- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- 1S-892-966/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00055-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- Ž. Š.
- Advokatai
- Liubovė Kuprusevičienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. Š. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Ž. Š. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 3 dalį (17 nusikalstamų veikų) subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. vasario 6 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam Ž. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nutarime pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, skatintas, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko ryšius su artimaisiais, turi teigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šios aplinkybės, Komisijos nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad Ž. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas sprendė, kad nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų pagrindą konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistojo Ž. Š. gynėja advokatė Liubovė Kuprusevičienė (toliau – nuteistojo gynėja) skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, tenkinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir nuteistąjį Ž. Š. paleisti lygtinai; įpareigoti nuteistąjį Ž. Š.: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dalyvauti elgesio pataisos programoje.
4.1. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, visiškai nevertino kitų svarbių aplinkybių, turinčių reikšmę lygtinio paleidimo klausimui spręsti ir kurių baigtinis sąrašas įstatymų leidėjo nėra pateiktas. Teismas nepateikė išdėstytų faktų motyvuotos analizės, nenurodė jokių aplinkybių, kodėl lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Nutartyje tik deklaratyviai teigiama, kad tam, jog būtų pasiekti bausmės tikslai, Ž. Š. toliau negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismo argumentai prieštarauja BVK 7–9 straipsniams, humanizmo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principams.
4.2. Iš nutarties turinio galima spręsti, kad lygtinis paleidimas nėra laikomas bendrąja taisykle, o tai yra išimtis. BVK numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys nuteistieji, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo, iš viso neaptarė ir nevertino nuteistojo ryšių su šeima. Pastebima, kad nuteistasis faktiškai yra atlikęs didesnę dalį bausmės, negu nustatyta BVK. Teismas neatsižvelgė (net neminėjo) į tokią reikšmingą aplinkybę, kad nuteistasis anksčiau neteistas, niekada nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Ž. Š. vienintelis iš teisiamų asmenų savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti padarytas veikas. Nebuvo nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau nustatyta, kad į nusikalstamų veikų darymą Ž. Š. buvo įtrauktas jauno amžiaus, jo vaidmuo buvo tik vykdyti užsakytas vagystes. Jam paskirta mažesnė, negu sankcijoje numatyta minimali, bausmė. Jis nei karto nebuvo pažeidęs kardomosios priemonės sąlygų. Teismas neatsižvelgė, kad pataisos įstaigoje nebuvo fiksuoti apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų bei alkoholio vartojimo faktai. Nebuvo vertinta tai, kad nuteistasis nesivadovauja kriminalinės subkultūros nuostatomis, savo kaltę pripažįsta, supranta poreikį laikytis įstatymų, yra skatintas, drausmine tvarka nebaustas, dirba, stengiasi atlyginti žalą, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.
4.3. Skunde teigiama, kad nuteistasis, grįžęs į darbą, kurį anksčiau dirbo, nesugebės tinkamai integruotis į visuomenę, yra nepagrįstas, prasilenkiantis su elementaria logika ir klaidinantis. Nuteistasis dirbo iki jo nuteisimo, nuo paleidimo iš suėmimo 2012 m. gruodžio 27 d. iki bausmės atlikimo pradžios 2019 m. vasario 6 d. Ž. Š. aktyviai socializavosi, integravosi į visuomenę, studijavo, legaliai dirbo, daug sportavo, laikėsi sveiko gyvenimo būdo, įgijo specialybę, naujų nusikaltimų nepadarė. Nuteistasis dėjo visas pastangas gyventi socialiai teigiamai orientuotą, įstatymams neprieštaraujantį gyvenimą, gauti legalių pajamų pragyvenimui.
4.4. Nuteistojo gynėjos įsitikinimu, teismas nevertino išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, o šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Komisija teigiamai nuteistąjį charakterizuojančia aplinkybe laikė tai, kad Ž. Š. gyvena su senyvo amžiaus močiute ir ją prižiūri, yra paskirtas močiutės rūpintoju. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Nuteistasis nori kuo greičiau grįžti namo ir rūpintis savo močiute, kuri vienintelė yra jo šeima. Komisijos nuomone, pozityvūs socialiniai ryšiai mažina pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką. Ilgalaikis Ž. Š. atskyrimas nuo darbo ir visuomenės gali neigiamai paveikti ne tik jo paties socialinius ryšius, darbo santykius be ir šiuo metu nuo jo priklausančio asmens – močiutės – sveikatą, pažeistų proporcingumo principo reikalavimus. Lygtinai paleidus nuteistąjį bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad nuteistasis yra pasiruošęs integruotis į visuomenę, gyventi ir dirbti laisvėje. Pakanka paskirti vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo Ž. Š. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš aptartos BVK normos akivaizdu, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka visus aukščiau nurodytus reikalavimus.
7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo. Tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad Ž. Š. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (42 balai). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nustatyta rizika nuo 2019 m. vasario 25 d. atlikto vertinimo yra sumažėjusi nuo 62 balų iki 42 balų, iš kurių 28 balai yra statiniai, o likę 14 yra kintantys, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie šiuo atveju vis dar kelia abejonių pakankama Ž. Š. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju sprendžiant apie Ž. Š. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turėtų būti ne tik formaliai atsižvelgiama į šiuo atveju nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai, nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams. Tai šiuo atveju sprendžiant Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo (nepatvirtinimo) klausimą ir buvo padaryta.
9. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Ž. Š. bausmę stengiasi atlikti tinkamai. Bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka nebaustas, du kartus skatintas, dirba, nuostata į darbą, priežiūrą teigiama, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, nesilaiko kriminalinės subkultūros tradicijų. Šios aplinkybės patvirtina, kad Ž. Š. iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau bendrame nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste visgi nėra pakankamos spręsti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
10. Nors nuteistojo elgesyje ir stebimi tam tikri teigiami elgesio pokyčiai, kas sąlygojo jam nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą, tačiau apygardos teismui pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog Ž. Š., bausmės atlikimo metu vykdydamas socialinės reabilitacijos plane jam numatytas priemones ir dalyvaudamas įvairiose elgesio pataisos programose, iš esmės pakeitė savo elgesį ir nuostatas. Nuteistasis bausmę atlieka už didelės vertės svetimo turto pagrobimą dalyvaujant organizuotoje grupėje (17 nusikalstamų veikų). Pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis nuteistajam, nors ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse vis dar išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai. Paminėti kriminogeniniai veiksniai vis dar kelią pakankamą nerimą ir neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo padaryta pažanga lems išskirtinai pozityvų jo elgesį laisvėje.
11. Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi visus išdėstytus duomenis, taip pat ir Ž. Š. nustatytus riziką nusikalsti mažinančius veiksnius ir kitas skunde nurodomas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo elgesio ir mąstymo pokyčiai dar nėra pakankami konstatuoti įstatymo reikalaujamą jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu teismui dar kyla abejonių dėl to, ar nuteistasis, paleistas lygtinai, sugebės atsiriboti nuo ankstesnio teisei priešingo elgesio ir laikytis įstatymų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.
12. Skunde nuteistojo gynėjos akcentuojamos aplinkybės dėl nuteistojo prisipažinimo, darbinės veiklos laisvėje ir pataisos įstaigoje, gyvenamosios vietos turėjimo, įstatymus atitinkančio elgesio po to, kai buvo paleistas iš suėmimo iki nuteisimo, ankstesnių teistumų nebuvimas skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmės turinčius duomenis vertinti kitaip, negu juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Įvertinus nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį akivaizdu, kad darbinė veikla ir iš šios veiklos gaunamos legalios pajamos, kaip ir gyvenamosios vietos turėjimas, rūpinimasis močiute, nebuvo faktoriumi, sulaikiusiu nuteistąjį nuo nusikaltimų darymo. Pagrįstą abejonę dėl to, ar nuteistojo teigiamas požiūris į darbą sulaikys jį nuo tų pačių klaidų kartojimo paleidus lygtinai, kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, vienas iš kurių, kaip minėta, yra susijęs su lėšų tvarkymu ir pajamomis. Aplinkybės, apibūdinančios Ž. Š. elgesį iki jo nuteisimo, yra svarbios sprendžiant skirtinos bausmės už padarytus nusikaltimus klausimą. Tačiau vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę jos nėra esminės, kadangi lygtinio paleidimo taikymui esminės reikšmės turi nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Būtent šių duomenų vertinimu yra grindžiamas teismo manymas, ar taikoma bausmė turėjo pakankamą poveikį, ar galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nors ir pasižymi teigiamais aspektais (dirba, nebaustas, skatintas), tačiau jo elgesys iš esmės yra toks, kokiu turiu pasižymėti kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę.
13. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuojama, kad nesant įstatyminio pagrindo Ž. Š. taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti Ž. Š. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.