- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-24
- Bylos Nr.
- 1S-392/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Kaltinamasis
- G. L.
- Advokatai
- Bogdanas Chranovskis
teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aivaro Alimo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria nepratęstas kaltinamajam G. L. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. L. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo, vadovavo šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui bei dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti, o būtent:
2007 metų antroje pusėje Lietuvos Respublikoje J. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, R. B., G. L., J. D., A. D. susitarė ir bendrai nusikalstamai veiklai vykdyti organizavo „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamą susivienijimą, kurio organizatorius, vadovus ir narius siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų, užduočių pasiskirstymas, skirtą daryti labai sunkius, sunkius, apysunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jas platinti, neteisėtai, neturint leidimo, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti šaunamuosius ginklus, šaudmenis. J. B. nurodymu Lietuvoje G. L., R. B., J. D., A. D. bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai parinko bei sutelkė asmenis, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas: J. Z., D. K., N. E., J. S., A. R., M. R., S. L., A. Š., J. Š., A. F., J. J., E. B., S. K., A. K., L. G., R. B., A. B., D. S., Ž. T., A. T., G. Č., R. A., A. M., M. D., V. B., J. K..
J. B. pavedė G. L., R. B., J. D., A. D. vadovauti kitiems susivienijimo nariams, paskirstė užduotis bei vaidmenis.
Vykdydami J. B. nusikalstamos veikos planą, R. B. nuo 2007 m. pabaigos, o G. L., J. D., A. D. nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. gruodžio 15 d., o A. D. iki 2009 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikoje kartu su J. B., pastarajam nurodžius, organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo bei dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje: siekdami užtikrinti susivienijimo veiklą, spręsti konfliktus su kitais narkotines bei psichotropines medžiagas platinančias ar kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, prisistatydavo J. B. pravarde „(duomenys neskelbtini)“, vardu ir pravarde, neteisėtai, neturėdami leidimo, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, Lietuvoje neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, pardavė didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų – MDMA, 1-(3-chlorofenil)-piperazino, amfetamino, metamfetamino, heroino, kokaino, klonazepamo, fenobarbitalio, kanapių (ir jų dalių), 2-CB (4-bromo – 2,5 dimetoxyphenylethylamine, MFT), bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai įtrauktiems asmenims perdavė parduoti, kitaip platinti didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų, jiems vadovavo, detalizuodavo nusikalstamų veikų planus, nurodydavo platinti minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas pagal teritorijų pasiskirstymą Vilniuje bei kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, dalį pinigų iš šios veiklos perduoti jiems –G. L., R. B., J. D., A. D.; nurodydavo narkotinių, psichotropinių medžiagų įpakavimo būdus, pardavimo kainas, vedė perduotų pardavimui, parduotų narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekio, pinigų, gautų iš šios prekybos, nusikalstamo susivienijimo narių skolų apskaitą; uždraudė narkotines, psichotropines medžiagas įgyti iš kitų – ne nusikalstamo susivienijimo narių – asmenų, nurodė esant konfliktinėms situacijoms prisistatyti J. B., pravarde (duomenys neskelbtini), vardu ir pravarde, nurodė konspiracijos tikslais naudoti slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir SIM korteles, abonentinius numerius, periodiškai juos keisti.
G. L. kartu su J. B., R. B., A. D., J. D. organizavęs narkotinių medžiagų gamybą, šiai veiklai parinkęs ir į ją įtraukęs (duomenys neskelbtini) studentą A. R., kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais naudojo D. K. išnuomotas negyvenamąsias patalpas – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo gaminama psichotropinė medžiaga – metamfetaminas.
G. L., vykdydamas išankstinį nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir vadovų susitarimą plėsti nusikalstamo susivienijimo narių ratą, įtraukiant vis naujus narius, plėsti įtakos zoną ir užimti kuo didesnę narkotinių medžiagų platinimo teritoriją, nurodė N. E. (duomenys neskelbtini) mieste surasti nuomai gyvenamąsias patalpas, kuriose galėtų gyventi jų parinktas ir užverbuotas nusikalstamo susivienijimo dalyvis – narkotinių medžiagų platintojas.
J. B., R. B., G. L., J. D., A. D. konspiracijos tikslais, paskirstę narkotines medžiagas mažesniais kiekiais, kitiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams jas perduodavo naudodami narkotinių, psichotropinių medžiagų slėptuves.
J. B., R. B., G. L., J. D., A. D., siekdamas užtikrinti netrukdomą nusikalstamo susivienijimo veiklą, organizavo bei vykdė fizinės bei psichinės prievartos panaudojimą prieš asmenis, surastus neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimui, laikymui ir pardavimui, bei šias medžiagas pirkusius, tačiau laiku ar nevisiškai atsiskaičiusius asmenis, ir kitus asmenis, nevykdžiusius J. B., R. B., G. L., J. D., A. D. nurodymų ar galinčius savo veiksmais kliudyti nusikalstamo susivienijimo veiklai.
Žemesnės instancijos teismas
G. L., R. B., J. D., A. D. skirdavo dalį lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, pagalbai sulaikytiems ar suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, advokatų darbui apmokėti, bendroms su nusikalstama veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, taip pat sulaikytiems ar suimtų asmenų šeimų nariams išlaikymui.
Vykdydami G. L., R. B., J. D., A. D. nurodymus, pastariesiems vadovaujant, nusikalstamo susivienijimo dalyviai naudojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėptuves, rengdavo slaptus susitikimus – „strielkas“ ir jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, naudojo slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir abonentinius numerius, periodiškai juos keisdavo, Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įgytus didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekius, panaudodami svarstykles, paskirstė mažesniais kiekiais, neteisėtai laikė, gabeno, pardavė bei išplatino kitiems asmenims ir dalį lėšų, gautų iš šios neteisėtos veiklos, perdavė R. B., G. L., J. D. bei A. D..
Nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., R. B., G. L., J. D., A. D. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti.
G. L., organizavęs šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, vadovavęs jam bei dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais išplatino ne mažiau 63105 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga amfetaminas ir metamfetaminas, ne mažiau 9986 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ne mažiau 1125 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga kokainas, ne mažiau 404 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, ne mažiau 13015 vnt. psichotropinių tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazinas ir MDMA.
G. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2009 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi G. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo pratęstas iki 2013 m. rugsėjo 14 d.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nepratęsė G. L. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo termino ir paskyrė kaltinamajam kardomąsias priemones – namų areštą bei dokumento paėmimą. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo sąlygos ir pagrindai yra išnykę. Teismo vertinimu, vien G. L. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas bei įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės griežtumas nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo arba darys naujus nusikaltimus. Apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad kaltinamasis yra laikomas suimtas labai ilgą laiką (beveik ketverius metus), byloje apklausti visi liudytojai ir dauguma kaltinamųjų, todėl taikyti G. L. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą nėra objektyvaus pagrindo. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir pratęsti kaltinamajam G. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 14 d.
Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti taikant G. L. švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.
Skunde nurodoma, kad suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai nėra išnykę. G. L. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Už Jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, tarp jų ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Be to, kaltinamasis Lietuvoje nėra saistomas šeiminiais ar tvirtais socialiniais ryšiais. Prokuroro teigimu, šių aplinkybių visuma rodo, kad būdamas laisvėje ir bandydamas išvengti galimai gręsiančios griežtos bausmės, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. G. L. inkriminuojamų nusikalstamų veikų tikslas buvo turtinės naudos gavimas, kaltinamasis iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad iš nusikalstamos veikos gaunamos pajamos buvo kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Skunde pažymima, kad kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimų organizatoriaus vaidmuo, nusikalstamos veikos buvo gerai organizuotos, truko ilgą laiką, buvo vykdomos sistemingai, kaltinamasis galimai turi kriminalinio pobūdžio ryšių, žinių ir įgūdžių analogiško pobūdžio nusikaltimams daryti. Prokuroro teigimu, šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas gauti lėšų pragyvenimui, G. L. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti, kaltinamasis ir jo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aivaro Alimo skundas tenkinamas.
Vilniaus apygardos teismas, nepratęsdamas kaltinamajam G. L. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo termino, nurodė, kad suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo sąlygos ir pagrindai yra išnykę. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad tokia Apygardos teismo išvada yra nepagrįsta.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, kai yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų, ir suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse.
Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras skunde prašo kaltinamajam G. L. suėmimo terminą pratęsti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
Vilniaus apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad vien G. L. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas bei įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės griežtumas nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo arba darys naujus nusikaltimus. Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Apygardos teismas, atsisakydamas pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą G. L., paminėtuose BPK straipsniuose įtvirtintų suėmimo skyrimo bei pratęsimo pagrindų buvimo ar jų išnykimo klausimo apskritai nesvarstė, apsiribodamas konstatavimu, jog suėmimo pratęsimo sąlygos ir pagrindai išnyko. Vadovaujantis teisine logika bei teisinio aiškumo principu, teismas turėjo nurodyti kodėl įstatyme numatyti suėmimo pratęsimo pagrindai išnyko, juolab, kad pratęsdamas suėmimo terminą G. L., teismas ankstesnėse nutartyse, tarp jų ir 2013 m. birželio 13 d. nutartyje, pripažino, kad būdamas laisvėje G. L. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
G. L. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, priskiriamų labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, tarp jų ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Pagal teismų praktiką, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji padidina tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Be galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytų griežtų laisvės atėmimo bausmių, pagrįstą manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo iš dalies patvirtina ir tai, kad jis yra nevedęs. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad jis yra susaistytas tokiais tvirtais ryšiais, kurie jį sulaikytų nuo galimybės bėgti (slėptis) nuo teismo, siekiant išvengti galimai jam gresiančios itin griežtos baudžiamosios atsakomybės. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas šiuo metu nėra išnykęs.
G. L. šioje byloje yra kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo, vadovavo šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui bei dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pagrįstą manymą, kad G. L. gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, šiuo atveju patvirtina reikšmingas kaltinamojo, kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo, vaidmuo, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu. Be to, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kiekis ir pobūdis leidžia manyti, kad iš nusikalstamos veikos nusikalstamo susivienijimo nariai, tarp jų ir G. L., galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Ne mažiau reikšminga ir tai, kad po šioje byloje G. L. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo jo atžvilgiu buvo priimti keli apkaltinamieji nuosprendžiai. Be to, apkaltinamasis nuosprendis G. L. atžvilgiu buvo priimtas ir iki nusikalstamų veikų, kurių padarymu šiuo metu jis kaltinamas, padarymo. Nors šis teistumas yra išnykęs, tačiau tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas šiuo metu taip pat nėra išnykęs.
Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su tuo, jog suėmimas G. L. taikomas labai ilgą laiką – daugiau nei trejus su puse metų. Griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo judėjimo laisvę, teisę į darbą ir kitas teises, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad G. L. suėmimas buvo paskirtas 2009 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apygardos teismui ši byla perduota 2010 m. gruodžio mėn. Suėmimo terminas G. L. Vilniaus apygardos teismo nutartimis teisminio nagrinėjimo metu buvo nuolat tęsiamas. Akivaizdu, jog ilgai besitęsiantis teisminis bylos nagrinėjimas lėmė ilgalaikę G. L. kalinimo trukmę, kuria remdamasis apygardos teismas iš esmės ir motyvavo skundžiamos nutarties priėmimą.
Pagal formuojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikaltimų, kuriais kaltinamas G. L., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Juolab, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas tampa nebereikalingas, būtina vertinti konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei šios bylos didelę apimtį (šiuo metu bylą sudaro 82 tomai), inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, kaltinamųjų (byloje yra 27 kaltinamieji), liudytojų skaičių, tyrimo sudėtingumą, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ilgą laiką yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.
Dėl išdėstytų aplinkybių daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį, kuria nepratęstas kaltinamajam G. L. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, panaikinti ir pratęsti kaltinamajam G. L., a/k (duomenys neskelbtini) kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.