Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-313-957/2022 Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00445-2009-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19

2022 m. spalio 31 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. atstovo advokato Manto Šriupšos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo A. Ž. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 58-226, kuriuo nutarta nuteistajam A. Ž. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, iš dalies panaikintu ir pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu keturiolikai metų, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 19 d.) – laisvės atėmimu dvejiems metams, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. Ž. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė keturiolikai metų.

2. Nuteistajam A. Ž. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. gegužės 14 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. gegužės 14 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugpjūčio 26 d. – 8 mėnesiai ir 18 dienų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5.1. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 1 d., Komisijai svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, nuteistasis jau buvo atlikęs du trečdalius (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, numatytą BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Manto Šriupšos skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo argumentais, Komisijos nutarime ir asmens byloje esančia medžiaga, patikrinęs žemesniojo teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliktina galioti, nors teismas ir padarė teisės aiškinimo klaidą.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartyje konstatavo, kad nėra pagrindo išsamiau vertinti nuteistojo A. Ž. skundo argumentus, nes jis neatitinka formalių lygtinio paleidimo sąlygų, kadangi nors jau ir atliko daugiau nei du trečdalius paskirtos bausmės, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o reikšmingos pažangos ją mažinant nenustatyta. Aukštesnysis teismas su tokia apylinkės teismo išvada sutinka tik iš dalies ir pažymi, kad žemesnysis teismas neteisingai aiškina BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taip pat ir kitų Bausmių vykdymo kodekse numatytų lygtinio paleidimo sąlygų esmę. BVK 157 straipsnio taikymo prasme formaliomis sąlygomis laikytinos tik tos sąlygos, kurių konstatavimo pakanka tam, kad lygtinio paleidimo klausimas apskritai būtų svarstomas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos tiek formalios, tiek materialios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, kurias turi atitikti nuteistasis, priimant sprendimą dėl jo paleidimo iš pataisos įstaigos lygtinai. Šioje teisės normoje numatyta iš esmės viena formalaus pobūdžio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlyga, tai – BVK 157 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatyta atliktos bausmės dalis. Tuo tarpu BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos dvi alternatyvios lygtinio paleidimo sąlygos – nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką – laikytinos materialaus pobūdžio, kadangi sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, BVK 164 straipsnio 2 ir 3 dalių prasme turi būti įvertintas ne tik pakartotinio nusikalstamumo rizikos nustatymo faktas, bet ir turinys, kartu vertinant nustatytą pakartotinio nusikalstamumo riziką kitų BVK 164 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų aplinkybių bei teismų praktikoje formuojamų kriterijų kontekste ir, atitinkamai, priimant sprendimą, ar žema pakartotinio nusikalstamumo rizika arba vidutinė ar aukšta pakartotinio nusikalstamumo rizika su nuteistojo daroma pažanga ją mažinant, yra tiek reikšmingos aplinkybės, kad būtų galima pasinaudoti diskrecijos teise ir nuteistąjį paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, jog tiek nuteistojo lygtinio paleidimo klausimo svarstymui, tiek lygtinio paleidimo taikymui nėra privaloma nustatyti vien tik žemą nusikalstamo elgesio riziką. Iš įstatymo formuluotės galima suprasti, kad nustačius, jog nuteistasis atliko minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymui komisijoje nustatytos rizikos dydis iš esmės neturi reikšmės, kadangi tais atvejais, kai nustatoma vidutinė ar aukšta nusikalstamo elgesio rizika, priimant sprendimą taikyti lygtinį paleidimą, būtina nustatyti akivaizdžią pažangą mažinant šią riziką. Be to, vien žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos ar akivaizdžios pažangos mažinant riziką nustatymo nepakanka priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina, kad pagal BVK 164 straipsnio 3 dalį, Lygtinio paleidimo komisija sprendimą taikyti ar netaikyti lygtinį paleidimą priima tik apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją. Tuo tarpu BVK 164 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad socialinio tyrimo išvadoje turi būti informacija apie nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. Taigi, sisteminis paminėtų įstatymo nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą išvadai, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamumo rizikai nėra suteikiama išskirtinė reikšmė, nes ji turi būti vertinama visumoje su kitomis paminėtomis aplinkybėmis. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, jog apylinkės teismas nepagrįstai akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką sąlygą prilygino formaliam, o ne materialiam lygtinio paleidimo kriterijui ir nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis neatitinka formalių lygtinio paleidimo sąlygų ir taip suteikė šiai aplinkybei išskirtinę reikšmę bei iš esmės be pagrindo nesprendė, ar nuteistasis darė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Vis dėlto aukštesniojo teismo vertinimu, ši skundžiamoje nutartyje padaryta klaida nepaneigia bendros joje padarytos išvados, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo nuteistajam A. Ž. taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

1. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad iš pateiktoje medžiagoje esančių duomenų matyti, jog A. Ž. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą formalų kriterijų, kuriam egzistuojant turi būti svarstomas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, t. y. jis atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis dėlto, vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų materialiųjų sąlygų, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir nustatytą riziką, ar jos pažangą įvertinti visumoje su BVK 164 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytomis aplinkybėmis. Tai pirmiausia priskirtina nuteistojo prašymą nagrinėjančios Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos bei šios komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiančio apylinkės teismo kompetencijai. Sistemiškai aiškinant BVK 157 straipsnio 1 dalies bei 164 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, taip pat BVK įtvirtintą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto teisinį reglamentavimą ir šio instituto paskirtį, darytina išvada, kad nuteistojo svarstymas pataisos įstaigos Lygtinio paleidimo komisijoje nėra tik formali procedūra, kokį įspūdį galima susidaryti iš apylinkės teismo nutarties argumentų, susijusių su tariamai formalaus kriterijaus (žemos rizikos ar akivaizdžios pažangos mažinant riziką) nenustatymu. Jau minėta, kad laikantis BVK 164 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, Komisijos sprendimas turi būti grindžiamas nuteistojo socialinio tyrimo išvados bei nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatų bei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos ir jos pokyčių bausmės atlikimo metu apsvarstymu. Priimant sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pirmiau paminėtų duomenų išsamus apsvarstymas ir remiantis jais padarytos išvados turi sudaryti pagrindą pasitikėti nuteistuoju ir leisti manyti, kad jis gebės toliau resocializuotis ir kartu reintegruotis į visuomenę būdamas neizoliuotas nuo jos, o būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir pripažintų elgesio normų, savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis, kaip tai numato lygtinio paleidimo institutą reglamentuojančio BVK 1 straipsnio 2 dalis.

2. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pirmiau paminėtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad Komisija 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 58-226 pagrįstai bei teisėtai atsisakė A. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi priėmė iš esmės teisėtą, nors ir nevisai tinkamai argumentuotą, sprendimą atmesti nuteistojo skundą.

3. Aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. Ž. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skirtas padėti vykdyti kriminogeninius poreikius, susijusius su išsilavinimo ir mokymosi (įgijo 6 profesines kvalifikacijas), mąstymo ir elgesio nuostatų koregavimu (dalyvavo elgesio pataisos programose), kurių pagalba fiksuoti tam tikri teigiami nuteistojo rezultatai, bausmės atlikimo metu skatintas 9 kartus, sulaukia artimųjų palaikymo ir pagalbos, deklaruoja negatyvų požiūrį į savo kriminalinį elgesį bei poreikį keisti savo gyvenimo būdą. A. Ž. paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti UAB „K.“ mėsos perdirbimo ceche. A. Ž. vykdė Komisijos rekomendacijas: 2022 m. vasario 28 d. su Resocializacijos skyriaus specialiste individualių pokalbių metu kalbėjosi apie kriminalinės subkultūros prevenciją įkalinimo įstaigoje; 2022 m. gegužės 6 d. dalyvavo VU FF magistrantūros studijų studentų atliekamame moksliniame tyrime „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2022 m. vasario 24 d. užsiiminėja individualia veikla: karoliukų vėrinių ir apyrankių gamyba; 2022 m. liepos 22 d. atliko nemokamą darbą – tvarkė bendrojo naudojimosi patalpas, virtuvėje išplovė langus ir gartraukį. Aptarti faktai teigiamai apibūdina nuteistąjį A. Ž., tačiau aptartų aplinkybių visumos šiuo metu nepakanka konstatuoti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir yra vertas teismo pasitikėjimo. Viena vertus, šie nurodyti teigiami faktai nuteistojo elgesyje pasireiškė epizodiškai, kita vertus, būtent toks socialiai atsakingo asmens elgesys turėtų būti įprastas, o ne pateikiamas kaip išskirtinis nuopelnas, todėl nesudaro nuteistojo nuoseklios elgesio korekcijos teigiama linkme įspūdžio.

4. Pažymėtina, kad iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog Komisija pagrįstai pažymėjo, jog pirmiau paminėti teigiami rezultatai neatsispindėjo nuteistojo elgesyje, kadangi A. Ž. pakartotinai vykdė drausmės ir režimo reikalavimų pažeidimus. Nors per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo 9 kartus skatintas, tačiau buvo ir 15 kartų baustas už įvairius drausmės ir tvarkos pažeidimus. Šiuo metu tikslinėse intervencinėse programos nedalyvauja. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebima nenuosekli nuteistojo teigiamo elgesio dinamika. Tik pastaruosius metus A. Ž. stengiasi laikytis nustatytų taisyklių ir apribojimų. Kaip pagrįstai pastebėjo apylinkės teismas, nuteistasis taikant lygtinį paleidimą grįžtų į tą pačią aplinką (sesers gyvenamą vietą), kurioje buvo anksčiau vykdomos nusikalstamos veikos, pažymos apie galimybę gyventi pasirinktu adresu neatnaujino. A. Ž. yra įgijęs profesinių kvalifikacijų, tačiau laisvės atėmimo vietoje savęs realizuoti darbinėje veikloje motyvacijos neišreiškia, nedirba, tik formaliai patvirtino galimybę dirbti lygtinio paleidimo ar perkėlimo į pusiaukelės namus atveju. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad dirbti tvarkiniu, virtuvės darbininku, santechniku ar panašų darbą A. Ž. nenorėtų, kadangi toks darbas jam nepatrauklus, bet sutiktų dirbti pagal įgytas kvalifikacijas (2013 m. mūrininko betonuotojo; 2014 m. suvirintojo elektra rankiniu būdu; 2015 m. tekintojo; 2016 m. baldžiaus; 2017 m. apdailininko). Aukštesniojo teismo vertinimu, tokios aplinkybės rodo, kad nuteistasis pataisos įstaigoje stengiasi užsiimti tik tokia veikla, kuri jam teikia malonumą, tačiau vengia realiai dalyvauti darbo rinkoje. Juo labiau, kad nuteistojo gynėjo skunde nurodoma, jog nuteistasis dirbtų įmonėje UAB „K.“ mėsos perdirbimo ceche, kuris nesiverčia veikla, atitinkančia nuteistojo įgytas kvalifikacijas, todėl apygardos teismui kyla abejonių, ar nuteistasis lygtinio paleidimo metu realiai dirbtų nurodytą darbą mėsos perdirbimo ceche, kuriame darbas neatitinka nei nuteistojo įgytų profesinių kvalifikacijų, nei deklaruojamų norų. Nors nuteistasis sulaukia artimųjų palaikymo, kas, be abejonės, palengvintų nuteistojo resocializaciją, tačiau pastebėtina, jog nuteistojo aplinkoje yra asmenų, turinčių kriminalinę praeitį, su kuriais A. Ž. vykdė nusikalstamas veikas. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ir draugų, negebėjimas pasimokyti iš savo negatyvios patirties, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, orientavimasis į savo poreikių tenkinimą, išlieka aktualiais kriminogeniniais poreikiais. Taigi, aptarti duomenys aukštesniajam teismui sudaro pagrindo manyti, jog priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir nėra pasiruošęs atlikti likusią bausmės dalį būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

5. Pažymėtina ir tai, kad iš asmens byloje esančių socialinio tyrimo išvadų ir kitos asmens bylos medžiagos matyti, jog A. Ž. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, buvo atliktas ne kartą. Aukštesnysis teismas pastebi, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. atliktas pirminis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas parodė žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vėliau atlikti vertinimai ir paskutinis vertinimas, atliktas 2022 m. rugpjūčio 17 d., parodė išliekančią vidutinę A. Ž. nusikalstamo elgesio riziką, reikšmingų rizikos valdymo pokyčių nebuvo nustatyta, todėl tai nerodo nuoseklaus ir teigiamai tendencingo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio. Kaip ir nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, pastaruosius metus yra stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų laikymasis, tačiau reikšmingų rizikos valdymo pokyčių identifikavimui išlieka svarbus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą. Pastebėtina, kad A. Ž. nustatyti septyni statiniai, vienuolika dinaminių ir tik du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Įvertinus šiuos duomenis, galima daryti pagrįstą išvadą, jog išlieka didelė tikimybė, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali vėl padaryti naujas nusikalstamas veikas, kas patvirtina realų asmens pavojingumą visuomenei. Svarbu ir tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, t. y. nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima, tačiau iš asmens bylos medžiagos spręstina, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti. Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis nėra motyvuotas iš tiesų keisti savo elgesį teigiama linkme. Svarbu ir tai, kad nustatyti tik du nuteistojo apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų ir nėra niekuo išsiskiriantys bei kurie, teismo vertinimu, negali atsverti nustatytų septynių statinių ir net vienuolikos dinaminių kriminogeninių veiksnių.

6. Taip pat aukštesnysis teismas įvertina ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą – A. Ž. disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti, šis nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, A. Ž. nuteistas laisvės atėmimu 14 metų. Pirmą kartą A. Ž. nuteistas būdamas šešiolikos metų. Iki šio teistumo, už kurį dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę, A. Ž. buvo dar 4 kartus teistas Lietuvoje ir kartą užsienyje. Ši laisvės atėmimo bausmė nuteistajam jau trečia, todėl aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad net griežčiausios bausmės A. Ž. nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o kaip matyti iš bylos duomenų, A. Ž. nededa maksimalių pastangų nuosekliai ir tendencingai keisti savo elgesį teigiama linkme, todėl konstatuotina, kad lygtinio paleidimo taikymas A. Ž. šiuo metu nepateisintų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

7. Šiuo metu nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi išvadai, jog jis yra pasiruošęs reintegruotis į visuomenę bei nenusikalsti, nes išlieka didelė recidyvo tikimybė, t. y. kol egzistuos 2022 m. rugpjūčio 18 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti ar panaikinti, tol išliks reali naujų nusikalstamų veikų darymo tikimybė. Nagrinėjamu atveju svarbu užtikrinti ir visuomenės interesą, kad sistemingai nusikaltimus darantys asmenys būtų nubausti adekvačiomis proporcingomis ir teisingomis bausmėmis, kurios mažintų pasikartojančių nusikaltimų tikimybę ateityje, taip pat užtikrintų visuomenės saugumą.

8. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo A. Ž. gynėjo skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. Ž. atstovo advokato Manto Šriupšos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.