Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. B. gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 25 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje (septyni epizodai), t. y. tuo, kad būdamas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti dalyviu, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nuo 2010 iki 2012 metų, neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų; dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su kitais asmenimis buvo atsakingas už transporto priemonių grobimą, durelių ir užvedimo spynelių išlaužimą, GPS navigacijos suradimą ir pašalinimą, valstybinių numerių pakeitimą, vogtų transporto priemonių palydą; dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovo ir dalyvių susitarimą Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir Belgijos Karalystėje surasdavo tinkamą pagrobti turtą, atgabendavo į Lietuvos Respubliką, panaudodamas netikrus dokumentus ir valstybinius numerius, vėliau pagrobtą turtą realizuodavo, remdamasis suklastotais dokumentais, tokiais savo veiksmais padarydamas didelę žalą.

Kaltinamasis E. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2012 m. balandžio 25 d. buvo laikinai sulaikytas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios kardomosios priemonės terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

Kauno apygardos teismas (toliau – ir apygardos teismas, pirmosios instancijos teismas, žemesnysis teismas, teismas), siekdamas užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, kaltinamojo dalyvavimą procese, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, 2014 m. spalio 20 d. nutartimi kaltinamajam E. B. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2014 m. spalio 25 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai, o bylos aplinkybių visuma patvirtina, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, kuriais jis grindžia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą, kartu su baudžiamojoje byloje esančius duomenis, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas (toliau – ir apeliacinis, aukštesnysis teismas) prieina prie išvados, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Priešingai nei tvirtina kaltinamojo gynėjas skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl suėmimo termino kaltinamajam pratęsimo, nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, nenukrypo nuo Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotų taisyklių, į kurias atsižvelgtina sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (pratęsimo). Pastebėtina, kad kaltinamojo gynėjas, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį, kuria kaltinamajam E. B. pratęstas suėmimo terminas, skunde iš esmės dėsto tuos pačius argumentus, į kuriuos jau buvo atsakyta ankstesnėmis aukštesniojo teismo 2014 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 26 d. ir 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimis, kuriomis buvo atmesti tapatūs savo turiniu skundai (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys), o bylos duomenimis faktinės aplinkybės nuo anksčiau nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse nustatytų aplinkybių ad hoc nėra pasikeitę.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog kaltinamasis E. B. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią išvadą pagrindžia bylos duomenys, t. y.: kitų kaltinamųjų S. A., Ž. Š., liudytojų T. T., D. Š. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, kratų, daiktų apžiūros protokolai, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų veikų vertinami tiek, kiek jie susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami.

Aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais, kad apygardos teismas rėmėsi nepagrįstais bei formaliais teiginiais, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinio teismo vertinimu, apygardos teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai.

Nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindą (įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šio suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindo buvimą, teisingai atsižvelgė į tai, kad E. B. kaltinamas padaręs daug tyčinių nusikaltimų, o už labai sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 249 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs griežtą, su laisvės atėmimu, susijusią terminuotą bausmę arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, taip pat tinkamai įvertino ir aplinkybes, susijusias su kaltinamojo socialiniais ryšiais, bei pagrįstai nenustatė, jog E. B. būtų susijęs tampriais socialiniais ryšiais su visuomene ir / ar šeima, nes nėra vedęs, iki sulaikymo nedirbo, inkriminuojamas veikas galbūt padarė dėl savanaudiškų paskatų ir tikėtina, kad tokiu būdu siekė praturtėti. Taigi aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys). Kaltinamojo gynėjo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo ryšiais su motina, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimu, galimybe įsidarbinti UAB „Jurby Water Tech“ šio suėmimo pagrindo buvimo nepaneigia.

Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu. Teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindą (įtariamasis darys naujus nusikaltimus), atsižvelgė į tai, kad jam inkriminuojamos veikos, nustatytos 249 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, aprėpia nusikalstamas veikas, įtvirtintas BPK 122 straipsnio 4 dalyje, o lėšos, gautos iš nusikalstamos veikos, galbūt buvo kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Be to, kaip minėta, kaltinamasis jam inkriminuotus nusikaltimus galbūt padarė veikdamas pačia sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma – buvo nusikalstamo susivienijo dalyvis, o nusikalstamo susivienijimo narių tikėtinai padarytos nusikalstamos veikos buvo gerai suplanuotos ir organizuotos, vykdytos kelių valstybių teritorijoje. Bylos duomenys taip pat rodo, kad kaltinamasis daug kartų yra trauktas ir administracinėn atsakomybėn, o tai reiškia, jog kaltinamasis yra linkęs pažeisti įstatymuose nustatytas tam tikras elgesio taisykles. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį, sunkumą, apeliacinis teismas sprendžia, kad apygardos teismas inter alia padarė teisingą išvadą, jog nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad be kaltinamajam šiuo metu paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau, nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad iš teisų kaltinamasis suimtas yra daugiau nei 2 (du) metus, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliacinio teismo vertinimu, E. B. teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, proceso teisių, tokio pobūdžio kardomoji priemonė adekvati jo galbūt padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste, nes ši baudžiamoji byla yra ypatingai sudėtinga ir didelės apimties (kaltinimai pareikšti 21 asmeniui, bylą sudaro 62 tomai, teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2015 m. gegužės 19 d.; Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Kita vertus, pastebėtina, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas bylos nagrinėjimo teisme stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o, kaip žinia, bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą, pagrįstai įvertino ir tai, kad nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir kaltinamojo dalyvavimą procese.

Apibendrinęs nagrinėjamos bylos faktinius bei teisinius apsektus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą dar 3 (trims) mėnesiams, kitaip nei nurodo kaltinamojo gynėjas skunde, tinkamai taikė ir aiškino BPK normas (BPK 121, 122 ir 127 straipsniai), skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. B. gynėjo skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.