- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- 1S-228-150/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00055-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Rūta Mickevičienė (pran.), Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Vladislovas Mikša
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Vladislovo Mikšos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 9 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos), BK 300 straipsnio 3 dalį (2 veikos) ir BK 306¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos) kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su organizuota grupe su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu A. B. bei šio susivienijimo dalyviais T. B., V. V. (dėl jo ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), S. A., D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 39¹ straipsnio nustatyta tvarka), V. V., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ straipsnio nustatyta tvarka) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimą ir pakeitimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą. Vėlesnėmis teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 9 d., nes konstatavo, kad nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. K. gynėjas skunde, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir kaltinamajam paskirti kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde gynėjas teigia, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, pažeidė BPK 122 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Gynėjas nurodo, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, yra vedęs, turi 2 mažamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, pragyvena iš pajamų, gaunamų dirbant žemės sklypą, jo vaidmuo darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas tebuvo pagalbinis, jokių naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė, visada atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, nuo jų nesislapstė. Šios aplinkybės, gynėjo nuomone, patvirtina, kad aptariamu atveju nėra jokio pagrindo laikyti A. K. suimtą. Gynėjas pažymi, kad A. K. tik 1 kartą neatvyko į teismo posėdį, nes neturėjo galimybių, jis pasižada atvykti į teismo posėdžius. Gynėjo manymu, teismas be pagrindo neatsižvelgė ir į tai, kad asmenys, kurių parodymais remiantis pratęstas suėmimo terminas A. K., buvo apklausti teismo posėdyje, o jie nepatvirtino A. K. dalyvavimo nusikalstamose veikose, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai. Be kita ko, gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje kitiems asmenims, neatvykus į paskirtus teismo posėdžius, buvo skirtos tik baudos, nekeičiant jiems taikomų kardomųjų priemonių rūšies. Tokiu būdu, gynėjo vertinimu, teismas pažeidė BPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmens lygybės principą.
Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo A. K. gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apygardos teismas tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų.
Žemesnės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. K. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: liudytojų D. Š., T. T., S. A., S. G. apklausų protokolai, kitų procesinių veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo A. K. termino pratęsimo, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Gynėjas skunde teigia, kad paminėti asmenys, teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai, nepatvirtino A. K. dalyvavimo jam inkriminuotose veikose. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu, nes, priešingu atveju, nebūtų teisinių prielaidų formuoti išvadą dėl pagrįsto manymo, jog asmuo galbūt padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Tačiau bylos duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste. Paskiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį pagrįstą teismo baigiamąjį aktą – apkaltinamąjį nuosprendį, nes teismui, nagrinėjant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimus suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju neišnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas.
Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę neribotą laiką, ypač kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau tokių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju nenustatyta. Žemesnės instancijos teismas teisingai nurodė, kad A. K. yra kaltinamas ir padarymu apysunkių bei sunkių nusikalstamų veikų, už kurias gresia pakankamai griežtos laisvės atėmimo bausmės. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. K. inkriminuojamos veikos galbūt padarytos jam kartu veikiant su organizuota grupe, veikusia ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. A. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, gerai iš anksto suplanuotos, buvo slepiamos, šias veikas jis galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi bei neteisėtai praturtėti. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad kaltinamasis ne kartą be pateisinamų priežasčių neatvyko į teismo paskirtus teismo posėdžius. Gynėjas skunde nurodo, kad A. K. tik 1 kartą neatvyko į teismo posėdį, nes neturėjo galimybių. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokie gynėjo teiginiai neatitinka tikrovės. Bylos duomenimis, kaltinamasis A. K. nesilaikė jam taikomų kelių švelnesnių kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumentų paėmimo sąlygų, jis be pateisinamų priežasčių neatvyko į 2013 m. spalio 21 d., 2014 m. sausio 10 d. ir 2014 m. balandžio 8 d. teisiamuosius posėdžius. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartų aplinkybių visuma leido teismui prieiti prie išvados, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys).
Kaltinamojo A. K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, susijusios su tuo, kad kaltinamasis vengė teismo, galbūt kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, mastas, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą A. K. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad kaltinamajam A. K. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, t. y. užtikrintas kaltinamojo A. K. dalyvavimas procese ir netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme.
Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas privalo užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Kaltinamasis iš tiesų yra suimtas gana ilgą laiką. Tačiau anksčiau ištirtų duomenų visuma neleidžia teigti, kad A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra neadekvati jo asmenybei, tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, mastui, nepateisinama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo A. K. terminas baudžiamojo proceso metu konkrečiu atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis).
Gynėjo skunde akcentuojama aplinkybė, kad šioje byloje kitiems neatvykusiems į teismo posėdžius asmenims buvo skirtos tik baudos, nekeičiant jiems taikomų kardomųjų priemonių rūšies, nepaneigia anksčiau ištirtų bylos duomenų. Pažymėtina, kad kardomųjų priemonių skyrimo ar termino pratęsimo klausimai, taip pat kiti klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai tik su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti įtarimai ar kaltinimai, susijusias byloje nustatytas aplinkybes.
Aplinkybės, kad kaltinamasis A. K. anksčiau nėra teistas, turi išlaikytinių, nuolatinę gyvenamąją vietą, nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kaltinamojo pažadas nebėgti (nesislėpti) nuo teismo taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis.
Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau A. K. ir jo gynėjui, nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 9 d.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.