Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. R. (toliau – M. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. R. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta galutinė 16 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu panaikino Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį ir M. R. išteisino pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, panaikino Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 63 straipsnio taikymo, paliekant pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu panaikino Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir dėl bausmės subendrinimo, ir M. R. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisino, paliko galioti Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. R. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskyrė galutinę 13 metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 13 d.

5. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė atsiliepimu į nuteistojo M. R. skundą prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo M. R. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad M. R. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. Atlikus nuteistojo M. R. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 11 balų (skalėje nuo 0 iki 40). Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, tai yra, nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.

10. Įvertinus M. R. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir dirbtų MB „P.“ rinkos analitiko pareigose, finansinių įsipareigojimų neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, 24 kartus skatintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo kompiuterių operatoriaus, staliaus, baldžiaus ir želdinių tvarkytojo specialybes. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę M. R. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, M. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis M. R. supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Nuteistasis yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, bet ne visas. Socialinio tyrimo išvadą surašę specialistai mano, jog remiantis nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumais, galima kelti prielaidą, kad nuteistojo betarpiško atlygio siekimas bei savo elgesio pasekmių dalinis įvertinimas yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu (8-9 b.l.). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės šiuo metu leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu M. R. atžvilgiu.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (11 balų), tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra tik 2 balai, iš ko seka, kad M. R. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog statinių ir dinaminių taškų kiekis sprendžiant dėl lygtinio paleidimo yra perteklinis ir tuo nutartyje remtis negalima, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismas priimdamas sprendimą taikyti at netaikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, vertina visą su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susijusią duomenų visumą, be to, dinaminių taškų kiekis tiesiogiai parodo, jog nuteistasis ne maksimaliai įdėjo pastangų ir kad jo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam išskiriamas vienas kriminogeninis veiksnys – nuteistasis sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių.

12. Iš skundui nagrinėti pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis M. R. per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas buvo 24 kartus. Tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis net 10 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir 7 kartus buvo baustas drausmine tvarka (paskutinius du kartus buvo baustas už uždraustų daiktų gaminimą, įsigaliojimą arba laikymą). Nors šiuo metu nuobaudos nebegalioja, tačiau padaryti vidaus tvarkos pažeidimai ir toks jų kiekis, neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu M. R. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

13. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam M. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialinių ryšių su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (gyveno kartu su žmona, buvo įgijęs aukštąjį išsilavinimą ir dirbo pagal verslo liudijimą), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio M. R. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką.

14. Nors praeityje nusikaltimas, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad M. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, veikiant organizuotoje grupėje, padarymą. Nusikaltimas buvo kruopščiai planuotas, jam ruoštasi iš anksto, kas rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių skalės. Pažymėtina, jog iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nusikaltimą nuteistasis įvykdė siekdamas atlygio, šiuo metu teigia besigailintis dėl tokio savo poelgio, tačiau akivaizdžių korekcijos požymių aukštesnės instancijos teismas nenustatė. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

15. Nuteistasis M. R. skunde akcentuoja Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Nr. (2003) 22, tačiau pažymėtina, jog minima rekomendacija apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus M. R. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.