Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo, Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 93-957 taikyti nuteistajam Virgilijui Pajaujui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. P., nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimi paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. 2014 m. gegužės 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas, panaikinta taip pat nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio taikymo, paliekant bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 10 metų laisvės atėmimo bausmė. 2015 m. vasario 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendis ir perduota byla iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka – galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų. 2017 m. sausio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas, panaikinta 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir palikta galioti nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.Anksčiau neteistas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 13 d., pabaiga – 2019 m. gegužės 13 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 4 mėn. 29 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 14 d.).Komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam Virgilijui Pajaujui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė konstatuodamas, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis V. P. laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis V. P. prašė, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą. Skunde nurodė, jog teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą bei teisės aktuose numatytos lygtinio paleidimo galimybės, o taip pat ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistojo teigimu, neaišku dėl kokių priežasčių jam nėra suteikiamas šansas pasitaisyti, ką jis dar privalo padaryti, kad jam būtų realiai taikoma lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostata, numatyta BVK 157 straipsnyje.Skunde atkreipiamas dėmesys, jog per visą įkalinimo laikotarpį V. P. buvo baustas tik 3 kartus. Tuo tarpu skatintas buvo 25 kartus, tai reiškia, kad viso kalinimo metu, jis buvo paskatintas beveik 7 kartus daugiau, nei nubaustas drausminėmis nuobaudomis, ir beveik tris kartus daugiau pasižymėjo savo doru, pagirtinu elgesiu, nei pažeidė vidaus tvarkos taisykles ar režimo reikalavimus. Nors teismas ir pažymėjo, kad nuteistasis buvo nubaustas drausmine nuobauda 2018 sausio 3 d., tačiau nuteistojo įsitikinimu, būtina ne tik vertinti, kad jis pažeidė vidaus tvarkos taisykles, bet ir dėl kokių priežasčių jas pažeidė ir ar pažeidimas turi didelę reikšmę, ar yra mažareikšmis.Nuteistojo manymu, skundžiamoje teismo nutartyje nebuvo tinkamai įvertinti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti riziką mažinantys veiksniai. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis turi didelę šeimą - penkis vaikus, nuteistojo artimieji, kurie neturi jokio ryšio neigiama aplinka, nuteistąjį dažnai aplanko, palaiko. Taip pat nebuvo tinkamai vertintini nuteistojo mokymasis ir galimybė įsidarbinti. Kaip matyti, nuteistasis dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose, ne kartą prisidėjo, prie pataisos namų gerbūvio pagerinimo, už tai buvo ne kartą skatintas. Atkreipiamas dėmesys, kad iki bausmės atlikimo jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ekspeditoriumi. Šiuo metu yra pateikta pažyma, kad jeigu bus paleistas lygtinai, jis bus iš karto įdarbintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, savo iniciatyva, dar 2017 m. gegužės 22 d. raštiškai kreipėsi į Valstybės įmonę „Mūsų amatai“ dėl darbo, tačiau buvo informuotas, kad laisvų darbo vietų nėra. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis ieškojo galimybės įsidarbinti. Vien tai, kad V. P. kreipėsi dėl darbo, paneigia tai, kad jis, kaip teigiama teismo nutartyje, laikosi kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių. Nuteistojo įsitikinimu, skunde nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Šiuo atveju, būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis V. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos įstaigoje aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose, mokosi kompiuterio operatoriaus specialybės, per bausmės atlikimo laiką neįsidarbino, bet kreipėsi dėl darbo priimtas nebuvo dėl darbo vietų trūkumo, palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, paleistas iš pataisos namų anksčiau laiko turėtų gyvenamąją vietą, būtų įdarbintas. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistasis V. P. per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką buvo 15 kartų (ne 25 kartus, kaip teigiama apeliaciniame skunde) paskatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką buvo ir devynis kartus pažeidęs nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, tris kartus baustas drausmine nuobauda ir nors šiuo metu paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi (pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus b.l. 13-14). Be to, kaip matyti iš byloje esančio Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2018 m. sausio 24 d. rašto „dėl informacijos pateikimo“, jog 2018 m. sausio 3 d. nuteistasis V. P. pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir jam paskirta drausminė nuobauda (b. l. 23). Ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistasis V. P. pataisos įstaigoje dar ir šiuo metu nesielgia nepriekaištingai. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 18 balų iš jų statinių kriminogeninių svertinių taškų suma: 2 balai. Nuteistojo OASys vertinimas nuo 2017 m. liepos 4 d. vertinimo, sumažėjo 5 balais. Šiame kontekste nesant žymaus pokyčio, svarbu vertinti pačią pažangą ir jos pokytį vertinant ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu bet ir asmenybę. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja kultūrinio bei švietėjiško pobūdžio renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu pradėjo mokytis kompiuterio operatoriaus specialybės, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.Pastebėtina ir tai, jog kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, tačiau pataisos namuose viso bausmės atlikimo metu nedirbo. Atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis atsisakė įstaigos administracijos pasiūlyto darbo, už ką buvo baustas drausmine tvarka. Ir nors nuteistasis skunde teigia, kad jis ieškojo galimybės įsidarbinti, kreipėsi į administraciją dėl įdarbinimo, bet dėl darbo vietų trūkumo nebuvo įdarbintas, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog dėl įdarbinimo V. P. kreipėsi tik 2017 m. gegužės 25 d., vėliau pakartotinai 2017 m. lapkričio 6 d. t. y. beveik po šešerių metų nuo atvykimo į pataisos įstaigą. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Aukštesniojo teismo vertinimu, vis dėlto V. P. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieką ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Kaip jau buvo minėta, V. P. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo V. P. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. P. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.