Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. T-817-1123/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-06
Bylos Nr.
T-817-1123/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00055-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Nuteistasis
V. V.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-817-1123/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00055-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 59-115 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. nuteistas 2017 m. liepos 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (šešios veikos), 25 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia: 2019 m. sausio 17 d. Bausmės pabaiga: 2021 m. sausio 17 d. Trečdalį paskirtos bausmės atliko 2019 m. birželio 3 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. birželio 25 d. – 6 mėnesiai 23 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 59-115 (toliau – ir Nutarimu) nutarė taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Komisijos nutarimas priimtas atsižvelgus į nurodytas aplinkybes: nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 49 taškus (statinių – 10, dinaminių – 39), įvykdytas Komisijos rekomendacijas, likusią mažą neatliktos bausmės dalį, nuteistojo teigiamas nuostatas į priežiūrą pataisos įstaigoje, motyvaciją keisti savo elgesį teigiama linkme, oficialiai patvirtintą bedarbystės problemos sprendimą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, disciplinuotą nuteistojo elgesį. Komisija, įvertinusi šias bei kitas Nutarime išdėstytas aplinkybes, vertino, kad jos sudaro pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Svarstydamas klausimą dėl Komisijos 2020 m. birželio 29 d. nutarimo lygtinai paleisti V. V. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, pirmiausiai teismas atsižvelgia į tai, kad V. V. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus kriterijus – prašymo pateikimo metu jis buvo atlikęs vieną trečdalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė (49 balai), tačiau asmens 2020 m. birželio 12 d. socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad struktūruotoje aplinkoje yra stebimos nuteistojo tam tikros pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu siejamus kriminogeninius poreikius, nuteistojo neigiama elgesio dinamika nėra stebima, tokiu teismas daro išvadą, kad nuteistasis V. V. padarė pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Tačiau pažymėtina, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, įvertintina tai, kad nuteistasis V. V. Komisijai pristatomas trečią kartą. Paskutinį kartą Komisijai nuteistasis buvo pristatytas 2019 m. lapkričio 28 d., Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau 2020 m. vasario 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, o 2020 m. kovo 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismas nuteistojo apeliacinį skundą atmetė. Nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą 3 metų 3 mėnesių bausmę už vieno labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 1 dalyje, šešių sunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir vieno apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Iki šių nusikaltimų veikų padarymo V. V. buvo teistas du kartus, vieną kartą baudžiamoji byla buvo nutraukta. Amžius pirmojo teistumo metu 18 m. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją sudaro trys nusikalstamos patirtys, kurios pasižymi skirtingomis nusikalstamų veikų įvykdymo motyvacijomis ir aplinkybėmis, V. V. nusikalstamam elgesiui būdingas modelis neidentifikuotas, tačiau stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Savo kaltę teismo teisminio nagrinėjimo metu dėl nusikalstamame susivienijime įvykdytų vagysčių asmuo pripažino dalinai, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad interviu metu nuteistasis nevengia pripažinti savo veiksmų neteisėtumo bei prisiimti atsakomybę už savo veikimą nusikalstamai. Remiantis socialinio tyrimo išvada, dabartinė nuteistojo pozicija savo nusikalstamo elgesio atžvilgiu yra priešiška, nuteistasis kritiškai vertina savo veiksmus, atsižvelgdamas į itin neigiamas tokių veiksmų pasekmes. V. V. pripažįsta, kad negatyvi jo patirtis leido suprasti, kad jokia materialinė gerovė negali kompensuoti buvimo laisvėje su savo artimaisiais, todėl tiki, kad ateityje galės realizuoti savo tinkamais būdais ir priemonėmis. Šiuo metu nuteistasis tikisi, kad esant artimųjų pagalbai, jis galės be didelių iššūkių save diferencijuoti laisvėje. Šiuo metu V. V. išsikelia socialiai priimtinus ateities tikslus, kurie yra nukreipti į savęs realizavimą darbinėje veikloje, santykių su artimaisiais puoselėjimą, rūpinimąsi savo sveikata, numato tam tikrus tikslų siekimo žingsnius. V. V. palaiko ryšius su tėvais, seserimi, sugyventine bei dviem vaikais, skambindamas telefonu bei pasimatymų metu, sulaukia iš jų materialinės pagalbos bei palaikymo, šie teigiami santykiai gali būti svarbia nuteistojo tolesnės integracijos į visuomenę prielaida. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nuteistasis planuoja gyventi kartu su sugyventine ir vaikais bei tėvais, jo tėvų name adresu (duomenys neskelbtini), byloje gautas nuteistojo tėvo L. V. raštas, kuriame jis nurodo, kad sutinka, kad minėtoje vietoje gyventų jo sūnus. 2020 m. gegužės 26 d. gautoje pažymoje iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus, kuriame nurodoma, kad apsilankius V. V. nurodytoje gyvenamojoje vietoje, buvo bendrauta su nuteistojo tėvu, nustatyta, kad minėtu adresu taip pat gyvena nuteistojo motina, sugyventinė. Buitinės sąlygos namuose yra geros. Nurodytoje vietoje yra techninės galimybės taikyti intensyvią priežiūrą, name gyvenantys asmenys neprieštarauja, kad jų gyvenamojoje vietoje būtų įrengta elektroninio stebėjimo įranga. Taigi, dėl V. V. gyvenamosios vietos turėjimo ir santykių su artimaisiais palaikymo po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos abejonių nėra. Taip pat V. V. šiuo metu išreiškia palankias nuostatas savęs realizavimui darbinėje veikloje laisvėje. Nors pažymėtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirbo, paties teigimu, dėl turimų sveikatos problemų, dėl (duomenys neskelbtini) avarijos metu patirtos (duomenys neskelbtini) traumos, dėl kurios jam nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis (nuteistasis pateikė tai patvirtinančią Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorijos skyriaus 2018 m. spalio 12 d. išvadą dėl darbo pobūdžio sąlygų). Nuteistojo teigimu, pataisos įstaigoje įsidarbinime galimybę svarstytų, jei pataisos įstaiga jam pasiūlytų darbą, kurį dėl sveikatos būklės jis galėtų dirbti. Tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis sugebėjo sukurti galimus darbinius santykius po paleidimo pataisos įstaigos – 2020 m. balandžio 21 d. jis pateikė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus raštą dėl V. V. įdarbinimo įmonėje, (duomenys neskelbtini) pareigose, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja įdarbinti nuteistąjį, sudaryti tinkamas sąlygas darbui, atsižvelgiant į neįgalumo tarnybos išvadą, aprūpinti darbui reikalingomis priemonėmis, mokėti sutartą atlyginimą už darbą bei taikyti darbuotojui priklausančias socialines garantijas. Tokiu būdu dėl nuteistojo galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju teismui taip pat nekyla abejonių. Dėl nuteistojo gyvenimo stiliaus ir draugų socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad V. V. gyvenimo stiliaus ypatumai išskirtinai asocialumu nepasižymi, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis pasižymi disciplinuotu elgesiu, duomenų, kad jis palaikytų artimus ryšius su asmenimis, linkusiais pažeidinėti nustatytas taisykles ar elgesio normas pataisos įstaigoje, gauta nebuvo. Šiuo metu V. V. itin neigiamai vertina savo kriminalinę patirtį ir tiki galimybėmis atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos. Nuteistojo piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis atvejų pataisos įstaigoje neužfiksuota, įvertinimo metu nebuvo nustatytos V. V. nusikalstamo elgesio bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sąsajos. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad nuteistojo V. V. asmenybėje ir mąstysenoje matyti teigiami pokyčiai ir siekis save realizuoti socialiai bei teisiškai priimtinais būdais.

Svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taip pat svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje. Dėl V. V. elgesio pataisos įstaigoje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nėra linkęs neigiamai vertinti jam keliamų reikalavimų, iniciuoti konfliktinių situacijų su administracijos atstovais. Nuteistasis vykdo pataisos įstaigos dienotvarkės, vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimus. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Per bausmės atlikimo laikotarpį du kartus skatintas, nebaustas. Kaip matyti, nuteistojo elgesys atliekant bausmę pataisos įstaigoje vertinamas teigiamai. Nuteistasis vykdė Komisijos jam po ankstesnio svarstymo pateiktas rekomendacijas, išreiškė motyvaciją mokytis profesinėje mokykloje, lanko užsienio kalbos kursus, taip pat dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo programose. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad vertinimo metu nuteistasis bendravo nepriešiškai, pagarbiai, pateikdamas įvertinimui reikalingus duomenis. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad V. V. bausmės atlikimo laikotarpiu laikosi jam paskirtų įpareigojimų, laisvą laiką skiria pozityviam užimtumui. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis jam nustatytų įpareigojimų, įstatymų, ir pakartotinai nebenusikals.

Kadangi V. V. nuteistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, svarbu įvertinti nuteistojo padarytos žalos atlyginimo klausimą. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2020 m. gegužės 25 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis V. V. vykdomųjų raštų neturi. 2017 m. liepos 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu iš V. V. konfiskuoti 4500 Eur, kaip nusikalstamų veikų rezultatas, taip pat iš jo solidariai su kitais penkiais nusikalstamo susivienijimo nariais yra išieškomi 2426,23 eurai proceso išlaidų Lietuvos kriminalinės policijos naudai. V. V. teigia, kad savo dalį pastarojo įsiskolinimo jau yra padengęs, o dėl 4500 Eur sumos išieškojimo pateikė antstolės S. V. 2020 m. balandžio 22 d. išduotą pažymą „Dėl skolos“, kurioje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2020 m. kovo 19 d. iš V. V. areštuotos sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta 1351,39 eurai bei laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2020 m. balandžio 14 d. gaunamos VSDFV Kauno skyriaus nuolatinės išmokos pervesti 287,75 Eur. Taigi, nuteistojo turtiniai įsipareigojimai yra dengiami, nors ganėtinai nedidelėmis dalimis. Tačiau, nagrinėjamu atveju įvertinus anksčiau konstatuotas nuteistojo realias galimybes ir motyvaciją įsidarbinti, darytina išvada, kad V. V., būdamas lygtinai paleistas ir dirbdamas, turės galimybę greičiau padengti savo turtinius įsipareigojimus.

Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Šio teikimo svarstymo teisme metu nuteistasis V. V. jau yra atlikęs didelę dalį – daugiau nei penkis šeštadalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Iš nuteistojo ankstesnių teistumų istorijos matyti, kad nuteistajam anksčiau vieną kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, duomenų, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. V. būtų pažeidęs teismo įpareigojimus, gauta nebuvo. Taip pat 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje paminėta, kad V. V. teisminio nagrinėjimo metu taikomų kardomųjų priemonių sąlygų nepažeidė, naujai nenusikalto. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nuteistojo lygtinis paleidimas, suteikiant jam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, nustatant įpareigojimus, padėsiančius tai įgyvendinti, šiuo atveju būtų viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, skatinančių jį pakartotinai nebenusikalsti ir pelnytis pragyvenimui teisėtais būdais.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 59-115 ir nuteistajam V. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu ir 364 straipsniu,

nutaria:

Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 59-115 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. V..

Taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė