Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 30 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. R. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nubaustas laisvės atėmimu 7 metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 13 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria G. R. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir G. R. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas. Taip pat panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių G. R. subendrinimo.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 13 d. Komisija 2018 m. balandžio 30 d. priėmė nutarimą Nr. 93-284, kuriuo nutarė nuteistajam G. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis G. R. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Nuteistas G. R. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistasis nurodo nesutinkantis su apylinkės teismo išvada, kad jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi ji yra abstrakti, teismo argumentai nelogiški, neatitinkantys europinių, BVK normų. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nenusikals. Argumentavimo trūkumas yra pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. G. R. nurodo, jog pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos išimtinai siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, todėl atlikus privalomą bausmės dalį, likusi neatliktoji bausmės dalis negali būti laikoma vienu iš motyvų netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Be to, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumą ir netaikydamas nuteistajam lygtinio paleidimo, baudžia jį dar kartą, nors draudimas bausti asmenį du kartus už tą patį nusikaltimą numatytas BK 2 straipsnio 6 dalyje. Taip pat, apylinkės teismas vadovaujasi nuobaudomis, kurios nebegalioja. Skunde teigiama, jog žemesnės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, atitinkantiems paleidimo sąlygas. Nuteistasis taip pat pažymi, jog apylinkės teismas, pateikus jam patvirtinti Komisijos nutarimą, ėmė nagrinėti lygtinio paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai buvo padarius kompetentinga Komisija. Tokiu būdu teismas paverčia Komisijos darbą niekiniu, o nuteistieji neturi motyvacijos elgtis tinkamai, pradeda abejoti, kad BVK veikia, teismai, spręsdami lygtinio paleidimo klausimą, laikosi tarptautinių sutarčių ir rekomendacijų, o ne formaliai atlieka savo funkciją.Be to, 2018 m. liepos 3 d. Kauno apygardos teisme gautas G. R. pranešimas, kuriame nurodoma, jog 2018 m. birželio 13 d. buvo išduota nauja Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pažyma apie nuteistojo G. R. pažeidimus ir paskatinimus, kurioje nurodoma, jog nuteistasis turi penkias nuobaudas. Nuteistasis pabrėžia, jog ilgą laiką buvo traktuojama, kad jis turi aštuonias drausmines nuobaudas ir tai jį charakterizavo neigiamai. Tačiau panaikinus nuobaudas, kurios traktuojamos kaip neteisėtos, liko penkios drausminės nuobaudos. G. R. prašo teismo, atsižvelgti į tai, jog jo paskatinimų skaičius nuosekliai didėja.Nuteistojo G. R. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Narinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, jog G. R. vykdo nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvavo Priklausomybę turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos, Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas programose, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymo laikotarpiu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų nepažeidė. Taip pat nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, todėl yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau, taikant BVK 157 straipsnio normas vien formalaus pagrindo nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui). Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip pagrindą atsisakyti taikyti G. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, konstatavo apylinkės teismas. Tokiam žemesnės instancijos teismo vertinimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.Aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota, joje nenurodomos aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama daryti išvadą, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, savo sprendimą grindė nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės metu, konkrečiai tuo, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę aštuonis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, buvo penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Apylinkės teismas taip pat akcentavo tai, kad nuteistajam nustatomi kriminogeniniai veiksniai – menka darbinė patirtis, netinkamų draugų/pažįstamų pasirinkimas. Taigi, apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, aiškiai nurodė ją pagrindžiančius motyvus. Šios žemesnės instancijos teismo įvertintos aplinkybės yra neabejotinai svarbios ir vertintinos svarstant nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą. Apygardos teismas papildomai pažymi, jog nuteistajam, net ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar nustatomi ne tik 2 kriminogeniniai veiksniai, ką nurodė apylinkės teismas, tačiau ir vienas artimas kriminogeniniams veiksnys – nusiteikimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Be to, nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką patvirtina ir tai, jog nuo 2017 m. birželio 19 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo, t. y. per pakankamai ilgą laikotarpį, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 2 balais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš šiuo metu nustatytų 16 balų – 2 balai yra statiniai, o likę 14 – dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali įtakoti ir sumažinti. Kaip galima suprasti iš skundo argumentų, G. R. mano, jog apylinkės teismas negalėjo sprendimo atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra motyvuoti jo padarytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų pažeidimais, kadangi už pažeidimus paskirtos nuobaudos šiuo metu nebegalioja. Nors skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu iš tiesų negalioja, apygardos teismo manymu, ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir yra reikšminga sprendžiant dėl jo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, kadangi vidaus tvarkos taisyklės ir rėžimo reikalavimai buvo pažeisti net ir praėjus ilgam laiko tarpui nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios (bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m. gegužės 13 d., pažeidimai padaryti 2009 m., 2010 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m.), t. y. nuteistajam gerai žinant laisvės atėmimo vietos taisykles. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms praėjus daugiau kaip pusei paskirtos bausmės atlikimo laiko ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei tuo, jog G. R. lygtinio paleidimo taikymo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Apygardos teismas negali sutikti su nuteistojo skundo argumentu, jog ta aplinkybė, kad jis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, negali būti vertinama, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kadangi tokiu būdu pažeidžiamas BK 2 straipsnio 6 dalyje numatytas principas, jog niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Nors nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas neabejotinai buvo įvertintas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. m. nuosprendžiu G. R. paskiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Tai negali būti laikoma non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo pažeidimu, kadangi šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, tuo tarpu svarstant klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog materialus lygtinio paleidimo pagrindas yra sietinas būtent su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, kuri vertinama atsižvelgiant į nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įgyvendinimo rezultatus ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, o ne atliktos bausmės dalimi. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ir pažymėjo, kad nuteistasis yra neatlikęs pakankamai didelės laisvės atėmimo bausmės dalies, tačiau šios aplinkybės, kaip ir nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžio, sunkumo, nevertino kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, o tik įvertino ją kitų aukščiau aptartų nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumoje.Atsakydamas į G. R. skundo argumentą, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo, apygardos teismas pažymi, jog pats nuteistasis skunde nurodo, jog minėtame akte lygtinį paleidimą rekomenduojama taikyti tiems nuteistiesiems, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Ši rekomendacija nenustato sąlygų, kurioms esant, nuteistiesiems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, nepakeičia nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis G. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, kurias nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos, neatitinka. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, jog apylinkės teismas, pateikus jam patvirtinti Komisijos nutarimą, ėmė nagrinėti lygtinio paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai buvo padarius kompetentinga Komisija, teisėjų kolegija, neginčydama Komisijos kompetencijos, pažymi, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuomonė nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui, kadangi kompetencija priimti galutinį sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, remiantis BPK 360 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priskiriama ne Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, o teismui.Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis G. R. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo G. R. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.