Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 93-94 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausme už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnį ir paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose.Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2009 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gegužės 13 d. Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. vasario 23 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 20 dienų.Komisijos 2017 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 93-94 priimtas sprendimas nuteistajam V. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. vasario 27 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam V. P..Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis ginčija apylinkės teismo motyvus, dėl kurių buvo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apelianto manymu, apylinkės teismas pažeidė Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama lygtinį paleidimą taikyti visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Tuo pačiu pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. nutartimi Nr. 602-126/2012 nusprendė dėl Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumo. Apelianto teigimu, teismas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį turėtų tik patvirtinti kompetentingos Komisijos patvirtintą nutarimą, jeigu jame nėra procesinių pažeidimų. Teismas, nepatvirtindamas kompetentingos Komisijos nutarimo, ėmėsi nagrinėti lygtinio paleidimo sąlygas iš naujo. Nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, teismas paverčia komisijos darbą niekiniu, o nuteistąjį baudžia už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinamas išimtinai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažinti realiu pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, kadangi už nusikaltimo padarymą nuteistasis jau buvo nubaustas teismo nuosprendžiu. Be to, skundžiamoje nutartyje, pareiškėjo manymu, apylinkės teismas neteisingai nurodė, kad jis nuteistas už labai sunkų nusikaltimą. Teismas, galimai neįsigilinęs į nuteistojo baudžiamąją bylą, dar kartą suklydo, įvertindamas kriminogeninį veiksnį – nusikaltimo padarymą bendrininkų grupėje. Pareiškėjo manymu, toks argumentas niekinis, nes apeliacinės instancijos teismas dėl nusikalstamos grupės jį išteisino. Apelianto manymu, teismas neįvertino visų Komisijos nurodytų teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, jo visuomeninio aktyvumo bausmės atlikimo metu. Jis labai rimtai vertina savo socialinius ryšius, šeima yra saugiklis nuo nusikalstamo ar netinkamo elgesio. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis V. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo, atsisakiusio tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvais, skunde pažymi Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama lygtinį paleidimą taikyti visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Nors, kaip teisingai nurodoma nuteistojo skunde, jis atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingos ne tik formaliosios šio instituto taikymo sąlygos. Tam taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kadangi šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (25 balai pagal OASys), todėl spręstina, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir duodanti pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvavo įvairiuose visuomeniniuose renginiuose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu jis buvo 13 kartų skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Vertinant V. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatomi ir šią riziką mažinantys veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiama mokymosi motyvacija ir darbinių planų turėjimas, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas bei sveiko gyvenimo būdo propagavimas. Iš aptartų duomenų matyti, jog stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir nuteistajam nustatomo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius.Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeninis veiksnys V. P. nustatomas ankstesnis jo gyvenimo stilius ir draugai. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai įvertino jo nusikaltimo padarymą bendrininkų grupėje, kadangi dėl nusikalstamo susivienijimo jis buvo išteisintas, tačiau tokie nuteistojo argumentai neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką V. P. padarė veikdamas su kitais asmenimis. Vien tai, kad jis išteisintas pagal BK 249 straipsnį dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, nesant šio nusikaltimo požymių, nepaneigia bendrininkavimo požymio buvimo. Be to, apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia ir nuteistojo nuostatos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas. Ir, nors, kaip teigiama, jas palaiko pakankamai adekvačiai atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą, tačiau tai itin neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo nenorą integruotis visuomenėje ir savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikos vertinimą sumažėjo, tačiau nežymiai – tik vienu balu. Be to, nuteistajam išlieka pakankamai žymus dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius (23 balų), kurį nuteistasis turi siekti sumažinti. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis, nors šiuo metu ir nebeneigia savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo, tačiau aktyviai nesilaiko po 2015 m. sausio 29 d. Komisijos posėdžio, kuriame nuspręsta netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, rekomendacijų, viena kurių – ieškoti galimybių įsidarbinti arba mokytis pataisos įstaigoje. Iš bylos duomenų matyti, kad atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis atsisakė dirbti, per visą bausmės atlikimo laikotarpį (nuo 2009 m. gegužės 13 d.) jis pataisos namuose nedirbo ir nesimokė. Prašymą įsidarbinti pataisos įstaigai pateikė tik po ankstesniojo posėdžio praėjus beveik dviem metams (2016 m. spalio 27 d.). Atsižvelgiant į tai, kad iki nuteisimo V. P. dirbo vairuotoju įmonėje kartu su kitu tuo pačiu nuosprendžiu nuteistu asmeniu, ankstesnė darbinė patirtis jo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo, o pataisos namuose jis nerodo jokių pastangų įgyti alternatyvią specialybę, kuri padidintų jo galimybes įsidarbinti, jį paleidus lygtinai, pataisos namuose yra išlaikomas draugų ir artimųjų, todėl darbinės patirties neturėjimas, nesimokymas, lankant tik nuteistųjų socialinės reabilitacijos kursus, kelia pagrįstas abejones nuteistojo nuoširdumu, siekiant integruotis visuomenėje. Aplinkybė, kad nuteistasis pataisos įstaigai pateikė UAB „R. B.“ raštą, patvirtinantį, jog jis būtų įdarbintas vairuotoju-ekspeditoriumi, savaime nepatvirtina, jog išėjęs į laisvę jis šioje įmonėje iš tikrųjų įsidarbins. Pažymėtina ir tai, kad V. P. pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles atlikdamas bausmę pažeidė net 9 kartus, ir, nors šios nuobaudos yra nebegaliojančios, tačiau patvirtina neigiamų nuteistojo asmenį charakterizuojančių aspektų egzistavimą bei suteikia teismui pagrindą abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis bausmę atlieka jau daugiau kaip 7 metus, o paskutinė drausminė nuobauda jam nustojo galioti tik 2014 m. gruodžio 19 d., kas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Apeliantas nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 3 dalis). Ir nors, kaip teisingai nurodyta nuteistojo skunde, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma, neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju V. P. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, juolab, kad socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam vis dar išlieka artimas kriminogeniniams veiksnys – ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai.Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nors yra akivaizdūs teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose procesai, tačiau jie dar turi būti tęsiami pataisos namuose, didinant jo galimybes įsidarbinti, taip pat įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.