Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Valantino ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. liepos 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 25 str. 3 d. 178 str. 3 d. (4 veikos), 300 str. 3 d. (4 veikos), 306¹ str. 1 d. (4 veikos), t. y. tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu A. B. bei šio susivienijimo dalyviais T. B., V. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), S. A., D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 391 str. tvarka), Ž. Š., E. B., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. Be. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 str. tvarka), R. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą, padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerio ženklų suklastojimą ir pakeitimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str. nustatyta tvarka J. J. buvo laikinai sulaikytas 2013 m. liepos 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartimi J. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo J. J. skundą atmesti.

Kaltinamojo J. J. skundas netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija pažymi, jog svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog J. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kitų kaltinamųjų apklausų protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kratų, daiktų apžiūros protokolai, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nagrinėjamu atveju J. J. kaltinamas galimai padaręs 4 nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 306¹ str. 1 d., 4 apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 3 d., 4 sunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 3 d., už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam J. J. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad J. J. kaltinamas galimai padaręs 4 nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 306¹ str. 1 d., 4 apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 3 d., 4 sunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 3 d., už pastarųjų nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis J. J. anksčiau buvo teistas vieną kartą Lietuvos Respublikoje, vieną kartą užsienyje (Belgijos Karalystėje 2012 metais), išsiskyręs, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, buvo įtrauktas į gyvenamąją vietą neturinčių asmenų apskaitą. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Nors kaltinamasis aukštesnės instancijos teismui pateikė raštą, kuriame nurodo, kad paleidus iš suėmimo gera pažįstama R. Š. suteiktų jam gyvenamąją vietą, tačiau ši aplinkybė šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės, be to toks sutikimas nėra patvirtintas pačios R. Š.. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad J. J., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. J. J. taip pat yra kaltinamas padaręs 4 sunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 3 d., kurie patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Pažymėtina, kad kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo pakankamai gerai organizuoti, galimai įvykdyti veikiant organizuota grupe. Be to, kaltinamasis anksčiau buvo teistas vieną kartą Lietuvos Respublikoje, vieną kartą užsienyje (Belgijos Karalystėje 2012 metais), iki sulaikymo legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, todėl įvertinus galimai padarytų nusikalstamų veikų kiekį ir pobūdį, darytina išvada, kad J. J. lėšų pragyvenimui galėjo gauti iš nusikalstamų veikų. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog J. J. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nors kaltinamasis yra suimtas jau ilgą laiką, tačiau įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas J. J., kiekį, pobūdį ir sunkumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi (bylą sudaro 75 tomai) bei sudėtingumu (byloje yra 21 kaltinamasis, daug liudytojų), šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam J. J. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo J. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, kiekį, vaidmenį galbūt darant jam inkriminuotas veikas, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamojo J. J. skundą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi kaltinamajam J. J. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.