Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2019 m. birželio 13 d. priimtą nutarimą Nr. 91-116 taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (šešios veikos), 25 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį galutine 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme.

3. Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 17 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 17 d.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo V. V. skundas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės.

10. V. V. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, tačiau taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

11. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai (visų duomenų kontekste) įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvų ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, sprendžiama, kokios probleminės sritys turi būti koreguojamos. Analizuojamu atveju padarytos net aštuonios turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, susijusios su siekiu greitai ir lengvai pasipelnyti. Priešingos teisei veikos buvo daromos veikiant nusikalstamame susivienijime, t. y. sunkiausia bendrininkavimo forma. Todėl teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į V. V. požiūrį į darbą, legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą, gebėjimą spręsti konfliktines situacijas, jo asmenines savybes, palaikomas nuostatas bei emocinę gerovę.

12. Pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis turi įgijęs dvylikos klasių išsilavinimą ir automechaniko specialybę. Pataisos įstaigoje jis nesimoko ir nedirba, darbinės patirties neturi. Šiuo metu V. V. lanko kompiuterinės grafikos būrelį ir anglų kalbos pamokas. Atsižvelgusi į šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo darbinė motyvacija nėra teigiama, jis nesiekia integruotis į darbo rinką, kelti savo kvalifikaciją bei kompetenciją. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvi darbinė veikla yra viena iš socialinės reabilitacijos formų, tuo tarpu sąmoningas atsisakymas dirbti vertintinas kaip negebėjimas atsisakyti savo priešingų teisei nuostatų, ką patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad neformaliosios nuteistųjų taisyklės V. V. yra svarbios. Taigi, nuteistasis neturi pakankamai valios atsispirti neigiamai kitų nuteistųjų įtakai, duomenų, kad V. V. būtų pasiryžęs nutraukti bet kokius ryšius su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis ir atsakingiau rinktis draugų bei pažįstamų ratą, pateiktoje bylos medžiagoje nėra. Nors nuteistasis skunde teigia, kad pilnai pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, už kurių įvykdymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau Socialinio tyrimo išvados rengėjai yra pastebėję ir tai, kad V. V. yra linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių bei minimizuoti nusikalstamo elgesio pasekmes. Nors nuteistasis geba analizuoti susidariusią situaciją, tačiau vengia tai daryti, nes yra linkęs pernelyg pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. V. skunde nurodyta aplinkybė, kad jis stengiasi atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, periodiškai kas mėnesį moka įmokas į antstolės sąskaitą, nelaikytina kuo nors išskirtine, juo labiau, kad padengtoji suma nesudaro nei ketvirtadalio turimos atlyginti skolos. Lygtinio paleidimo taikymui esminės reikšmės neturi ir V. V. nustatytas 50 procentų netektas darbingumas. Duomenų, kad nuteistojo sveikata bausmės atlikimo metu būtų ženkliai suprastėjusi ir dėl to tolimesnis bausmės atlikimas jam būtų per sunkus, bylos medžiagoje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtose Europos kalinimo įstaigų taisyklėse (rekomendacija Nr. (2006)2) numatyta, jog sveikatos politika kalinimo įstaigose turi būti integruota į šalies sveikatos politiką ir ją atitikti, o visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu, bei tai, kad sveikatos priežiūros tarnybos kalinimo įstaigoje turi stengtis nustatyti ir gydyti visus fizinius ar psichinius susirgimus bei sutrikimus, nuo kurių kaliniai gali kentėti; visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, kaliniui turi būti suteiktos. Sutinkamai Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

14. Tai, kad V. V. padarytos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos seniai ir nuo to laiko jis daugiau nenusikalto, taip pat nesuteikia pagrindo besąlyginiam lygtinio paleidimo taikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad ilgai besitęsęs ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas buvo įvertintas individualizuojant nuteistajam bausmę, todėl pakartotinai šis aspektas nebėra vertinamas. Apie šeimai reikalingą pagalbą, mažamečių vaikų auklėjimą bei priežiūrą V. V. privalėjo galvoti prieš darydamas nusikalstamas veikas.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, vos vieno paskatinimo gavimas bei drausminių nuobaudų neturėjimas patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Didelių pastangų mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, priešingai, Socialinio tyrimo išvados duomenimis V. V. šiuo metu negali netgi įvardinti konkrečių savo ateities planų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistojo savivertė yra paaukštinta, ne visuomet atitinka realią situaciją, taip pat ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis normomis. V. V. nežino, ką savyje reikėtų keisti, kas patvirtina, jog jis nesugeba identifikuoti turimų probleminių sričių ir jų efektyviai spręsti.

16. Pažymėtina, jog probacija – tai baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, alternatyva laisvės atėmimo bausmei, tačiau ši alternatyva gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Šiuo metu V. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 47 balai pagal OASys metodiką, nuo praėjusio vertinimo rizikos balai pakito visiškai neženkliai, vos trimis balais, t. y. nuo 50 iki 47 balų. Nors iš šiuo metu nustatytųjų balų daugiau nei pusę – 37 balus sudaro statiniai taškai, tačiau savo pozityviu elgesiu sumažinęs dinaminius balus, V. V. dar turi galimybę patekti į žemos rizikos nuteistųjų grupę. Tačiau akivaizdu, jog tam pasiekti neužtenka vien dalyvauti įvairiose viktorinose, sporto varžybose ir pan. laisvalaikio užimtumo programose. Tik turimų netinkamų nuostatų bei elgesio pakeitimas (kriminalinės subkultūros atsisakymas, įsidarbinimas bei sąžiningas darbinių funkcijų atlikimas) galėtų leisti nuteistajam tikėtis švelnesnio bausmės atlikimo režimo. Šiuo atveju net ir pataisos įstaigos administracija V. V. elgesio nevertina išskirtinai teigiamai, nes bausmę jis atlieka paprastosios, o ne lengvosios grupės sąlygomis.

17. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.