Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka kaltinamojo E. B. gynėjo advokato Manto Šriupšos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 25 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį (1 veika), 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (1 veika), 249 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (7 veikos) kaltinamas tuo:

– kad jis 2010 m., dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, iš anksto susitaręs bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, kartu su D. Š. pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 39¹ straipsnio tvarka), T. T. pravarde „(duomenys neskelbtini) ” (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ straipsnio tvarka), V. V. pravarde „(duomenys neskelbtini)“, Ž. Š. pravarde „(duomenys neskelbtini)“, S. A. pravarde „(duomenys neskelbtini)“, S. G. pravarde „(duomenys neskelbtini)“, tapo A. B. pravarde „(duomenys neskelbtini)“, T. B. pravarde „(duomenys neskelbtini)“, V. V. pravarde „(duomenys neskelbtini)” organizuoto bei A. B. vadovaujamo, šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti, dalyviu; nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. pavasario E. B., kol dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su šio susivienijimo dalyviais, neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų: 2 (du) 7,62 mm kalibro automatus „PMK Kalašnikov“ su 4 dėtuvėmis, 9 mm kalibro pistoletą kulkosvaidį „PM-84P“ su dėtuve, 9 mm kalibro „P88 – Champion“ modelio pistoletą „WALTHER“ Nr. 11474 su dėtuve, kurioje 10 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir garso slopintuvu, 35 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių, 23 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, 2 (dvi) „RG-42“ markės kovines puolamąsias skeveldrines rankinės granatas su degtuvais „UZRGM“ ir kt.;

– dar ir tuo, kad dalyvavo A. B. rengiamuose ir vadovaujamuose nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, vykusiuose pas T. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir kitose Kauno vietose, kurių metu buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai ir jų rezultatai; skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys darant nusikaltimus, dalijami įrankiai ir priemonės, palengvinančios nusikaltimams daryti (įrankiai, pinigai, mobiliojo ryšio telefonai ir SIM kortelės, radijo ryšio priemonės, transportas ir pan.); svarstomi patalpų pagrobtam turtui laikyti nuomos klausimai; renkama 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į A. B. laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, skirtą pareigūnams papirkinėti, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, nusikaltimams parengti (transporto, ryšio priemonių, įrankių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), pasipelnyti iš nusikalstamos veiklos; skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos ir pagrobtas turtas; koordinuojamos didelės vertės transporto priemonių bei turto vagystės Europos Sąjungos šalyse, pagrobto didelės vertės turto atgabenimas į Lietuvos Respubliką bei turto realizavimas. Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje 2010 – 2012 m. E. B. su V. V. ir Ž. Š. buvo atsakingi už transporto priemonių grobimą, durelių ir užvedimo spynelių išlaužimą, GPS navigacijų suradimą ir pašalinimą, valstybinių numerių pakeitimą bei vogtų transporto priemonių palydą;

– be to ir tuo, kad būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. bei šio susivienijimo dalyviais T. B., V. V. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), Ž. Š., S. A., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ straipsnio tvarka), S. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerio ženklų suklastojimą ir pakeitimą, t. y. Europos Sąjungos šalyse grobė didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu; 2010 – 2012 m. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovo ir dalyvių susitarimą Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir Belgijos Karalystėje surasdavo tinkamą pagrobti turtą, atgabendavo į Lietuvos Respubliką, naudojant netikrus dokumentus ir valstybinius numerius, vėliau pagrobtą turtą realizuodavo, panaudojant suklastotus dokumentus, tokiu būdu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis E. B., veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis, padarė turto, kurio vertė viršija 250 MGL, pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimą ir pakeitimą.

Kaltinamasis E. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2012 m. balandžio 25 d. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi E. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Be to, gynėjas, remdamasis nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika, akcentuoja ir tai, kad tik išimtinės aplinkybės gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės tęsimą ilgą laiką. Tuo tarpu, pasak gynėjo, tokių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju nėra. Kaltinamasis E. B. suimtas laikomas net 4 metus, nors atsižvelgiant į nusikaltimų, kurių padarymu jis kaltinamas, pobūdį, sunkumą, jo vaidmenį, kaltinamojo asmenybę, byloje nėra pagrindo teigti apie ypatingą E. B. pavojingumą visuomenei ar grėsmę viešajai tvarkai. Gynėjas pastebi, kad kiti nusikalstamo susivienijimo nariai yra laisvėje, jiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės, nors jų vaidmuo nusikalstamame susivienijime buvo didesnis. Kita vertus, gynėjo nuomone, kaltinamajam tęsti suėmimo terminą nėra pagrindo ir dėl to, kad kaltinamasis E. B. jau yra davęs išsamius ir nuoseklius parodymus dėl jam inkriminuotų veikų, kuriuose jis iš dalies pripažino savo kaltę. Gynėjas mano, kad kaltinamojo laisvė yra ribojama ilgesnį laiką, nei reikalinga proceso tikslams pasiekti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas kaltinamąjį paleisti į laisvę ir skirti jam kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Antai pirmosios instancijos teismas net nesvarstė klausimo dėl galimybės prieš kaltinamąjį taikyti švelnesnes kardomąsias priemone.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, gynėjas daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismas, konstatuodamas, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamajam E. B. tęsti suėmimo terminą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, netinkamai įvertino BPK 122 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytas aplinkybes, todėl apskųstoji nutartis naikintina kaip neteisėta bei nepagrįsta.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo E. B. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. B. gynėjo skundas netenkintinas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis nenaikintina.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, kitaip nei tvirtina gynėjas skunde, įvykdė ne formalų, o realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Teismas tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų, taip pat laikėsi ir nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas nutartyje teisingai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis E. B. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: iš dalies paties kaltinamojo E. B., kitų kaltinamųjų S. A., Ž. Š., liudytojų T. T., D. Š. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, kratų, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pastebėtina, kad nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo E. B. termino pratęsimo, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Nesutiktina ir su gynėjo skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai suėmimą E. B. pratęsė pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

Teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgia ne tik į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, bet ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Šių aplinkybių iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Žemesnės instancijos teismas teisingai nurodė, kad E. B. yra kaltinamas padaręs ne tik nesunkias, apysunkes, bet ir sunkias bei labai sunkias nusikalstamas veikas, už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias griežtas bausmes, įskaitant ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas tinkamai įvertino ir kaltinamojo socialinius bei šeiminius ryšius. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. B. iki sulaikymo niekur oficialiai nedirbo, neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, nors yra darbingo amžiaus. Tokia aplinkybė iš tiesų leidžia teigti, kad kaltinamasis neturi tamprių ryšių su visuomene, o lėšas pragyventi galbūt gaudavo nusikalstamu būdu. Bylos duomenimis, E. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, motiną, močiutę. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi galbūt kaltinamojo padarytų nusikaltimų sunkumą, pavojingumą, pobūdį, kiekį, mastą, taip pat, kad E. B. nevedęs, neturi išlaikytinių, yra pilnametis, motina gyveno ir gyvena užsienyje, formuoja išvadą, jog E. B. nėra saistomas itin tampriais šeiminiais ryšiais, o jo turimi šeiminiai ryšiai (santykiai su motina ir močiute) nedarė jokios teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, nesulaikė jo nuo nusikaltimų, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai aptariamoje byloje, padarymo. Taigi aptarti kaltinamojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos galbūt jis padarė, pavojingumu, sunkumu, pobūdžiu, kiekiu, mastu, ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, žymiai padidina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Todėl, nepaisant to, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, turi nuolatinę gyvenamą vietą, galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvertinus pirmiau ištirtų duomenų visumą konstatuotina, jog apygardos teismas priėjo prie objektyviais duomenimis pagrįstos išvados, kad E. B., siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys).

Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. E. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, 249 straipsnio 2 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Kaip minėta, E. B. iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Byloje nėra duomenų, kad E. B. būtų turėjęs ilgalaikes pastovias pajamas. Kaltinamajam inkriminuotos veikos yra galbūt padarytos jam dalyvaujant šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, t. y. pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos, veikloje, veikusio ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. E. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, gerai iš anksto suplanuotos, truko ilgą laiką ir buvo slepiamos. E. B. galbūt nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo pakankamai aktyviai, inkriminuojamas veikas jis galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi bei neteisėtai praturtėti. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, ypatingai atsižvelgusi į E. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, kiekį, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog aptariamu atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.

Nors kaltinamasis E. B. anksčiau neteistas, tačiau jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas (nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs, neturi išlaikytinių), galbūt kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumas (grobimas didelės vertės svetimo turto – vilkikų ir puspriekabių su vertingais kroviniais, dalyvaujant šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje), pobūdis (savanaudiško pobūdžio), sunkumas (įskaitant ir sunkias bei labai sunkias nusikalstamas veikas), mastas (veikta tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu: Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir Belgijos Karalystėje), kiekis (kaltinimai pareikšti dėl galbūt 9 veikų padarymo), gana aktyvus vaidmuo galbūt darant jam inkriminuotas veikas, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą E. B. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam E. B. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Kartu atkreiptinas gynėjo dėmesys į tai, kad teismui konstatavus, jog neišnyko kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindai ir sąlygos, jam nėra jokio teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo.

Ši baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2016 m. lapkričio 17 d.). Kaip minėta, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, teigti, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos, nėra pagrindo. Kaltinamasis yra suimtas ilgą laiką. Tačiau anksčiau ištirtų duomenų visumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi (bylą sudaro 75 tomai) bei sudėtingumu (kaltinimai pareikšti 21 asmeniui, kuriems bendrai yra pareikšta 538 kaltinimai, 33 liudytojai), suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismas formuoti išvadą, jog E. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, mastui, kiekiui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo E. B. terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Aplinkybė, kad E. B. ilgą laiką iki suėmimo nedarė jokių nusikaltimų, buvo nutraukęs ryšius su nusikalstamo susivienijimo nariais, nesislapstė nuo teisėsaugos pareigūnų, viena vertus, teigiamai apibūdina kaltinamąjį, antra vertus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis.

Tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kitiems asmenims buvo taikytos kitokios rūšies kardomosios priemonės, irgi nepaneigia anksčiau ištirtų bylos duomenų. Pažymėtina, kad kardomųjų priemonių, iš jų ir suėmimo, skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti įtarimai ar kaltinimai, susijusias konkrečias byloje nustatytas aplinkybes.

Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl kaltinamojo blogos sveikatos būklės neleidžia teigti, kad E. B. sveikatos sutrikimai yra tokie, jog gali pašalinti aplinkybes, kurias nustačius taikytina pati griežčiausia kardomoji priemonė. Esant būtinybei kaltinamajam gali būti teikiama medicinos pagalba Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir (ar) savivaldybės (valstybinėse) gydymo įstaigose.

Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau E. B. ir jo gynėjui, taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti apskųstą iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Gynėjo skunde dėstomi teiginiai dėl netinkamų suimtojo laikymo sąlygų tardymo izoliatoriuje nevertinami, nes jie nėra susiję su nagrinėjamo skundo dalyku.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi kaltinamajam E. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 25 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.