Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 11 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, BK 249 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (25 veikos), 249 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 ir 3 dalis, 306¹ straipsnio 1 dalį, kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas pravardę „Dalgis“, 2010 metų pradžioje dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, su T. B., pravarde „Č.“ ir V. V. pravarde „Š.“, „H.“, iš anksto susitarę bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, ir tapo jo vadovu, nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. pavasario–vasaros vadovavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis ginkluotam nusikalstamam susivienijimui sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą asmenis, kurių dalis ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kita dalis – nenustatyta, apginklavo nusikalstamo susivienijimo dalyvius; taip pat tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2010 m. vasaros iki 2012 m. pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose; be to ir tuo, kad vadovaudamas ir dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, rengdavo ir vadovaudavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimams, skirstydavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenis nusikaltimams daryti, įgydavo ir dalindavo įrankius bei priemones, palengvinančias nusikaltimus daryti (įrankius, pinigus, mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles, radijo ryšio priemones, transportą ir pan.), nuomodavo patalpas pagrobtam turtui laikyti, rinkdavo 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į paties laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, skirtą pareigūnams papirkinėti, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengti nusikaltimams (transporto, ryšio priemonių, įrankių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), skirstydavo nusikalstamu būdu gautas lėšas ir pagrobtą turtą, koordinuodavo didelės vertės transporto priemonių bei turto vagystes Europos Sąjungos šalyse, pagrobto didelės vertės turto atgabenimą į Lietuvos Respubliką, taip pat kartu su T. B., S. A. ir V. V. užtikrindavo būtinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimą, pagrobto didelės vertės turto realizavimą, sutelkdavo atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius asmenis – vilkikų vairuotojus; dar ir tuo, kad būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimus, dokumentų suklastojimus padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimus ir jų pakeitimus.

Kaltinamasis A. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2012 m. kovo 2 d. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 3 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamojo A. B. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. B. gynėjo skundas netenkintinas.

Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis nenaikintina. Apygardos teismas tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų. Pirmosios instancijos teismas taip pat laikėsi ir nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas nutartyje teisingai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. B. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: įtariamaisiais apklaustų S. A., Ž. Š., liudytojų D. Š., T. T. ir kt. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratų protokolų, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo A. B. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė.

Gynėjas, analizuodamas nurodytus duomenis, teigia, kad jie neįrodo kaltinamajam A. B. inkriminuoto organizavimo ir dalyvavimo nusikalstamam susivienijame. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu, nes, priešingu atveju, nebūtų teisinių prielaidų formuoti išvadą dėl pagrįsto manymo, jog asmuo galbūt padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Tačiau bylos duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste. Paskiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį pagrįstą teismo baigiamąjį aktą – apkaltinamąjį nuosprendį, nes teismui, nagrinėjant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimus suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas.

Pirmosios instancijos teismas, kitaip nei nurodo gynėjas, padarė ne prielaidomis, o objektyviais duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Be abejonės, kaltinimas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. A. B. yra kaltinamas padaręs daugiau nei 25 tyčines nusikalstamas veikas. Žemesnės instancijos teismas teisingai nurodė, kad A. B. yra kaltinamas ne tik nesunkių, apysunkių, bet ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias itin griežtas bausmes, įskaitant ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Kita vertus, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. B. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, nors yra darbingo amžiaus. Tokia aplinkybė iš tiesų leidžia teigti, kad kaltinamasis neturi tamprių ryšių su visuomene, o lėšas pragyventi galbūt gaudavo nusikalstamu būdu. Be to, bylos duomenimis kaltinamasis išsituokęs. Ši aplinkybė rodo, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tampriais šeiminiais ryšiais. Nors kaltinamasis turi išlaikytinių, palaiko gerus santykius su buvusia sutuoktine, iki suėmimo rūpinosi tėvais, turi ketinimų ir galimybę įsidarbinti, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju tokie suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos galbūt jis padarė, pavojingumu, pobūdžiu, sunkumu, mastu, kiekiu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Teisėjų kolegija pastebi, kad aptartos aplinkybės A. B. nesulaikė nuo galimų nusikaltimų, dėl kurių jam yra pareikšti kaltinimai, darymo. Suimtas kaltinamasis turi galimybę bendrauti su šeimos nariais per pasimatymus, skambinant telefonu. Dar daugiau, A. B. inkriminuotų veikų tarptautinis pobūdis rodo, kad jis turi ryšių ir užsienyje. Todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog A. B. nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais su visuomene ir (ar) šeima, turėdamas ryšių užsienyje ir siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys).

Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. A. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, 249 straipsnio 3 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Kaip minėta, A. B. iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Bylos duomenimis, kaltinamasis anksčiau kelis kartus teistas Vokietijoje. Ši aplinkybė A. B. apibūdina neigiamai, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas. Be to, A. B. inkriminuojamos veikos galbūt yra padarytos jam vadovaujant ir dalyvaujant šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, t. y. pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos, veikloje, veikusio ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir tarptautiniu mastu. A. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, gerai iš anksto suplanuotos, truko ilgą laiką ir buvo slepiamos. A. B. kaltinamas galbūt organizavęs nusikalstamą susivienijimą, kurio veikloje jis dalyvavo pakankamai aktyviai, inkriminuojamas veikas jis galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi bei neteisėtai praturtėti. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, ypatingai atsižvelgusi į A. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, kiekį, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog aptariamu atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.

Kaltinamojo A. B. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas), jo turimų socialinių ryšių (visuomeninių ir šeiminių) tamprumo nebuvimas, galbūt kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumas, pobūdis (nors ir nesmurtinio pobūdžio), sunkumas (įskaitant sunkius ir labai sunkius), mastas (veikta Lietuvoje ir užsienyje), kiekis (daugiau nei 25 veikos), vaidmuo galbūt darant jam inkriminuotas veikas (galbūt nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir jam vadovavimas), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą A. B. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam A. B. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

Ši baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2016 m. birželio 14 d.). Kaip minėta, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, priešingai nei nurodo gynėjas, teigti, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos, nėra pagrindo. Kaltinamasis yra suimtas ilgą laiką. Tačiau anksčiau ištirtų duomenų visumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi (bylą sudaro daugiau kaip 60 tomų) bei sudėtingumu (byloje yra 21 kaltinamasis, kuriems kartu pareikšta 538 kaltinimai, daug liudytojų, nukentėjusiųjų), suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui formuoti išvadą, jog A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, mastui, kiekiui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo A. B. terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Tuo tarpu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Gynėjo akcentuojamos aplinkybės apie galintį užsitęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, yra prielaidų pobūdžio ir nepaneigia teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis. Baudžiamoji byla nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą teisiamųjų posėdžių grafiką (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys).

Aplinkybė, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau A. B. ir jo gynėjui, nesuponuoja išvados, jog žemesnės instancijos teismas neteisingai išsprendė suėmimo pratęsimo klausimą. Apskųsta teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka BPK 125 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus tokios nutarties turiniui, todėl ji nenaikintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi kaltinamajam A. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 11 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.