Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.1.8; 2.1.16.1.2.2.

2017 m. liepos 27 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Bieliauskienės ir Laimos Garnelienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. B. gynėjo advokato Mindaugo Šeškauskio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria T. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 15 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį tuo, kad turėdamas pravardę „Č.“, 2010 metais, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, su A. B. , pravarde „D.“ bei V. V. , pravarde „Š.“, „H.“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), iš anksto susitarę bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo nusikalstamą susivienijimą, kurio vadovu tapo A. B. , nuo 2010 metų pradžios iki 2012 metų pavasario dalyvavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą S. A. , pravarde „S.“, D. Š. , pravarde „Š.“ (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 39¹ straipsnio tvarka), T. T. , pravarde „D.” (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ straipsnio tvarka), V. V. , pravarde „V.“, Ž. Š. , pravarde „Ž.“, E. B. , pravarde „E.“, S. G. , sutelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius D. U. , Ž. J. , pravarde „Ž.“, R. S. , pravarde „R.“, G. B. , R. N. , P. R. , S. L. , pravarde „S.“, A. K. , pravarde „A.“, R. Z. , pravarde „A.“, K. P. , pravarde „A.“, J. J. , pravarde „S.“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. K. (kurio atžvilgiu Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), A. B. , pravarde „A.“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), P. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 straipsnio tvarka), R. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. G. , pravarde „K.“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, taip pat apginklavo nusikalstamo susivienijimo dalyvius. Tuo tikslu, ne vėliau kaip nuo 2010 metų vasaros iki 2012 metų pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, T. B. bei A. B. , V. V. , S. A. , D. Š. , T. T. , V. V. , Ž. Š. , E. B. , S. G. , neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose:

- A. B. ir T. B. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 2010 metų vasaros, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neturėdami leidimo įgijo du 7,62 mm kalibro automatus „PMK Kalašnikov“ su keturiomis dėtuvėmis, 9 mm kalibro pistoletą kulkosvaidį „PM-84P“ su dėtuve, 9 mm kalibro „P88 – Champion“ modelio pistoletą „WALTHER“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, kurioje 10 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir garso slopintuvu, 35 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių, 23 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, dvi „RG-42“ markės kovines puolamąsias skeveldrines rankinės granatas su degtuvais „UZRGM“, kuriuos nuo įgijimo iki 2010 metų vasaros neturėdami leidimo laikė prie namų adresu (duomenys neskelbtini), po ko perdavę saugojimui T. T. , nuo 2010 m. vasaros iki 2010 m. gruodžio laikė pastarojo name (duomenys neskelbtini), o nuo 2010 m. gruodžio iki 2012 m. kovo 2 d. – T. T. name (duomenys neskelbtini);

- A. B. , T. B. , V. V. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 2011 metų pradžios, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdami leidimo įgijo ne mažiau dviejų 7,62 mm kalibro pistoletų „TT“ su dėtuvėmis, kuriose kiekvienoje buvo po 7 vnt. 7,62 mm kalibro „TT“ šovinių, šiuos ginklus ir šaudmenis nuo įgijimo iki 2012 m. kovo 2 d. neturėdami leidimo laikė tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, taip pat prie T. B. namų adresu (duomenys neskelbtini), kur juos 2011 m. pradžioje atgabeno V. V. . Vieną iš pistoletų su šoviniais A. B. nurodymu T. T. 2011 m. pradžioje nuvežė adresu (duomenys neskelbtini), kur perdavė V. V. .

T. B. dalyvavo A. B. rengiamuose ir vadovaujamuose nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, vykusiuose pas T. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kurių metu buvo: aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai ir jų rezultatai; skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, dalinami įrankiai ir priemonės nusikaltimų darymui palengvinti (įrankiai, pinigai, mobiliojo ryšio telefonai ir SIM kortelės, radijo ryšio priemonės, transportas ir pan.); svarstomi patalpų pagrobtam turtui laikyti nuomos klausimai; renkama 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į A. B. laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, skirtą pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (transporto, ryšio priemonių, įrankių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), pasipelnymui iš nusikalstamos veiklos; skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos ir pagrobtas turtas; koordinuojamos didelės vertės transporto priemonių bei turto vagystės Europos Sąjungos šalyse, pagrobto didelės vertės turto atgabenimas į Lietuvos Respubliką bei turto realizavimas. Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje T. B. su A. B. , S. A. ir V. V. užtikrindavo būtinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimą, pagrobto didelės vertės turto realizavimą, pasitikdavo pagrobtas transporto priemones ir jas pergabendavo į saugojimo ar realizavimo vietas, aprūpindavo į užsienį išvykstančius bendrininkus transportu, įrankiais ir kitomis priemonėmis nusikaltimams daryti, asmeniškai dalyvaudavo vagystėse. T. B. 2010 - 2012 metų laikotarpiu dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U. , G. B. , Ž. J. pravarde „Ž.“, R. S. , pravarde „R.“, R. N. , P. R. , A. K. , pravarde „A.“, K. P. , pravarde „A.“, J. J. , pravarde „S.“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. K. (kurio atžvilgiu Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), R. Z. , pravarde „A.“, S. L. , pravarde „S.“, A. B. , pravarde „A.“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), P. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 straipsnio tvarka), R. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. G. , pravarde „K.“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat T. B. kaltinamas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (26 nusikalstamos veikos) tuo, jog būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. bei dalyviais V. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), S. A. , D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ straipsnio tvarka), S. G. , nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U. , G. B. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimą ir pakeitimą.

Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje (26 nusikalstamos veikos), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - 13 metų ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Tuo pačiu nuosprendžiu T. B. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (24 nusikalstamos veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį (26 nusikalstamos veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

T. B. 2012 m. kovo 2 d. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 3 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas to paties teismo bei Vilniaus apygardos ir Kauno apygardos teismų nutartimis buvo tęsiamas. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi T. B. kardomoji priemonė - suėmimas pakeista į kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 2 d., nustatant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), taip pat dokumentų: asmens tapatybės kortelės ir paso paėmimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis panaikinta ir T. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi T. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, motyvuojant tuo, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

T. B. gynėjas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį arba šią nutartį pakeisti, T. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeičiant kita kardomąja priemone – intensyvia priežiūra.

Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismas deklaratyviai nurodė tas pačias identiškas, formalias suėmimo skyrimo sąlygas, kaip ir ankstesnėse nutartyse, kuriomis T. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas. Gynėjo teigimu, teismas neišanalizavo visų bylos duomenų, savo nutartį grindė tais pačiais motyvais kaip ir ankstesnes nutartis, nesigilino į naujas bylos aplinkybes, rėmėsi kvestionuojamais duomenimis, kurių nepakanka T. B. kaltei įrodyti.

Gynėjo vertinimu, skundžiamoje nutartyje daroma nepagrįsta išvada, kad T. B. nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais. Šiuo metu T. B. su šeima negyvena ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, bet dėl valstybės jam taikomos kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo. Gynėjas nurodo, kad T. B. , net ir būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje, nuolat (keturis kartus per mėnesį) yra lankomas savo žmonos bei dviejų nepilnamečių vaikų, o tai patvirtina, kad T. B. ryšiai su šeimos nariais yra itin tvirti ir nenutrūkę. Pasak gynėjo, tiek kaltinamasis T. B. , tiek jo šeimos nariai dėl kaltinamajam nuolatos pratęsiamo suėmimo patiria itin didelių nepatogumų, dėl to kenčia ir šeimos gyvenimas. Gynėjas pažymi, jog apygardos teismas minėtų aplinkybių neanalizavo ir padarė nepagrįstą išvadą, kad T. B. nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais ir dėl to bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku kokiais tiksliais duomenimis teismas rėmėsi pratęsdamas T. B. suėmimą, taip pat nepateikiami svarūs argumentai, kurie motyvuotų nepagrįstai ilgą, net penkerius metus besitęsiantį asmens sulaikymą. Anot gynėjo, skundžiamoje nutartyje remiantis tais pačiais motyvais apsiribojama formaliu bylos duomenų išvardijimu, neišdėstyti argumentai, kodėl negalima taikyti švelnesnės kardomosios priemonės ar jų komplekso, nėra naujai peržvelgiami bylos duomenys, o tik mechaniškai pakartotinai išdėstomi deklaratyvūs argumentai, kurie iš esmės neatskleidžia bei nepagrindžia T. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Remdamasis Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktika, gynėjas nurodo, jog Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis reikalauja, kad kompetentingos nacionalinės institucijos parodytų „ypatingą stropumą“ (angl. „special diligence“) kaltinamajam iškeltoje baudžiamojoje byloje jam esant kardomajame kalinime. Vertinant, ar „ypatingo stropumo“ reikalavimas buvo įvykdytas, teismas turi atsižvelgti į bendrą bylos sudėtingumą, bet kokius nepateisinamo delsimo laikotarpius ir priemones, kurių ėmėsi valdžios institucijos procesui paspartinti, siekiant užtikrinti, kad bendra suėmimo trukmė išliktų pagrįsta. Pasak gynėjo, nagrinėjamoje byloje paskutiniuosius keletą mėnesių posėdžiai vyko itin retai, atskiri posėdžiai buvo skiriami kiekvieno kaltinamojo paskutiniam žodžiui bei truko vos kelias minutes. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad teismas, kaip valdžios institucija, neįvykdė „ypatingo stropumo“ reikalavimo T. B. iškeltoje baudžiamojoje byloje jam esant kardomajame kalinime, ir nepagrįstai pratęsė jam suėmimo terminą.

Gynėjo manymu, pagrindų pratęsti suėmimo terminą T. B. nebuvimą rodo ir tai, kad ikiteisminis tyrimas jau yra baigtas, teisėsaugos institucijų teigimu, duomenų kaltei įrodyti pakanka, slėpti nėra ko, be to, beveik visas nuosavybės teise T. B. priklausantis turtas areštuotas, T. B. neturi ryšių užsienyje, todėl nėra pagrindo teigti, jog asmuo bėgs ar slapstysis. Gynėjas pažymi, kad T. B. yra suimtas jau penkerius metus už nesmurtinių nusikalstamų veikų padarymą. Tokios trukmės kalinimas, nesant priimto apkaltinamojo nuosprendžio, yra nepagrįstas ir nepateisinamas asmens teisių ir laisvių požiūriu. Pasak gynėjo, nepagrįstai pratęsus suėmimo terminą T. B. buvo pažeistas proporcingumo principas, įtvirtintas BPK 11 straipsnyje.

Skunde gynėjas taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismas neįvertino to, jog kardomųjų priemonių paskirtį, nurodytą BPK 119 straipsnyje, būtų galima įgyvendinti T. B. paskiriant švelnesnę kardomąją priemonę - intensyvią priežiūrą. Ši kardomoji priemonė T. B. kartą jau buvo paskirta, jis porą savaičių praleido namuose, kol Lietuvos apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo nutartį, kuria buvo paskirta intensyvi priežiūra, panaikino. Tuo metu, kol T. B. buvo taikyta intensyvi priežiūra, šis nebandė nei bėgti, nei slėptis, nei juo labiau darė naujus nusikaltimus, todėl intensyvi priežiūra visiškai atitiktų kardomųjų priemonių taikymo tikslus, o suėmimo skyrimas (pratęsimas) yra perteklinis ir neproporcingas.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė T. B. gynėjo skundą atmesti.

T. B. gynėjo skundas atmetamas.

Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad T. B. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti iš dalies paties T. B. parodymuose (pripažino savo kaltę dėl kai kurių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo), kitų kaltinamųjų bei liudytojų parodymuose, specialistų išvadose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, kratų ir apžiūrų protokoluose, užsienio valstybių teisėsaugos institucijų pateiktuose dokumentuose bei kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo iš esmės nėra sprendžiami įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi šiuo atveju baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Pažymėtina, jog suėmimo klausimą sprendęs Kauno apygardos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, nustatė, kad jų pakanka T. B. kaltei pagrįsti, ir 2017 m. liepos 14 d. dėl T. B. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Kauno apygardos teismas pratęsė T. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas T. B. suėmimo terminą šiuo pagrindu, iš esmės tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. T. B. buvo kaltinamas padaręs keliolika tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos nusikalstamos veikos – labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Už BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu T. B. už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą nuteistas trylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar įtariamasis (kaltinamasis) gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Kauno apygardos teismas, skundžiama nutartimi T. B. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik jam gresiančios bausmės griežtumą. Iš bylos duomenų matyti, jog iki sulaikymo T. B. nedirbo ir neturėjo oficialaus bei legalaus pajamų šaltinio, todėl nėra tvirtais ekonominiais ryšiais susijęs su Lietuva. T. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje, be to, jis anksčiau teistas Vokietijoje už devynias nusikalstamas veikas (teistumas išnykęs), todėl galima daryti išvadą, kad suimtasis turi ryšių užsienyje. Nors bylos medžiagoje taip pat yra duomenų apie tai, jog T. B. yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, su kuriais palaiko ryšius, šie duomenys neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog tai sulaikys jį nuo galimybės pasislėpti. Pažymėtina, jog minėtų šeiminių ryšių buvimas nesutrukdė T. B. dažnai vykti į užsienio valstybes ir ten galimai padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės T. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Kauno apygardos teismas taip pat pratęsė T. B. suėmimo taikymo terminą remdamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t.y. esant pagrindui manyti, jog T. B. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaltinamajam A. V. inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 249 straipsnio 3 dalyse, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be šių nusikaltimų T. B. buvo pareikšti kaltinimai ir dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į T. B. inkriminuotų nusikaltimų pobūdį (dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo nusikalstamą susivienijimą bei dalyvavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, užtikrindavo būtinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimą, pagrobto didelės vertės turto realizavimą, pasitikdavo pagrobtas transporto priemones ir jas pergabendavo į saugojimo ar realizavimo vietas, aprūpindavo į užsienį išvykstančius bendrininkus transportu, įrankiais ir kitomis priemonėmis nusikaltimams daryti, asmeniškai dalyvaudavo vagystėse, be to padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimą ir pakeitimą) mastą ir jų kiekį, tikėtina, jog pajamas pragyvenimui jis gaudavo ir iš nusikalstamų veikų. Be to, bylos duomenimis, kaltinamasis T. B. iki sulaikymo nedirbo, praeityje teistas Vokietijoje už devynių nusikalstamų veikų padarymą, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis. Šie duomenys rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Skunde kaltinamojo gynėjas pagrįstai nurodo, jog T. B. nėra laikomas teistu Lietuvos Respublikoje, tačiau tai nepaneigia apygardos teismo diskrecijos atsižvelgti į ankstesnį T. B. teistumą, siekiant charakterizuoti jo asmenybę. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog Kauno apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis T. B. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

T. B. gynėjas skunde pagrįstai nurodo, kad kardomoji priemonė – suėmimas T. B. taikoma jau ilgą laiką. EŽTT savo sprendimuose (Ilijkov prieš Bulgariją; Letellier prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Bykov prieš Rusiją ir kt.) yra ne kartą pažymėjęs, jog atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra T. B. asmenybės pavojingumas, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas ir intensyvumas (organizavo nusikalstamą susivienijimą, ginkluotą šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis, dalyvavo jo veikloje). Šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei labai pavojingas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, padarytas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendis, kuriuo T. B. pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dar nėra įsiteisėjęs ir gali būti tiek paties T. B. , tiek ir kaltinimą palaikiusio prokuroro skundžiamas apeliacinės instancijos teismui, todėl tikėtina, kad šios bylos procesas tęsis ir toliau.

Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog T. B. už sunkiausios inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BPK 249 straipsnio 3 dalyje, galimą padarymą gresia laisvės atėmimas iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, šių reikalavimų nepažeidė.

Kauno apygardos teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-11-485/2017, kurioje vienas iš kaltinamųjų yra T. B. , laikytina ypatingai sudėtinga ir didelės apimties. Kaltinimai šioje byloje pareikšti 21 kaltinamajam, apklausta daug liudytojų, buvo tiriama galima ilgametė ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikla, kaltinamiesiems inkriminuota labai daug nusikalstamų veikų epizodų, nusikalstamos veikos galimai padarytos ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, bylą šiuo metu sudaro 78 tomai.

Vertinant suėmimo trukmės pagrįstumą, taip pat būtina išsiaiškinti, ar valstybės teisėsaugos institucijos dirba pakankamai atidžiai, ar byloje teismo posėdžiai rengiami reguliariai ir trumpais intervalais, ar teismai ėmėsi tinkamų priemonių sparčiam bylos procesui užtikrinti (EŽTT sprendimo byloje Wrona prieš Lenkiją 42 punktas, sprendimo byloje Bąk prieš Lenkiją 64 punktas). Įvertinus bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme procesą (gynėjo skunde nurodomą baigiamųjų kalbų stadiją), darytina išvada, jog teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kuo sparčiau, o priežastys, dėl kurių byloje teismo posėdžiai buvo atidėti, yra objektyvios ir nesuponuoja teismo nerūpestingumo organizuojant baudžiamąjį procesą. Jokie konkretūs duomenys ir argumentai, paneigiantys minėtą išvadą, T. B. gynėjo skunde nėra pateikiami.

Baigiamosios kalbos, dėl kurių, kaip nurodo T. B. , nepateisinamai buvo vilkinamas procesas, byloje pradėtos 2016 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje, kuris vyko nuo 10.50 val. iki 15.35 val. 2016 m. lapkričio 17 d. teismo posėdis neįvyko, nes dėl nežinomų priežasčių neatvyko vienas iš kaltinamųjų A. K. . Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi, siekiant paspartinti baudžiamąjį procesą, A. K. paskirtos kardomosios priemonės pakeistos į suėmimą. 2016 m. gruodžio 14 d. byloje buvo tęsiamos baigiamosios kalbos (teismo posėdis vyko nuo 09.30 val. iki 14.45 val.). 2017 m. sausio 16 d. byloje buvo tęsiamos baigiamosios kalbos (teismo posėdis vyko nuo 09.30 val. iki 15.36 val.). 2017 m. vasario 23 d. buvo tęsiamos baigiamosios kalbos (teismo posėdis vyko nuo 09.30 val. iki 14.25 val.). 2017 m. kovo 23 d. buvo tęsiamos baigiamosios kalbos (nuo 09.30 val. iki 09.45 val.). 2017 m. balandžio 12 d. teismo posėdis neįvyko, nes neatvyko kaltinamasis J. J. . Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 nutartimi paskelbta kaltinamojo J. J. paieška ir jam paskirtos kardomosios priemonės pakeistos į suėmimą. 2017 m. gegužės 22 d. teismo posėdis neįvyko, nes jame dėl tragiškų šeimyninių priežasčių negalėjo dalyvauti teisėja S. J. . 2017 m. birželio 22 d. teismo posėdyje buvo tęsiamos baigiamosios kalbos, kurios negalėjo būti baigtos, nes į posėdį neatvyko baigiamųjų kalbų dar nepasakę kaltinamieji R. N. ir K. P. . 2017 m. birželio 30 d. baigiamosios kalbos byloje baigtos, pasisakius kaltinamiesiems R. N. ir K. P. .

Atsižvelgiant į ypatingą bylos sudėtingumą ir didelę apimtį, į tai, jog nei vienas iš teismo posėdžių byloje neįvyko dėl priežasčių, susijusių su bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos aplaidumu ar pasyvumu, taip pat į objektyvias priežastis, susijusias su kaltinamųjų, liudytojų neatvykimu į teismo posėdžius, darytina išvada, jog teismo pastangos kaip įmanoma paspartinti bylos nagrinėjimą (skiriant posėdžius kiek įmanoma mažesniu intervalu, atsižvelgiant į didelį kaltinamųjų ir jų gynėjų skaičių, už neatvykimą į teismo posėdžius keičiant kaltinamiesiems kardomąsias priemones į griežtesnes) darytina išvada, jog Kauno apygardos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kuo sparčiau, bei laikėsi EŽTT praktikoje suformuluoto „ypatingo stropumo“ baudžiamajame procese reikalavimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus T. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir intensyvią priežiūrą).

Šiuo metu T. B. teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks jo teisių suvaržymas yra pateisinamas, Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo T. B. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.