Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. B. gynėjo advokato Manto Šriupšos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. sausio 25 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, t. y. tuo, kad 2010 metais, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, iš anksto susitaręs bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, kartu su D. Š. pravarde „Šarka“ (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 39¹ straipsnio tvarka), T. T. pravarde „Džimis” (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ straipsnio tvarka), V. V. pravarde „Vinciukas“, Ž. Š. pravarde „Žyma“, S. A. pravarde „Svajka“, S. G. pravarde „Drebulys“, tapo A. B. pravarde „Dalgis“, T. B. pravarde „Čiurka“, V. V. pravarde „Šliumpis” organizuoto bei A. B. vadovaujamo, šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti, dalyviu. Laikotarpiu nuo 2010 metų pradžios iki 2012 metų pavasario E. B., kol dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su šio susivienijimo dalyviais, neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų - du 7,62 mm kalibro automatus „PMK Kalašnikov“ su keturiomis dėtuvėmis, 9 mm kalibro pistoletą kulkosvaidį „PM-84P“ su dėtuve, 9 mm kalibro „P88 – Champion“ modelio pistoletą „WALTHER“ Nr. 11474 su dėtuve, kurioje 10 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir garso slopintuvu, 35 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių, 23 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, dvi „RG-42“ markės kovines puolamąsias skeveldrines rankinės granatas su degtuvais „UZRGM“ ir kt.

E. B. taip pat kaltinamas tuo, kad dalyvavo A. B. rengiamuose ir vadovaujamuose nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, vykusiuose pas T. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini), ir kitose Kauno vietose, kurių metu buvo: aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai ir jų rezultatai; skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, dalinami įrankiai ir priemonės nusikaltimų darymui palengvinti (įrankiai, pinigai, mobiliojo ryšio telefonai ir SIM kortelės, radijo ryšio priemonės, transportas ir pan.); svarstomi patalpų pagrobtam turtui laikyti nuomos klausimai; renkama 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į A. B. laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, skirtą pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (transporto, ryšio priemonių, įrankių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), pasipelnymui iš nusikalstamos veiklos; skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos ir pagrobtas turtas; koordinuojamos didelės vertės transporto priemonių bei turto vagystės Europos Sąjungos šalyse, pagrobto didelės vertės turto atgabenimas į Lietuvos Respubliką bei turto realizavimas. Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje E. B. su V. V. ir Ž. Š. buvo atsakingi už transporto priemonių grobimą, durelių ir užvedimo spynelių išlaužimą, GPS navigacijų suradimą ir pašalinimą, valstybinių numerių pakeitimą bei vogtų transporto priemonių palydą. E. B. 2010-2012 metų laikotarpiu, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje.

E. B. kaltinamas ir tuo, kad būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. bei šio susivienijimo dalyviais T. B., V. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), Ž. Š., S. A., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ straipsnio tvarka), S. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerio ženklų suklastojimą ir pakeitimą, t. y. Europos Sąjungos šalyse grobė didelės vertės svetimą turtą - vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu. Jis 2010-2012 metų laikotarpiu kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovo ir dalyvių susitarimą Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir Belgijos Karalystėje surasdavo tinkamą pagrobti turtą, atgabendavo į Lietuvos Respubliką, naudojant netikrus dokumentus ir valstybinius numerius, vėliau pagrobtą turtą realizuodavo, panaudojant suklastotus dokumentus. Tokiu būdu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis E. B., veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis, padarė turto, kurio vertė viršija 250 MGL, pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimą ir pakeitimą. Šiais savo veiksmais E. B. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje (septyni epizodai).

E. B. 2012-04-25 buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-26 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas to paties teismo, Vilniaus ir Kauno apygardos teismų nutartimis.

Skunde nurodoma, kad pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo taikymą Kauno apygardos teismas iš esmės vadovavosi formaliais motyvais, neatsižvelgė į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų.

Gynėjas nurodo, kad pagal bylos faktinius duomenis yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje E. B. nesislėps (nebėgs) nuo teismo, dalyvaus baudžiamajame procese ir nedarys naujų nusikaltimų. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra, apygardos teismo išvados grindžiamos spėjimais ir prielaidomis. Slėpimosi pavojus neturi būti siejamas vien tik su gresiančios bausmės griežtumu, o naujų nusikaltimų padarymo galimybė su tuo, jog E. B. oficialiai niekur nedirbo. Teigiant, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo turėtų būti nustatomi duomenys, jog asmuo iš tikrųjų rengiasi tai daryti. Siekiant bent minimaliai pagrįstai prognozuoti tikimybę, jog kaltinamasis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, byloje turi būti surinkti konkretūs duomenys apie planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas. E. B. vienerius metus iki suėmimo nepadarė jokių nusikalstamų veikų, buvo nutraukęs bet kokius ryšius su nusikalstamo susivienijimo nariais, taip pat, žinodamas apie ikiteisminį tyrimą, gyveno Lietuvoje, nebandė slėptis nuo teisėsaugos institucijų, nors būdamas laisvėje turėjo tokią galimybę. Šiuo metu kaltinamajam nėra pagrindo sunkinti savo padėties tokiais veiksmais kaip slėpimasis, bėgimas nuo teismo. Kiti ikiteisminio tyrimo nustatyti organizuotos nusikalstamos veikos asmenys šiuo metu, kaip ir kaltinamasis E. B., yra suimti, todėl, darytina išvada, jog kitiems nusikalstamos veikos nariams esant suimtiems dingsta bet kokia galimybė nusikalstamai veikai atsinaujinti bei būti tęsiamai. Kaltinamasis, nors ir nevedęs bei neturi vaikų, bet turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko stiprius socialinius ryšius su močiute, mama, kurios sveikatos būklė yra bloga ir kuriai būtina nuolatinė priežiūra, nenustatyta, kad kaltinamąjį sietų ryšiai užsienyje su kitais asmenimis, jis neturi giminių ar šeimos narių, draugų ar pažįstamų, gyvenančių užsienyje. Kaimynų E. B. yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, paskutinį kartą administracine tvarka baustas prieš trejus metus iki sulaikymo. Kaltinamasis turi specialų vidurinį išsilavinimą, iki sulaikymo motinai priklausančiame garaže už atlygį atlikdavo smulkius automobilių remonto darbus. Be to, paleistas į laisvę kaltinamasis būtų įdarbintas, todėl nelieka net formalaus pagrindo pragyvenimui užsidirbti iš nelegalios veiklos. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymas trukdo kaltinamajam realizuoti savo norą įsidarbinti.

Gynėjo nuomone, kaltinamajam suėmimas tęsiamas nepateisinamai ilgą laiką (trejus metus ir devynis mėnesius) nesivadovaujant tiek nacionalinių, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nesilaikant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų. Cituojant Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, skunde nurodoma, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas remiantis tik formaliais teiginiais, kuo ilgiau suėmime laikomas asmuo, tuo kruopščiau turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės tęsimą ilgą laiką, kurių, gynėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta. Atsižvelgiant į nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas E. B., pobūdį ir sunkumą, jo vaidmenį veikose, kaltinamojo asmenybę, nėra pagrindo daryti išvadų apie ypatingą E. B. pavojingumą visuomenei ar grėsmę viešajai tvarkai, dėl ko viešuoju interesu būtų pateisinamas ilgalaikis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas.

Be to, suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė ir turėtų būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundžiamoje nutartyje neargumentuota, kodėl BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, iš esmės tokia galimybė net nebuvo svarstoma, nors E. B. sutinka, kad jam vienu metu būtų taikomos kelios švelnesnės kardomosios priemonės. Šiai dienai visi ikiteisminio tyrimo veiksmai jau yra atlikti, įrodymų tyrimas byloje jau trunka ilgą laiko tarpą, kaltinamasis E. B. jau yra davęs parodymus dėl jam inkriminuojamų veikų. Kiti nusikalstamo susivienijimo nariai yra laisvėje, jiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės, nors jų vaidmuo nusikalstamame susivienijime buvo didesnis. Taip pat nurodoma, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgta į suimtųjų laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas. Dėl laikymo kankinančiomis ir garbę bei orumą žeminančiomis sąlygomis itin pablogėjo E. B. sveikata.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. B. gynėjo M. Šriupšos skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti E. B. ir kitų kaltinamųjų parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, kratų, daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Kauno apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. E. B. kaltinamas padaręs daug tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o BK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). E. B. inkriminuoti nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamasis įstatymas už šių nusikaltimų padarymą numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, tame tarpe ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi E. B. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Kaltinamasis jam inkriminuotus nusikaltimus galimai padarė veikdamas pačia sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, sudėtyje. Todėl kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, vykdyti kelerius metus ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, siekiant neteisėtai gauti pajamų, o tai rodo pastarojo asmens didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumą. E. B. iki sulaikymo oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o pagal E. B. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, mastą ir jų kiekį lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn, o tai reiškia, jog kaltinamasis yra linkęs pažeisti įstatymuose nustatytas tam tikras elgesio taisykles. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su kaltinamojo socialiniais ryšiais, bei pagrįstai nustatė, jog iki suėmimo kaltinamasis niekur oficialiai nedirbo, nors skunde ir nurodyta, kad kaltinamasis, būdamas paleistas iš suėmimo, turėtų galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra nevedęs, kitų duomenų, kurie rodytų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius, byloje nėra. E. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad E. B. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, o jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir mastas bei kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, E. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi bėgti (slėptis) ir daryti naujus nusikaltimus.

Skunde nurodytos aplinkybės apie švelnesnių kardomųjų priemonių taikymą kitiems kaltinamiesiems, nesudaro pagrindo naikinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kaltinamajam E. B., kadangi teismas, spręsdamas dėl kardomosios priemonės taikymo konkrečiam asmeniui, kiekvienu atveju vertina būtent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remiantis jomis priima individualų sprendimą asmens atžvilgiu.

Kaltinamojo gynėja skunde teisingai nurodo, jog E. B. suėmime laikomas jau ilgą laiką (3 metus ir 9 mėnesius), o tolimesnis kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės gali būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją ir kt.) yra ne kartą pažymėjęs, jog atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą. Tokios priežastys kaip – suimtas kaltinamasis, būdamas piliečiu užsienio valstybės, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan., gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra E. B. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas ir jų intensyvumas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad E. B. keletą metų galimai sistemingai darė nusikalstamas veikas, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, be to, nusikaltimus galimai padarė veikdamas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis sudėtyje, todėl jis vertinamas kaip itin linkęs nusikalsti. Kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ir termino tęsimas, net ir esant pagrindui suėmimą taikyti ar tęsti jo terminą, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra užstatas (BPK 133 straipsnis). Teismas galėtų svarstyti pakankamo dydžio užstato komplekse su kitomis kardomosiomis priemonėmis skyrimą vietoj suėmimo, jei suėmimo terminas būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai. Tačiau teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad E. B. ar kiti asmenys galėtų sumokėti pakankamo dydžio užstatą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Kaltinamajam E. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, sunkumas, kiekis bei mastas rodo ypatingą E. B. asmenybės pavojingumą, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti taikant kitas švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Esant tokioms aplinkybėms, suėmimo taikymas nėra nepagrįstai ilgas.

Ši baudžiamoji byla yra ypatingai sudėtinga (kaltinimai pareikšti 21 kaltinamajam, labai daug liudytojų, tiriama ginkluoto nusikalstamo susivienijimo ilgametė veikla, daug nusikalstamos veikos epizodų, nusikalstamos veikos buvo padarytos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir už jos ribų), didelės apimties (bylą sudaro daugiau kaip 60 tomų), 2013 m. rugpjūčio 22 d. byla perduota teismui ir paskirta nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose (posėdžiai numatyti iki 2016 m. birželio 14 d.). Bylos procesas nėra vilkinamas. Įvertinus šios bylos ypatingai didelę apimtį, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei kiekį, kaltinamųjų, liudytojų skaičių, tyrimo sudėtingumą, bylos nagrinėjimas iki šio laiko, t. y. dvejus metus ir šešis mėnesius, nėra nepateisinamai ilgas, kaltinamajam E. B. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ilgą laiką neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo E. B. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Gynėjo teiginiai, susiję su kaltinamojo laikymo suėmime sąlygomis, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, nes suimto asmens laikymo įkalinimo įstaigoje sąlygų nustatymas nėra teismo kompetencija. Tačiau nei vienas asmuo (nei įtariamasis, nei kaltinamasis, nei nuteistasis) negali būti kalinami sąlygomis, kurios būtų kenksmingos asmens sveikatai ar prilygtų asmens kankinimui, todėl kaltinamojo E. B. kalinimo vietos administracija privalo sudaryti suimtajam tokias sąlygas, kurios numatytos norminiuose aktuose ir, kurios atitiktų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams.

Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo E. B. gynėjo advokato Manto Šriupšos skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi kaltinamajam E. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 25 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.