją, neturi motyvacijos elgtis tinkamai, pradeda abejoti įstatymo veikimu. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 30 iki 20 balų ir tai yra akivaizdi pažanga, nulemta jo asmeninių pastangų. Nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir pavyzdingu darbu laisvėje įrodyti, jog yra patikimas, nenusikals ir nedarys jokios veikos, kuri kirstųsi su Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat pasižada laikytis visų lygtinio paleidimo sąlygų, gerbti priežiūrą vykdančių pareigūnų darbą.Atsiliepime-pranešime nuteistasis M. R. prašo atsižvelgti į tai, kad jo dukrai yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis bei specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Jo žmona yra dirbanti, vaiko priežiūrą dalijasi su jo motina, kurios sveikata taip pat nėra ideali.Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė prašo M. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį.Nuteistojo M. R. skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Nuteistasis M. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, o atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 20 balų. Net ir esant šioms aplinkybėms, pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre įgijo kompiuterių operatoriaus, staliaus, baldžiaus, želdinių tvarkytojo specialybes. Be to, M. R. pastoviai bendrauja su savo šeimos nariais, gali į juos kreiptis atsiradus problemoms, pataisos įstaigoje jis vengia destruktyvių grupių, yra ne kartą skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Vis dėlto, šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis jau yra pasiruošęs teisingam gyvenimui visuomenėje – įgijęs kelias specialybes, lankęs įvairius kursus, neturintis galiojančių drausminių nuobaudų, bei neįvertino Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų lygtinio paleidimo taikymo klausimu, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog kiekvienu atveju asmens lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir yra analizuojama visuma duomenų apie konkretų nuteistąjį. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, joje aiškiai išdėstyta, kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, taip pat niekiniu nepadaro Komisijos atliekamo darbo. Teisėjų kolegija sutinka, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netiksliai nurodė, jog M. R. anksčiau yra teistas. Nuteistasis buvo teistas, tačiau jo teistumas išnykęs, todėl priimant 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendį buvo laikoma, kad jis teisiamas pirmą kartą. Vis dėlto, ši aplinkybė įtakos M. R. lygtinio paleidimo svarstymui neturi.Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas nuteistojo mąstymo problemas. M. R. supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Nuteistasis pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes. M. R. išskiriamas kriminogeninis veiksnys – savo pavojingumo lygmens menkinimas. Nuteistasis veikė organizuotoje grupėje, taigi, jo sąjungininkai nebuvo eiliniai bendrininkai, labai sunkus nusikaltimas buvo vykdomas planingai, viskam gerai pasiruošus bei sukoordinavus visų dalyvaujančiųjų veiksmus. Pirmosios instancijos teismas netgi buvo pripažinęs, jog M. R. dalyvavo nusikalstamame susivienijime, nors vėliau aukštesnės instancijos teismo bendrininkavimo forma buvo sušvelninta, tačiau teigti, kad nuteistasis su visais bendrininkais nutraukė bet kokius ryšius, pateiktoje medžiagoje nėra pakankamai duomenų. Nesugebėjimą laikytis nustatytos tvarkos patvirtina pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus. M. R. teigimu, nuobaudos - tai administracinės teisės pažeidimai, kurių galiojimas po vienerių metų išnyksta. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad už padarytus administracinius nusižengimus atsakomybę numato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, o nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme drausminės nuobaudos skiriamos už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. BVK 143 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, kad M. R. bausmės atlikimo metu net dešimt kartų pažeidė nustatyto režimo reikalavimus, septynis kartus jam buvo skirtos įvairios drausminės nuobaudos, kartą pravestas auklėjamasis pokalbis, du kartus apsiribota jo elgesio svarstymu drausminėje komisijoje. Du kartus nuteistasis buvo uždarytas į baudos izoliatorių, taip pat du kartus gamino, įsigijo ar laikė uždraustus daiktus, kas laikytina šiurkščiu nustatytų taisyklių pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinė nuobauda yra gauta 2017 m. gegužės 11 d., o panaikinta prieš terminą 2017 m. spalio 16 d. Vadinasi, M. R. pavyzdingą elgesį rodo tik kiek daugiau nei pusmetį laiko, kas laikytina neilgu laikotarpiu, lyginant su bausmės atlikimo laikotarpiu. Nuteistasis nustatytos tvarkos nesilaikė nei tardymo izoliatoriuje, nei pataisos namuose, todėl jo gauti paskatinimai nenusveria sistemingai rodyto netinkamo elgesio. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi nuo 30 iki 20 balų pagal OASys metodiką, tačiau šį sumažėjimą lėmė tik M. R. teigiamas elgesys paskutiniais metais, o ne viso bausmės atlikimo metu. Laivės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka daugiau nei devynerius metus ir būtent šiuo laikotarpiu jis privalėjo stengtis keisti savo nederamą elgesį bei mąstyseną, o ne tik tuomet, kai atsirado galimybė svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad M. R. nėra aktyvus socialinės reabilitacijos dalyvis. Jis dalyvavo tik individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose elgesio pataisos programose, savo iniciatyva jokiuose užsiėmimuose nedalyvavo. Pataisos įstaigos administracijai pateikta pažyma, patvirtinanti, kad M. R., paleistas lygtinai, bus priimtas dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“, neleidžia daryti patikimos išvados, kad nuteistasis iš tiesų realiai įsidarbins ir gaus stabilias, jo lūkesčius atitinkančias pajamas, juo labiau, kad jo padaryta nusikalstama veika yra susijusi su lėšų pragyvenimui gavimu nusikalstamu būdu. Skundo teiginiai apie sveikatos problemų turinčius nuteistojo artimuosius lygtinio paleidimo taikymui nėra reikšmingi. Apie pagalbą šeimos nariams M. R. turėjo galvoti prieš vykdydamas nusikalstamą veiką.Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Mokytis gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis M. R. turi tęsiant bausmės atlikimą pataisos įstaigoje. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.