Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Mickevičienės ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. B. gynėjo advokato Manto Šriupšos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. B. trims mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį tuo, kad turėdamas pravardę „Erkė“, 2010 metais, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, iš anksto susitaręs bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, kartu su D. Š., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 39¹ straipsnio tvarka), T. T., pravarde „(duomenys neskelbtini)” (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ straipsnio tvarka), V. Vi., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, Ž. Š., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, S. A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, S. G., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, tapo A. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, T. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, V. V., pravarde „(duomenys neskelbtini)” organizuoto bei A. B. vadovaujamo, šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti, dalyviu. Laikotarpiu nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. pavasario E. B., kol dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su A. B., T. B., V. V., D. Š., T. T., V. Vi., Ž. Š., S. A., S. G., neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose. E. B. dalyvavo A. B. rengiamuose ir vadovaujamuose nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose. Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje E. B. su V. Vi. ir Ž. Š. buvo atsakingi už transporto priemonių grobimą, durelių ir užvedimo spynelių išlaužimą, GPS navigacijų suradimą ir pašalinimą, valstybinių numerių pakeitimą bei vogtų transporto priemonių palydą. E. B. 2010-2012 metų laikotarpiu dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B., Ž. J., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, R. S., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, R. N., P. R., A. K., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, K. P., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, J. J., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. K. (kurio atžvilgiu Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), R. Z., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, S. L., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, A. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), P. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 straipsnio tvarka), R. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. G., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat E. B. kaltinamas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos) tuo, kad būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su nusikalstamo susivienijimo vadovu ir šio nusikalstamo susivienijimo dalyviais, taip pat nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis bei kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerio ženklų suklastojimą ir pakeitimą, t. y. 2010-2012 metų laikotarpiu Europos Sąjungos šalyse grobė didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, o būtent: vykdydamas bendrą susitarimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir Belgijos Karalystėje surasdavo tinkamą pagrobti turtą, atgabendavo į Lietuvos Respubliką, naudojant netikrus dokumentus ir valstybinius numerius, vėliau pagrobtą turtą realizuodavo, panaudojant suklastotus dokumentus.

BPK 140 straipsnio tvarka kaltinamasis E. B. laikinai sulaikytas 2012 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis nutartimis buvo tęsiamas.

Skunde nurodoma, kad pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo taikymą Kauno apygardos teismas iš esmės vadovavosi formaliais motyvais, neatsižvelgė į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Gynėjo nuomone, kaltinamajam suėmimas tęsiamas nepateisinamai ilgą laiką (trejus metus ir šešis mėnesius) nesivadovaujant tiek nacionalinių, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nesilaikant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų. Cituojant Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, skunde nurodoma, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas remiantis tik formaliais teiginiais, kuo ilgiau suėmime laikomas asmuo, tuo kruopščiau turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės tęsimą ilgą laiką, kurių, gynėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta. Atsižvelgus į nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas E. B., pobūdį ir sunkumą, jo vaidmenį veikose, kaltinamojo asmenybę, nėra pagrindo daryti išvadų apie ypatingą E. B. pavojingumą visuomenei ar grėsmę viešajai tvarkai, dėl ko viešuoju interesu būtų pateisinamas ilgalaikis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas.

Gynėjas nurodo, kad pagal bylos faktinius duomenis yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje E. B. nesislėps (nebėgs) nuo teismo, dalyvaus baudžiamajame procese ir nedarys naujų nusikaltimų. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra, apygardos teismo išvados grindžiamos spėjimais ir prielaidomis. Slėpimosi pavojus neturi būti siejamas vien tik su gresiančios bausmės griežtumu, o naujų nusikaltimų padarymo galimybė su tuo, jog E. B. oficialiai niekur nedirbo. Skunde pažymima, kad E. B. vienerius metus iki suėmimo nepadarė jokių nusikalstamų veikų, buvo nutraukęs bet kokius ryšius su nusikalstamo susivienijimo nariais, taip pat žinodamas apie ikiteisminį tyrimą gyveno Lietuvoje, nebandė slėptis nuo teisėsaugos institucijų. Šiuo metu kaltinamajam nėra pagrindo sunkinti savo padėties tokiais veiksmais kaip slėpimasis, bėgimas nuo teismo. Kaltinamasis, nors ir nevedęs bei neturi vaikų, bet turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko stiprius socialinius ryšius su močiute, mama, kurios sveikatos būklė prasta ir kuriai būtina nuolatinė priežiūra, nenustatyta, kad kaltinamąjį sietų ryšiai užsienyje su kitais asmenimis. Kaimynų E. B. yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau nebuvo teistas, paskutinį kartą administracine tvarka baustas prieš trejus metus iki sulaikymo. Kaltinamasis turi spec. vidurinį išsilavinimą, iki sulaikymo motinai priklausančiame garaže už atlygį atlikdavo smulkius automobilių remonto darbus. Be to, yra gautas patvirtinimas, jog paleistas į laisvę kaltinamasis būtų įdarbintas, todėl nelieka net formalaus pagrindo pragyvenimui užsidirbti iš nelegalios veiklos. Pažymima, kad būtent kardomosios priemonės – suėmimo taikymas trukdo kaltinamajam realizuoti savo norą įsidarbinti.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl didelės apimties bylos nagrinėjimas truko ilgą laiką (daugiau nei dvejus metus), E. B. davė nuoseklius parodymus, tačiau pasikeitė bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėtis, todėl bylos nagrinėjimas buvo pradėtas iš naujo, dėl ko tikėtina bylos nagrinėjimas dar labiau užsitęs ir E. B. be nuosprendžio toliau bus laikomas suimtas. Taip pat nurodoma, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgta į suimtųjų laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas. Dėl laikymo kankinančiomis ir garbę bei orumą žeminančiomis sąlygomis itin pablogėjo E. B. sveikata.

Be to, suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė ir turėtų būti taikoma tik kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, tuo tarpu skundžiamoje nutartyje neargumentuota, kodėl BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, iš esmės tokia galimybė net nebuvo svarstoma, nors E. B. sutinka, kad jam vienu metu būtų taikomos kelios švelnesnės kardomosios priemonės. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kiti nusikalstamo susivienijimo nariai yra laisvėje, jiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo E. B. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. B. gynėjo advokato Manto Šriupšos skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, užfiksuoti kitų kaltinamųjų apklausų protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, kratų, daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis E. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, suėmimo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę.

Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). E. B. kaltinamas padaręs aštuonias nusikalstamas veikas, tame tarpe veikas, priskiriamas labai sunkių (BK 249 straipsnio 2 dalis) ir sunkių (BK 178 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Už nurodytų labai sunkių ir sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos išimtinai tik ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, tame tarpe ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šiuo atveju suėmimo taikymo pagrįstumą patvirtina ir kitos aplinkybės. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su E. B. socialiniais ryšiais, bei pagrįstai pripažino, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, jog būtų galima manyti, kad būdamas laisvėje nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Nors E. B. turi gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su motina ir močiute, tačiau iki suėmimo niekur oficialiai nedirbo, kitų duomenų, patvirtinančių kaltinamojo socialinius įsipareigojimus, taip pat nėra. Be to, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos apėmė kelių užsienio valstybių teritorijas, kas leidžia spręsti apie galimus E. B. ryšius užsienyje. Nurodytų aplinkybių pakanka pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės E. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tai, kad E. B. anksčiau nebuvo teistas, nuo paskutinės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo dienos iki sulaikymo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesislėpė, taip pat skundo argumentai dėl kaltinamojo motinos sveikatos būklės bei galimybės įsidarbinti paleistam iš suėmimo, nepaneigia apygardos teismo išvados dėl suėmimo taikymo pagrįstumo.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal formuojamą teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas E. B., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą sąrašą. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo gerai organizuotos, iš anksto suplanuotos, nusikalstama veikla vykdyta sistemingai, siekiant nusikalstamu būdu gauti pajamų, iš ko seka, jog nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Kaip matyti iš E. B. pareikštų kaltinimų, kaltinamojo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo pakankamai aktyvus. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei tai, kad byloje nėra duomenų apie legalius kaltinamojo pragyvenimo šaltinius, daroma išvada, jog E. B. lėšų pragyvenimui galėjo gauti iš nusikalstamų veikų. Todėl apygardos teismo išvada, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis E. B. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, yra pagrįsta. Šios apygardos teismo išvados nepaneigia skunde nurodytos aplinkybės, jog E. B. anksčiau nebuvo teistas, nuo paskutinės inkriminuotos veikos padarymo iki sulaikymo daugiau nusikaltimų nepadarė, iki sulaikymo ilgą laiką nebuvo baustas administracine tvarka, taip pat kad neoficialiai už tam tikrą mokestį remontuodavo automobilius bei kaltinamojo ketinimas įsidarbinti.

Skunde nurodoma aplinkybė, kad kitiems nusikalstamo susivienijimo, kurio veikloje kaltinamas dalyvavęs E. B., taikomos švelnesnės kardomosios priemonės nei suėmimas, savaime nesudaro pagrindo panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę ir E. B., kadangi kiekvienu atveju teismas, skirdamas konkrečiam asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, vertina su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remiantis jomis nustato kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Šiuo atveju E. B. taikomo suėmimo trukmė atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, baudžiamojoje byloje teismo posėdžiai yra suplanuoti iki 2016 m. vasario mėnesio pabaigos. Nėra duomenų, kad bylos nagrinėjimas būtų vilkinamas. Vien tai, kad bylos nagrinėjimo metu pasikeitė bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėtis, nesudaro pagrindo manyti, jog pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas kaltinamajam E. B. pažeidžia proporcingumo principą.

Skunde nurodomos laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygos savaime nesudaro pagrindo naikinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą E. B..

Pažymėtina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nors kaltinamasis suimtas jau pakankamai ilgą laiką (daugiau nei trejus metus ir šešis mėnesius), tačiau įvertinus bylos apimtį, nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas E. B., skaičių, pobūdį, sunkumą, ypač tai, kad nusikaltimai padaryti veikiant nusikalstamame susivienijime, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu nėra pagrindo kaltinamojo suėmime išbūto laiko pripažinti nepateisinamai ilgu. E. B. paskirta kardomoji priemonė ir jos taikymo laikas yra adekvatus kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo E. B. gynėjo advokato Manto Šriupšos skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.