Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. LK-22 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (26 epizodai), 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), galutine 7 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 15 d., bausmės pabaiga – 2019 m. birželio 15 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 mėnesiai 14 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. vasario 1 d.).

3. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2019 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis A. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog bet koks sprendimas, taigi ir Komisijos nutarimas, yra laikomas teisėtu, kai jis yra priimtas ir surašytas laikantis teisės normų reikalavimų. Tuo tarpu pagrįstu sprendimas laikomas tuomet, kai jame padarytos išvados yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai bei teisingai įvertintais objektyviais duomenimis.

8. Įvertinus aukščiau aptartą, akivaizdu, jog, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, BPK 360 straipsnio nuostatos suteikia teisę apylinkės teismui patikrinti ne tik lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo teisėtumą, bet ir pagrįstumą. Taigi ir spręsti, ar Komisija padarė pagrįstą išvadą, konstatuodama, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas, vertindamas, ar Komisijos išvados atitinka faktines aplinkybes bei ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, jam suteiktos kompetencijos ribų neperžengė, nurodė motyvus, kurie neleidžia sutikti su Komisijos nutarime išdėstytomis išvadomis, ir pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise, priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto A. B. netaikymo.

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir nusikaltimų, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, sunkumą, konstatavo apylinkės teismas. Išvadą, jog A. B. dar nedaro pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis. Atsižvelgė į tai, jog nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika nors ir yra įvertinta 34 balais, tačiau didesnę dalį – 24 balus sudaro kintantys veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę pats mažinti savo pastangomis. Vertino ir tai, jog nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už itin pavojingus nusikaltimus, o būtent už organizavimą ir vadovavimą nusikalstamam susivienijimui, dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais padarant nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje (26 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 3 dalyje (2 nusikalstamos veikos), kas atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Savo kaltę nuteistasis pripažino tik iš dalies, pataisos įstaigoje atlikdamas bausmę buvo baustas už alkoholio vartojimą. Be to, vis dar išlieka nustatytas kriminogeninis veiksnys, didinantis nuteistojo tikimybę nusikalsti pakartotinai - gyvenimo būdas, siejamas su draugų įtaka. Tokiai žemesnės instancijos teismo išvadai bei ją pagrindžiantiems motyvams pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Atsižvelgdama į tai, jog šių motyvų nuteistasis skunde neginčija, teisėjų kolegija jų nekartoja ir plačiau neanalizuoja, tik atsako į esminius nuteistojo skundo argumentus.

10. Aukščiau nurodyti motyvai, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, neabejotinai paneigia A. B. skundo argumentus, jog skundžiamoje teismo nutartyje trūksta motyvuojamosios dalies. Iš dalies sutiktina, jog minėti motyvai yra iš socialinio tyrimo išvados perkelti teiginiai, kurių reikšmė išvados darymui, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymus ir nenusikals, plačiau apylinkės teismo nebuvo detalizuojama. Tačiau ši aplinkybė neleidžia konstatuoti procesinio sprendimo visiško nemotyvavimo ar esminio motyvų trūkumo.

11. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, aukštesnysis teismas taip pat nenustatė nuteistojo A. B. diskriminacijos požymių. Diskriminacija – tai teisių suvaržymas arba atėmimas asmeniui ar asmenų kategorijai dėl rasinių požymių, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės ar socialinės padėties, gimimo vietos ir kt. Iš pateikto skundo turinio galima suprasti, jog nuteistasis jaučiasi diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai lygtinį paleidimą buvo taikę nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo net trigubai aukštesni ir priklausė ne žemai ir netgi ne vidutinei, o aukštai rizikai. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, jog apylinkės teismas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam A. B. nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas (34 balai pagal OASys), nėra vieninteliu kriterijumi, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Kiekvieną nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai, todėl galimos situacijos, kai nuteistajam su aukšta ar vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, teistam, tačiau aktyviai besistengiančiam sumažinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, o nuteistajam su žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuris neteistas ar teistas vos vieną kartą, tačiau nededančiam didelių pastangų keisti savo netinkamą elgesį bei mąstyseną, lygtinis paleidimas netaikomas. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo A. B. skunde išdėstyti teiginiai, jog neva tai skundžiamą nutartį priėmęs teismas jį atvirai diskriminuoja kitų nuteistųjų atžvilgiu, yra deklaratyvūs, bei neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Skunde nuteistasis nenurodė jokių išnagrinėtų bylų pavyzdžių, kuriose priimtų procesinių sprendimų fragmentai yra precedentas ir kuriose faktinės aplinkybės yra panašios ir tapačios nagrinėjamai bylai. Tai, kad žemesnės instancijos teismo priimtas sprendimas neatitiko A. B. lūkesčių, nėra jo neteisėtumą ar priešingumą konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjų valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams bei teismų praktikai lemiantis veiksnys.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo A. B. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo A. B. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Nors nuteistojo teigimu, teismas priimdamas skundžiamą nutarimą turėjo vadovautis Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) pagal kurią lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo minimos rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi atitikti nuteistieji.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji neprieštarauja konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai, Europos Sąjungos teisės aktams bei teismų praktikai, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.