Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau tekste – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. A., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Komisijos nutarime nurodyta, kad M. A. nuteistas 2018-02-06 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 284 straipsnį - 8 mėnesiams laisvės atėmimo bausme, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - 2 metams laisvės atėmimo bausme, BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalį bausmės subendrintos. Pagal BK 64/1 straipsnio 1, 2 dalis bausmė sumažinta 1/3 - 1 m. 4 mėn. Pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą bausmė subendrinta su 2018-01-25 Kauno apyl. teismo nuosprendžiu (įsk. laiką nuo 2017-07-28 iki 2017-07-29, nuo 2017-10-15 iki 2017-10-16 -4 d.) - galutinė bausmė 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo (įsiteisėjimo diena 2018-04-25).

2018-04-25 Kauno apygardos teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-02-06 nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 64 straipsnio taikymo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-02-06 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018-01-25 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme - galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo (įsit. d. 2018-04-25). Bausmės pradžia: 2018-02-06; Bausmės pabaiga: 2019-06-02.

Nuteistasis yra atlikęs 1/3 paskirto bausmės laiko 2018-07-12. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 8 mėnesis 25 dienos.

Remdamasi Komisijos posėdžio, įvykusio (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 2018-09-07 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką Komisija nustatė:

Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas pirmą kartą. Nuteistasis M. A. anksčiau teistas 7 (septynis) kartus:

1. 2018-01-25 pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

2. 2017-05-09 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

3. 2013-07-12 pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis M. A. pirmą kartą nuteistas 2007 m. turėdamas 15 m. amžiaus. Su šiuo teistumu yra teistas 8 kartus (duomenys iš asmens bylos). Dabartinis teisės pažeidimas nelaikytinas nusikalstamų veikų modelio dalimi, nors visi M. A. nusikaltimai yra smurtiniai, 2018-01-25 d. teistumas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Tai sudaro modelio lūžį. Nusikaltimą pripažįsta.

Po bausmės atlikimo planuoja gyventi pas tėvus. Gyvenamoji vieta yra pastovi, gyvena ir gyvens su tėvais. Gyvenimas su tėvais šeimoje nusikalstamumo neskatina, o skatina nenusikalsti.

Tėvas patvirtino, kad priims gyventi. 2018-06-29 gautas pranešimas iš Kauno apygardos probacijos tarnybos, kad buvo apsilankyta nuteistojo pasirinktoje gyvenamoje vietoje adresu, (duomenys neskelbtini) ir ištirta gyvenamoji bei socialinė aplinka. Taikyti intensyvią priežiūrą nurodytu adresu galimybės yra.

Nuteistasis teigia, jog būdamas laisvėje pavartodavo narkotinių medžiagų (kanapių) bei anksčiau, prieš keletą metų yra bandęs kt. narkotinių medžiagų (amfetamino). Asmens vartotos narkotinės medžiagos nėra priskiriamos sunkiems A grupės narkotikams. Nuteistasis supranta bei pripažįsta žalojantį poveikį, kurie narkotikai sukelia asmeniui bei yra motyvuotas ir gebantis keisti savo elgesį. Be to, teisės pažeidėjo narkotinių medžiagų vartojimas nesikoncentruoja tik į jų vartojimą ir tai nėra pagrindinė jo veikla. Asmens narkotinių medžiagų vartojimo įstaigoje fiksuota nėra bei sveikatos istorijoje nėra įrašo apie priklausomybę nuo šių medžiagų.

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai)): nustatyta vidutinė (89 balai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš jų (35 balusi rizikos sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus). Likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai (54 balai), kurie gali keistis.

Rezoliucinė dalis

Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, Komisija, konstatuoja, kad nuteistasis neturi drausminių nuobaudų, teigiama darbinė motyvacija, glaudūs ryšiai su šeima, eina su intensyvia priežiūra, turi motyvaciją keistis, suvokia elgesio priežastis ir pasekmes, aukšta motyvacija nevartoti psichoaktyvių medžiagų, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals Įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutaria:

1. Taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 straipsnio 2 dalis 1 punktą ir BVK 157 straipsnio 3 dalį.

2. Siūlyti teismui nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones:

- taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktą - dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdyti per 5 mėnesius nuo lygtinio paleidimo pradžios, bei visą lygtinio paleidimo laikotarpį lankyti savitarpio pagalbos grupes, sprendžiančias psichotropinių ar narkotinių medžiagų priklausomybes;

- taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktą - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

2018-09-17 prokuroras teismui pateikė skundą (atsiliepimą) Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo M. A. lygtinio paleidimo“. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, jog prokuroras, gavęs teismo pranešimą apie paskirtą klausimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo nagrinėjimą, turi teisę pateikti atsiliepimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje, kuriame detalizuoti bylų nagrinėjimo teisės šaltiniai, nustatyta, kad, nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams (33 straipsnio 1 dalis). Ypač atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, - „teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi“. Principai, normos, užfiksuotos teisės norminiuose aktuose, neatsiranda savaime. Teismo nepriklausomumo idėja taip pat nesusiformavo be jokio pagrindo. Lietuvos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ir sprendimuose ne kartą yra pasakęs savo poziciją teismo nepriklausomumo klausimu. Turint galvoje ypatingą Konstitucinio Teismo statusą, jo plėtojama konstitucinė doktrina turėtų būti svarbi ne tik teisinės minties raidai konkrečiai, bet ir Lietuvos teisėdarai apskritai. Pažymėtina, kad ir Lietuvos konstitucinės teisės doktrina išryškino tam tikras tendencijas, leidžiančias visapusiškai suvokti teismo ir teisėjų nepriklausomumo principo esmę, turinį bei reikšmę šiuolaikinėje valstybėje. Lietuvos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose pasisakęs, jog teismo ir teisėjų nepriklausomumo svarba visada siejama su žmogaus teisių ir laisvių apsaugos garantija. Pabrėždamas šį momentą, Konstitucinis Teismas išryškino ir kitus du demokratinių vertybių įtvirtinimo ir apsaugos prasme ne mažiau svarbius teismo veiklos aspektus. Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti valstybėje egzistuojančios teisės įgyvendinimą ir garantuoti teisės viršenybę. Todėl teismas, nesiplėsdamas apie anksčiau aprašytas konstitucines nuostatas, kad išvengti abejonių teismo nepriklausomumu nagrinėjant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, minėto prokuroro rašto neskaito.

Komisijos 2018-09-07 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal minėto straipsnio 2 dalies 3 punktą teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo. O pagal minėto straipsnio 3 dalį šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo klausimą, įvertina visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius.

Nuteistojo M. A. asmens byloje esantys duomenys rodo, jog jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika pagal OAZys metodiką vertinama vidutine (89 balai).

M. A. nuteistas už vieną nesunkų (BK 284 straipsnio 1 dalis), ir vieną apysunkį (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) nusikaltimus. Jam paskutiniu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme paskirta už baudžiamojo nusižengimo padarymą (BK 259 straipsnio 2 dalis). Tai rodo palyginus didelį jo pavojingumą visuomenei. Be to, anksčiau M. A. teistas 7 kartus (šiame skaičiuje tris kartus už plėšimus). Visuotinai pripažinta, jog tyčinių nusikaltimų padarymas dažniausiai rodo, kad asmuo sąmoningai siekia pažeisti įstatymus, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės, tokia asmenybė yra susiformavusi nusikalsti ir taisyti ją neizoliavus nuo visuomenės, negalima.

M. A. pataisos namų administracijos vieną kartą skatintas, drausmine tvarka nebaustas. Jis pataisos namuose nedirbo. Jis turi nepadengęs palyginus dideles sumas pagal priteistus ieškinius, už paskirtas baudas. Pagrįstai manytina, jog jis žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio, tačiau mano, jog neturėjo kito pasirinkimo, juolab pasidavė asocialios grupės įtakai. Yra labiau linkęs greitą, impulsyvų veikimą vertinti kaip buvimą ryžtingu. Jis sugeba nustatyti sritis, nors ne visas, susijusias su jo nusikalstamumu. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, pernelyg pasitiki savo sėkmės tikimybe. Jis yra naudojęs smurtą siekdamas paklusimo (grasinimai plėšimų metu) bei buvo praradęs savitvardą – turi retus nekontroliuojamuo pykčio proveržius, ypač pavartojęs alkoholio. Būtent tai ir kelia pagrįstas abejones tuo, jog nuteistasis jau šiuo metu yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Visos šios aplinkybės rodo, jog jis per visą bausmės atlikimo laiką nuosekliai, pastoviai nepadarė pakankamą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką; jog nėra visumos aplinkybių teigti, jog jis pakeitė nusikalstamo gyvenimo būdą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi jo elgesys būtent viso bausmės atlikimo laikotarpiu rodo jo požiūrį į jam skirtą bausmę, galimybę taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, jis šiuo metu neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies, įvertinus jo padarytų nusikaltimų pavojingumą. Pagal visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad M. A. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, net taikant intensyvią priežiūrą, šiuo metu neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

nutarė:

atsisakyti patvirtinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-09-07 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. A., gim. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo šios nuorašo M. A. gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.