Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Reginos Pocienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios A. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 25 d., pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamajai A. R. priklausantį turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-926/2021, be kitų asmenų, A. R. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (27 nusikalstamos veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (7 nusikalstamos veikos), BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

2. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. turtui buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o būtent: Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. V. 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. birželio 23 d. nutarimais laikinai apribotos nuosavybės teisės į šį turtą: garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, esantį duomenys neskelbtini, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr(duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį žemės sklypo, esančio Zarasų r., (duomenys neskelbtini)registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį Zarasų r., (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį Zarasų r., (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį Zarasų r., (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „iPhone Al688“, IMEI 355419079546332; mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G930F“, IMEI (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M350/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Lenovo ideapad 100S-14IBR“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini) su pakrovėju; kompiuterį „HP“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Asus“ EANOVV447119944A, uždraudžiant šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti.

3. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas, keičiantis turto, į kurį taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, apimčiai, buvo tęsiamas. 2019 m. birželio 18 d. pasibaigus kaltinamajai A. R. taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas (išskyrus garažą, esantį (duomenys neskelbtini)Kaune, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas iš naujo, nustatant trijų mėnesių šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, skaičiuojant jį nuo 2019 m. birželio 25 d.

4. Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. liepos 26 d. nutartimi panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas į antrame šios nutarties punkte išvardintą kaltinamajai A. R. priklausantį turtą buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Kaltinamoji A. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį.

6.1. Kaltinamoji skunde nurodo, kad ginčijama procesinė prievartos priemonė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje į jai priklausantį turtą (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį) yra taikoma daugiau kaip ketverius metus. Tokį ilgą laikotarpį ji (A. R.) negali jai priklausantį turtą ne tik valdyti ir juo disponuoti, bet netgi kilnojamu turtu ir naudotis. Taip pat kaltinamoji akcentuoja, kad tuo metu, kada laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pasibaigęs, ji nesiėmė jokių veiksmų, nukreiptų į jai priklausančio turto perleidimą. Pažymi, kad turtas dėl jam taikomų ribojimų nuvertėja, o ypatingai kilnojamasis turtas – kompiuteriai ir mobiliojo ryšio telefonai, kurie dėl sparčios technologijų kaitos ilgainiui tampa beverčiai. Visa reikšminga bylai informacija iš mobiliųjų telefonų ir kompiuterių jau yra gauta, todėl visiškai nesuprantama, kodėl jai nėra leidžiama naudotis jai priklausančia technika.

6.2. Kaltinamoji pažymi, kad, nors ji ir turi galimybę naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tačiau nebūdama užtikrinta dėl jo ateities, negali į jį investuoti, kad šis turtas nenuvertėtų. Negaudama iš nekilnojamojo turto jokios naudos, ji visgi privalo juo rūpintis: mokėti nekilnojamojo turto mokesčius, taip pat mokesčius už komunalines paslaugas, spręsti dėl turto pagerinimo, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos, rūpintis žemės sklypų šienavimu, žemės įdirbimu ir pan.

6.3. Dėl nurodytų aplinkybių, kaltinamosios manymu, yra pažeidžiamas proporcingumo principas, kadangi taikomos procesinės prievartos apimtis ir faktinis terminas yra visiškai neproporcingas ir turi nubaudimo elementą. Be to, kaltinamoji mano, kad tokį ilgą laiką taikomas nuosavybės teisės apribojimas neatitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos, kad teisė į teisingą teismą apima teismo pareigą ne tik visapusiškai ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, kurios leistų nepriklausomam ir nešališkam teismui kiekvienu atveju priimti teisingą ir argumentuotą sprendimą, bet ir priimti šį sprendimą per įmanomai trumpiausią laiką; teismai turi pareigą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp šių skirtingų teisės į teisingą teismą turinį sudarančių elementų (sprendimas byloje Boddaert prieš Belgiją). Analogiški motyvai sutinkami ir konstitucinėje jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarimas).

7. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

I. A. teismo argumentai ir išvados

8. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skundo argumentai nesudaro pagrindą ją naikinti bei nutraukti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą.

9. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimu. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš šių pagrindų. Teisėjų kolegija pastebi, kad laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą – atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdų gautą turtą. Svarbu ir tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas nepasitvirtinus įtarimui (kaltinimui) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

10. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 151 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės laikinumas nereiškia, kad ji negali būti taikoma iki pat bylos nagrinėjimo teisme pabaigos ar ją jau išnagrinėjus, nes galimybę ją taikyti iki teismui byloje priėmus galutinį sprendimą ar po tokio sprendimo priėmimo nulemia šios procesinės prievartos priemonės esmė, t. y. būtinybė užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, turto konfiskavimą arba priteistų civilinių ieškinių įvykdymą, konfiskuoto turto išieškojimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018).

11. Susipažinus su teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis ir kaltinamosios skunde išdėstytais argumentais, aukštesniajam teismui nekyla abejonių, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra pakankamas faktinis pagrindas taikyti ginčijamą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

12. Byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (nukentėjusiųjų K. R., A. G., liudytojų A. S., T. D. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolai, specialistų išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga) patvirtina, kad kaltinamoji A. R. galimai padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Įvertinus A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pobūdį ir aplinkybes, tai yra, kad ji veikdama organizuota grupe, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai, įgijo svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą (27 nusikalstamos veikos), pasikėsino įgyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą (7 nusikalstamos veikos), taip pat neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimų priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės bankininkystės duomenis, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai atlikti, yra pagrindas manyti, kad A. R. gali būti taikomas turto konfiskavimas. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus nustatyta ir atsakyta, ar turtas, kuriam taikoma ginčijama procesine prievartos priemonė, laikytinas (nelaikytinas) BK uždraustos veikos rezultatu, kaip tai nustatyta BK 72 straipsnio 2 dalyje. Be to, šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl kaltinamosios galimai padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusiesiems buvo galimai padaryta turtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui taip pat yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. R. priklausančiam turtui. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad joje yra pareikšta apie 30 civilinių ieškinių (nukentėjusiųjų net 38), kurių suma viršija 600 000 Eur. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, šiuo metu nėra išnykę ar pasikeitę aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, todėl pagrįsta teismo išvada, kad jos taikymas šiuo konkrečiu atveju yra būtinas (BPK 151 straipsnio 1, 7 dalys).

13. Kaltinamoji skunde teigia, kad jos atžvilgiu šioje byloje vėl pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą buvo pažeistas proporcingumo principas, be to kaltinamajai yra išlikusi pareiga rūpintis jai priklausančiu nekilnojamu turtu – mokėti mokesčius, prižiūrėti jį ir pan. Visgi, atsižvelgdamas į pateiktos baudžiamosios bylos duomenis (t. y. galimai kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, kiekį, bylos apimtį, pareikštų civilinių ieškinių kiekį, jų dydį) bei skundo argumentus, aukštesnysis teismas negali sutikti, kad A. R. turto atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė yra aiškiai neadekvati ir užkrautų pernelyg didelę finansinę naštą.

14. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad dėl analogiškų kaltinamosios argumentų, susijusių su kilnojamojo turto nuvertėjimu ilgesnį laikotarpį taikant aptariamą procesinę prievartos priemonę, mokesčių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, mokėjimo, galimybės pasirūpinti nekilnojamuoju turtu Lietuvos apeliacinis teismas jau ne kartą buvo pasisakęs ankstesnėse savo nutartyse (pvz., 2019 m. spalio 18 d., 2020 m. sausio 20 d., 2020 m. gegužės 4 d.), išnagrinėjęs kaltinamosios skundus dėl Kauno apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. R. priklausantį turtą. Panaikinti kaltinamajai pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą dėl skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su turto vertės pokyčiais bei kaltinamosios už nekilnojamąjį turtą privalomais mokėti mokesčiais, nėra teisinio pagrindo, juolab, jai nenurodžius jokių naujų aplinkybių ir nepateikus jokių naujų duomenų, susijusių su šiais argumentais. Procesinės prievartos priemonės taikymas yra susijęs su tam tikrų ribojimų ar nepatogumų patyrimu, tačiau kaltinamosios patiriami nepatogumai nėra neproporcingi, jie yra taikomi siekiant teisėto tikslo – užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą. Šie tikslai nebūtų pasiekti švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Šios išvados savaime nepaneigia ir skunde nurodoma aplinkybė, kad tuo metu, kai laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pasibaigęs, kaltinamoji nesiėmė kokių nors veiksmų, siekdama parduoti ar kitaip perleisti jai priklausantį turtą.

15. Sutiktina, kad aptariama procesinė prievartos priemonė kaltinamajai A. R. yra taikoma jau ilgą laiką (4 metus), tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą buvo pažeistas proporcingumo principas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK ir yra galimi. Kaip jau buvo nurodyta, ginčijamos procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų – užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi kaltinamosios A. R. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, BPK 11 straipsnio, 151 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų formuojamą teismų praktiką.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamosios A. R. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajai A. R. priklausantį turtą, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 25 d.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.