Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. B. gynėjo advokato Mindaugo Šeškauskio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. kovo 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį bei 249 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (26 veikos) kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas pravardę „Čiurka“, 2010 m. dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, su A. B., pravarde „Dalgis“ ir V. V. pravarde „Šliumpis“, „Haskis“, iš anksto susitarę bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo nusikalstamą susivienijimą, kurio vadovu tapo A. B., nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. pavasario dalyvavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą asmenis, kurių dalis ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kita dalis – nenustatyta, apginklavo nusikalstamo susivienijimo dalyvius; taip pat tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2010 m. vasaros iki 2012 m. pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose; be to ir tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su A. B., S. A. ir V. V. užtikrindavo būtinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimą, pagrobto didelės vertės turto realizavimą, pasitikdavo pagrobtas transporto priemones ir jas pergabendavo į saugojimo ar realizavimo vietas, aprūpindavo į užsienį išvykstančius bendrininkus transportu, įrankiais ir kitomis priemonėmis nusikaltimams daryti, asmeniškai dalyvaudavo vagystėse; dar ir tuo, kad būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. bei dalyviais V. V., S. A., D. Š., S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimą ir pakeitimą.

T. B. 2012-03-02 buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-03 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas to paties teismo, Vilniaus ir Kauno apygardos teismų nutartimis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. B. gynėjo advokato M. Šeškauskio skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamųjų S. A., Ž. Š., liudytojų Al. B., D. Š., T. T. ir kt. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, kratų, daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo T. B. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Kauno apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam T. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. T. B. kaltinamas padaręs itin daug tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o BK 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos nusikalstamos veikos – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). T. B. inkriminuoti nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamasis įstatymas už šių nusikaltimų padarymą numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, tame tarpe ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi T. B. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Kaltinamasis jam inkriminuotus nusikaltimus galimai organizavo ir padarė veikdamas pačia sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, sudėtyje. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, intensyviai vykdyti kelerius metus ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, siekiant neteisėtai gauti pajamų, o tai rodo pastarojo asmens didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumą. T. B. iki sulaikymo oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o, vertinant T. B. inkriminuojamų nusikaltimų laikotarpį, pobūdį, mastą ir jų kiekį, galima daryti išvadą, kad lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas Vokietijoje už 9 nusikalstamas veikas, o tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir reiškia, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su kaltinamojo socialiniais ryšiais, bei pagrįstai nustatė, jog iki suėmimo kaltinamasis niekur oficialiai nedirbo, nors skunde ir nurodyta, kad kaltinamasis yra vedęs ir jo žmona su vaikais jį lanko, kitų duomenų, kurie rodytų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius, byloje nėra. T. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje, be to, kaip jau minėta aukščiau, T. B. anksčiau buvo teistas Vokietijoje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad T. B. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, o jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir mastas bei kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, T. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi bėgti (slėptis) ir daryti naujus nusikaltimus.

Kaltinamojo gynėjas skunde teisingai nurodo, jog T. B. suėmime laikomas jau ilgą laiką (ketverius metus ir vieną mėnesį), o tolimesnis kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės gali būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją ir kt.) yra ne kartą pažymėjęs, jog atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą. Tokios priežastys kaip – suimtas kaltinamasis, būdamas piliečiu užsienio valstybės, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan., gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra T. B. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas ir jų intensyvumas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad T. B. keletą metų galimai sistemingai darė nusikalstamas veikas, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, be to, nusikaltimus galimai padarė suorganizavęs nusikalstamą susivienijimą, ginkluotą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis bei veikdamas jo sudėtyje. Inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, skaičius, intensyvumas leidžia T. B. vertinti kaip itin linkusį nusikalsti asmenį. Kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ir termino tęsimas, net ir esant pagrindui suėmimą taikyti ar tęsti jo terminą, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra užstatas (BPK 133 straipsnis). Teismas, nesant galimybių artimiausiu laiku baigti bylos nagrinėjimo, galėtų svarstyti pakankamo dydžio užstato komplekse su kitomis kardomosiomis priemonėmis skyrimą vietoj suėmimo, jei suėmimo terminas būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai. Tačiau teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad T. B. ar kiti asmenys galėtų sumokėti pakankamo dydžio užstatą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Kaltinamajam T. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, sunkumas, kiekis bei mastas rodo ypatingą T. B. asmenybės pavojingumą, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti taikant kitas švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Esant tokioms aplinkybėms, suėmimo taikymas nėra nepagrįstai ilgas.

Ši baudžiamoji byla yra ypatingai sudėtinga (kaltinimai pareikšti 21 kaltinamajam, labai daug liudytojų, tiriama ginkluoto nusikalstamo susivienijimo ilgametė veikla, daug nusikalstamos veikos epizodų, nusikalstamos veikos buvo padarytos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir už jos ribų), didelės apimties (bylą sudaro daugiau kaip 60 tomų), 2013 m. rugpjūčio 22 d. byla perduota teismui ir paskirta nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose (posėdžiai numatyti iki 2016 m. birželio 14 d.). Bylos procesas nėra vilkinamas. Nors bylos nagrinėjimas tęsiasi jau labai ilgą laiką, tačiau įvertinus šios bylos ypatingai didelę apimtį, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei kiekį, kaltinamųjų, liudytojų skaičių, tyrimo sudėtingumą, bylos nagrinėjimas iki šio laiko, t. y. dvejus metus ir septynis mėnesius, nėra nepateisinamai ilgas, kaltinamajam T. B. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ilgą laiką, nesant galimybių taikyti kitas efektyvias kardomąsias priemones, neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo T. B. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Nors skundžiamojoje nutartyje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių šio teismo priimtų nutarčių, kuriomis T. B. buvo pratęstas suėmimo terminas, tačiau tai nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ir nepagrįsta. Tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali būti, jog teismo išvados bus ne tik tos pačios, bet ir grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais. Tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir nevertinti.

Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo T. B. gynėjo advokato Mindaugo Šeškauskio skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi kaltinamajam T. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 2 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.