Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. B. gynėjo M. Š. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 2 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį tuo, kad turėdamas pravardę „Čiurka“, 2010 metais, dėl savanaudiškų paskatų - siekdamas nusikalstamai praturtėti, su A. B., pravardę „Dalgis“ bei V. V. pravarde „Šliumpis“, „Haskis“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), iš anksto susitarę bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo nusikalstamą susivienijimą, kurio vadovu tapo A. B., nuo 2010 metų pradžios iki 2012 metų pavasario dalyvavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą S. A. pravarde „Svajka“, D. Š. pravarde „Šarka“ (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 39¹ straipsnio tvarka), T. T. pravarde „Džimis” (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ straipsnio tvarka), V. V. pravarde „Vinciukas“, Ž. Š. pravarde „Žyma“, E. B. pravarde „Erkė“, S. G., sutelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius D. U., Ž. J. pravarde „Žydriukas“, R. S. pravarde „Remyga“, G. B., R. N., P. R., S. L. pravarde „Storas“, A. K. pravarde „Afganas“, R. Z. pravarde „Auskariukas“, K. P. pravarde „Avietė“, J. J. pravarde „Smirdalas“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. K. (kurio atžvilgiu Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), A. B. pravarde „Akis“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), P. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 straipsnio tvarka), R. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. G. pravarde „Kumpis“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, taip pat apginklavo nusikalstamo susivienijimo dalyvius. Tuo tikslu ne vėliau kaip nuo 2010 metų vasaros iki 2012 metų pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, T. B. bei A. B., V. V., S. A., D. Š., T. T., V. V., Ž. Š., E. B., S. G., neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose.

Taip pat T. B. kaltinamas pagal 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, tuo, kad jis (T. B.) dalyvavo A. B. rengiamuose ir vadovaujamuose nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, vykusiuose pas T. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kurių metu buvo: aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai ir jų rezultatai; skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, dalinami įrankiai ir priemonės nusikaltimų darymui palengvinti (įrankiai, pinigai, mobiliojo ryšio telefonai ir SIM kortelės, radijo ryšio priemonės, transportas ir pan.); svarstomi patalpų pagrobtam turtui laikyti nuomos klausimai; renkama 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į A. B. laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, skirtą pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (transporto, ryšio priemonių, įrankių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), pasipelnymui iš nusikalstamos veiklos; skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos ir pagrobtas turtas; koordinuojamos didelės vertės transporto priemonių bei turto vagystės Europos Sąjungos šalyse, pagrobto didelės vertės turto atgabenimas į Lietuvos Respubliką bei turto realizavimas. Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje T. B. su A. B., S. A. ir V. V. užtikrindavo būtinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimą, pagrobto didelės vertės turto realizavimą, pasitikdavo pagrobtas transporto priemones ir jas pergabendavo į saugojimo ar realizavimo vietas, aprūpindavo į užsienį išvykstančius bendrininkus transportu, įrankiais ir kitomis priemonėmis nusikaltimams daryti, asmeniškai dalyvaudavo vagystėse.

Taip pat T. B. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje (26 nusikalstamos veikos), t. y. tuo, jog būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. bei dalyviais V. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), S. A., D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ straipsnio tvarka), S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimą ir pakeitimą.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2012 m. kovo 2 d. kaltinamasis T. B. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 3 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas to paties teismo bei Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

Gynėjo nuomone, kaltinamasis T. B. buvo nuteistas dar net neišnagrinėjus bylos iš esmės, dėl ko buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas, spęsdamas asmeniui taikomo ilgalaikio suėmimo teisėtumo klausimus, yra pabrėžęs, kad ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad būtų tęsiamas suėmimo terminas (sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą).

Pagrindų pratęsti suėmimo terminą nebuvimą rodo ir tai, kad ikiteisminis tyrimas jau yra baigtas, teisėsaugos institucijų teigimu, duomenų kaltei įrodyti pakanka, beveik visas nuosavybės teise T. B. priklausantis turtas areštuotas, o įvertinus tai, kad kaltinamasis neturi ryšių užsienyje, nėra pagrindo teigti, jog asmuo bėgs (slėpsis).

Gynėjas skunde atkreipia dėmesį ir į blogėjančią kaltinamojo sveikatos būklę, nusilpusį organizmą, kenčiamus didelius skausmus. Būdamas suimtas kaltinamasis negali tinkamai pasirūpinti savo sveikata, o jam teikiama medicininė pagalba yra nepakankama. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamajam reikalingo tinkamo gydymo laisvės atėmimo vietos ligoninė negali garantuoti.

T. B. laikomas suimtu jau daugiau nei 3 metus. Tokios trukmės suėmimas, nesant priimto apkaltinamojo nuosprendžio, yra nepagrįstas ir nepateisinamas asmens teisių ir laisvių požiūriu. Gynėjas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje pabrėžiama, kad viešasis interesas paprastose bylose negali nusverti asmens laisvės gerbimo taisyklės, o asmens kaltumas privalo būti įrodytas, dėl ko suėmimo trukmės pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Atsižvelgus į tai, kad T. B. kaltinamas nesmurtinių nusikalstamų veikų padarymu, nors anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs, laikytina, jog viešuoju interesu negali būti pateisinamas toks ilgas kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymas. Nepagrįstai pratęsus suėmimo terminą kaltinamajam T. B. buvo pažeistas proporcingumo principas.

Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kiekvienas suimtasis turi teisę per priimtiną laiką į teisminį nagrinėjimą arba paleidimą iki teismo, kuris gali būti sąlygojamas garantijų, kad jis atvyks į teismą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką suėmimo trukmės priimtinumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias jos aplinkybes. Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisintas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris (interesas), įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Pareiga išnagrinėti aplinkybes, įrodančias ar paneigiančias tokio imperatyvaus intereso buvimą, ir išdėstyti jas sprendimuose dėl prašymų paleisti iš suėmimo pirmiausia tenka nacionalinėms teisminėms institucijoms. Pagrįsto įtarimo, kad sulaikytas asmuo padarė nusikaltimą, buvimas yra būtina (sine qua non) besitęsiančio suėmimo teisėtumo sąlyga, bet praėjus tam tikram laiko tarpui ji nebėra pakankama. Tada teismas privalo nustatyti, ar kiti teisminių institucijų pateikti pagrindai buvo „reikšmingi“ ir „pakankami“, kad toliau pateisintų laisvės atėmimą bei privalo įvertinti, ar kompetentingos nacionalinės institucijos dirbo pakankamai kruopščiai, stropiai ir uoliai baudžiamojo proceso metu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Szepesi prieš Vengriją; 1998 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Contrada prieš Italiją; 1998 m. rugsėjo 23 d. sprendimas LA. prieš Prancūziją; 1991 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Toth prieš Austriją; 1990 m. kovo 28 d. sprendimas B. prieš Austriją).

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo T. B. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis pratęsti kaltinamajam T. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra pagrįsta ir teisėta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinus teismui pateiktą bylos medžiagą tiek, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad esančių faktinių duomenų visuma – kaltinamųjų S. A., Ž. Š. (apklaustų ikiteisminio tyrimo metu), liudytojų (D. Š., T. T. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, kratų protokolai ir jų priedai, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis T. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šiame kontekste pastebėtina, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės - suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu, o kaltinamojo kaltės klausimai sprendžiami tik bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje, kai byloje surinkti duomenys iš esmės ištiriami ir įvertinami. Būtina pažymėti, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Priešingai, nei nurodyta gynėjo skunde, nagrinėdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam pratęsimo, apygardos teismas nepažeidė nekaltumo prezumpcijos principo. Teismo nutartyje aptarta ne tai, ar įrodymai patvirtina T. B. kaltę, bet buvo sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja BPK 122 straipsnyje nurodyti suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų.

T. B. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam T. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, pagrįstai nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose – kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, dėl to paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

T. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių, apysunkių, sunkių bei labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnis). Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamus apysunkius bei sunkius nusikaltimus numato tik laisvės atėmimo bausmes, o už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 3 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimą nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Kaltinamojo gynėjas teisus skunde nurodydamas, kad vien nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka tam, jog būtų galima padaryti išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nustatant aptariamą suėmimo taikymo pagrindą, būtina įvertinti BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą.

Baudžiamojoje byloje esantys duomenys rodo, kad T. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi dvi mažametes dukras, tačiau iki sulaikymo su šeima negyveno, be to, jis, nors yra darbingo amžiaus, iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, o jam inkriminuojami nusikaltimai yra savanaudiško pobūdžio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo T. B. socialiniai ryšiai su šeima nėra tokie, kurie jį sulaikytų nuo galimybės bėgti (slėptis). Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad nors T. B. teistumas išnykęs, tai vis tiek rodo, kad jis yra linkęs pažeisti įstatymus, o inkriminuojamų nusikalstamų veikų tarptautinis pobūdis leidžia pagrįstai manyti T. B. turint ryšių užsienyje. Taigi įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad būdamas laisvėje, turėdamas ryšių užsienyje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, galimos griežtos laisvės atėmimo bausmės T. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės to nepaneigia.

Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti ir su apygardos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis T. B. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas T. B., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Apygardos teismas įvertino, kad T. B. kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą bei dalyvavęs jo veikloje, per kelių metų laikotarpį veikdamas pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma - nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, kaltinamas padaręs labai sunkius, sunkius, apysunkius bei nesunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos buvo vykdomos kelių valstybių teritorijose, buvo gerai parengtos, turėjo konspiratyvų pobūdį. T. B. vaidmuo inkriminuojamose nusikalstamose veikose buvo aktyvus. Be to, kaip jau buvo minėta, T. B. iki sulaikymo niekur nedirbo, o jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos yra savanaudiško pobūdžio, susijusios su nelegalių pajamų gavimu. Tokios aplinkybės yra pakankamos motyvuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių T. B. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Konstatavus šią aplinkybę, nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo.

Baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenys, rodantys T. B. diagnozuotus susirgimus, tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinamajam dėl turimų sveikatos problemų negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Esant būtinumui, kvalifikuota medicininė pagalba kaltinamajam teikiama laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Kaltinamojo gynėjas skunde akcentuoja, kad T. B. suėmime laikomas jau ilgą laiką, kad tolimesnis suėmimo termino tęsimas gali būti vertinamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas. Iš tiesų kaltinamasis suimtas jau ilgą laiką ir ši kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo gynėjas, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas T. B., kiekį, pobūdį, sunkumą, o taip pat bylos sudėtingumą (kaltinimai pareikšti 21 asmeniui dėl daugiau nei 500 nusikalstamų veikų) bei apimtį (51 tomas), viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Juo labiau, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas, pratęsdamas T. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymų ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiama nutartis neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo T. B. gynėjo M. Š. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.