Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1S-215-518/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-10
Bylos Nr.: 1S-215-518/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-56227-2016-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė, Linas Žukauskas

Byla Nr. 1S-215-518/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56227-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.2.12.; 2.14.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovės A. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties, kuria trims mėnesiams nuo 2020 m. birželio 25 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas UAB „T“ (duomenys pakeisti) priklausančiam nekilnojamajam turtui.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos Vaitekūnienės 2017 m. vasario 17 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, UAB „T“ (duomenys pakeisti) priklausančiam nekilnojamajam turtui buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtu naudotis, jį valdyti bei disponuoti. Vėlesnėmis teismų nutartimis laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo tęsiamas, o šiam terminui pasibaigus, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo paskirtas iš naujo ir vėliau šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi, siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, laikino nuosavybės teisių apribojimo, uždraudžiant turtu naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti, terminas trims mėnesiams nuo 2020 m. kovo 25 d. pratęstas šiam turtui:

- pastatui, 139/1000, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);

- kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypui, 1199/1808, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypui, 79373/120647, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į skundą argumentai

4. UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovė generalinė direktorė A. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį, kuria buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „T“ (duomenys pakeisti) nekilnojamajam turtui.

4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. UAB „T“ (duomenys pakeisti) priklausančiam nekilnojamajam turtui laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo paskirtas dar ikiteisminio tyrimo metu ir yra tęsiamas iki šiol, nors baudžiamojoje byloje jokie kaltinimai UAB „T“ (duomenys pakeisti) nėra ir niekada nebuvo pareikšti, bendrovė taip pat neįtraukta į procesą kaip civilinis atsakovas. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta jokių naujų motyvų ir argumentų, kodėl yra pagrindas ir toliau tęsti laikiną nuosavybės teisių ribojimą. Apygardos teismas apsiribojo ankstesnėse nutartyse nurodytų motyvų perrašymu. Praėjus trejiems metams, tokio pagrįstumo savaime nebepakanka pratęsiant laikino nuosavybės teisės ribojimo terminą, tokiam procesiniam sprendimui turi būti keliami didesnio motyvuotumo kriterijai kaip ir sprendžiant klausimą dėl ilgą laiką trunkančio suėmimo termino pratęsimo. Pažymima ir tai, kad taip ilgai taikomas nuosavybės teisių ribojimas yra nebe laikinas, o nuolatinis, turintis nubaudimo elementų. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodytas akivaizdžiai klaidingas teisinis pagrindas – BK 723 straipsnis, kurio baudžiamajame įstatyme iš viso nėra.

4.2. Teigiama, kad juridinio asmens turto ir prievolių atskirumo principas neleidžia tapatinti juridinio asmens dalyvių turto ir prievolių, o taip pat ir veiksmų su paties juridinio asmens turtu, prievolėmis ir veiksmais (neveikimu). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. R. ne visą inkriminuotų nusikalstamų veikų laikotarpį buvo UAB „T“ (duomenys pakeisti) direktorė, bet ankstesnei direktorei jokios pretenzijos nebuvo pareikštos.

4.3. Skunde nesutinkama su tuo, kad laikino nuosavybės teisių ribojimo taikymo laikotarpis nepažeidžia proporcingumo principo. UAB „T“ (duomenys pakeisti), kuriai nėra pareikšti jokie kaltinimai ir kuri nėra susijusi su pareikštais kaltinimais fiziniams asmenims, neturėtų patirti nepagrįstų ribojimų, kokius patiria dėl daugiau nei trejus metus trunkančio nuosavybės teisės apribojimo ir vėlesnių tokio ribojimo termino pratęsimų. Visą šį laiką UAB „T“ (duomenys pakeisti), kaip pelno siekiantis subjektas, negali naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, dėl to bendrovės ekonominė veikla ir pelno siekimas tampa neįmanomas. Bendrovė ir toliau turi mokėti mokesčius už jai priklausantį turtą, kuriuo negali netgi naudotis. Neūkininkavimas žemės sklypuose taip pat reiškia ir žemės ūkio naudmenų našumo balo mažėjimą, o tuo pačiu ir tokių sklypų vertės mažėjimą. Todėl visiškas nuosavybės teisių ribojimas, uždraudžiant ne tik disponuoti, bet turtą valdyti ir juo naudotis, neabejotinai pažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą.

4.4. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir vėlesniais teisės aktais yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris iš esmės keičia ekonominės veiklos galimybes, todėl toks nuosavybės teisės ribojimas, koks yra pratęsiamas skundžiama nutartimi, juridiniam asmeniui tokioje situacijoje reiškia bankrotą. Skundžiamoje nutartyje į tokį teisinį reguliavimą, tiesiogiai susijusį su UAB „T“ (duomenys pakeisti), nebuvo atsižvelgta, nors jis turi tiesioginės įtakos proporcingumo principo aiškinimui ir taikymui.

4.5. Taip pat nurodoma, kad byloje nėra nė vieno BPK įtvirtinto pagrindo laikinam nuosavybės teisių apribojimui taikyti. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje Nr. IBPS-V-1379499 konstatuota, jog įtarimų nepareiškimas juridiniam asmeniui yra pakankama aplinkybė, kuria remiantis neleistina apriboti tokio juridinio asmens nuosavybės teisių baudžiamajame procese. Kaip jau buvo minėta, UAB „T“ (duomenys pakeisti) ne tik nėra pareikšti kaltinimai, bet UAB „T“ (duomenys pakeisti) byloje nėra pripažinta civiliniu atsakovu nei pagal vieną iš pateiktų civilinių ieškinių. Tai, kad A. R. yra UAB „T“ (duomenys pakeisti) akcininkė, nereiškia, jog jos turtas yra bendras su UAB „T“ (duomenys pakeisti) turtu. Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas, atlikus neteisėtus veiksmus, gali būti taikoma civilinė, bet ne baudžiamoji atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kuri ir siejama su bendrovės vadovo padaryta žala juridiniam asmeniui. Todėl nėra pagrindo teigti, jog siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galėtų būti ribojama juridinio asmens, niekaip nesusijusio su baudžiamąja byla, nuosavybės teisė. Turto konfiskavimo taikymui baudžiamajame įstatyme yra numatyti aiškūs pagrindai ir sąlygos, net ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį turtas gali būti konfiskuojamas ne iš bet kokių asmenų ir ne bet kokia tvarka. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo baudžiamojoje byloje kaltinamų asmenų ir jų galimai padarytų veikų sąsajų su UAB „T“ (duomenys pakeisti) veiksmais ar neveikimu bei šio juridinio asmens turtu ir prievolėmis.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovės skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Skundas atmetamas.

7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam (kaltinamajam) ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti (BPK 151 straipsnio 1 dalis).

8. Pažymėtina, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės, civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimtimi. Tai daroma pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės teisiamajame posėdyje.

9. Baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems, taip pat ir UAB „T“ (duomenys pakeisti) vadovei ir akcininkei A. R., yra pareikšti kaltinimai padarius nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius daugiausia turtinio pobūdžio nusikaltimus. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamieji galimai padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, specialistų išvadose, asmens, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Nors kaltinimai UAB „T“ (duomenys pakeisti) ir nėra pareikšti, bet, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, A. R., kaip UAB „T“ (duomenys pakeisti) akcininkė ir generalinė direktorė, galimai panaudojo šią bendrovę organizuotos grupės veikloje, siekiant apgaule įgyti svetimą kitų asmenų turtą, kas leidžia pagrįstai manyti, jog bendrovė gali turėti neteisėtai įgyto svetimo nukentėjusiųjų turto, dėl to yra pagrindas manyti, kad UAB „T“ (duomenys pakeisti) turimo nekilnojamojo turto atžvilgiu gali būti taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Be to, dėl nusikalstamomis veikomis galimai padarytos žalos atlyginimo byloje yra pareikšta 30 civilinių ieškinių, nukentėjusiaisiais pripažinti 38 asmenys. Civiliniai ieškiniai gali būti priteisiami ne tik iš kaltinamųjų, asmens įtraukimo į bylą civiliniu atsakovu klausimas gali būti sprendžiamas iki pat įrodymų tyrimo byloje pabaigos. Taigi, ar bus pagrindas UAB „T“ (duomenys pakeisti) byloje pripažinti civiline atsakove ir iš jos priteisti kaltinamųjų galimai padarytais nusikalstamais veiksmais galimai padarytą žalą, spręs tik bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Todėl dabartinėje proceso stadijoje netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo UAB „T“ (duomenys pakeisti) nekilnojamajam turtui gali būti apsunkintas nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymas. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos yra neišnykę.

10. Priešingai nei teigiama skunde, aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pratęsus laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaip procesinė prievartos priemonė taikomas siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų, numatytų baudžiamojo proceso įstatyme. Laikinai apribojant nuosavybės teisę siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Atsižvelgiant į galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, dėl kurio galimas turto konfiskavimo taikymas, taip pat į tai, kad byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, laikinas nuosavybės teisių apribojimo taikymas UAB „T“ (duomenys pakeisti) nekilnojamajam turtui negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Sutiktina su tuo, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra taikomas pakankamai ilgą laiką, bet nagrinėjamu atveju tai lėmė objektyvios priežastys, susijusios su galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, didele bylos apimtimi.

11. Taip pat atmetami kaip nepagrįsti skundo teiginiai dėl nustatytų pernelyg griežtų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš esmės bet kuri procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises, tačiau vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai. Anksčiau aptartų procesinių tikslų įgyvendinimo užtikrinimui būtina išsaugoti UAB „T“ (duomenys pakeisti) turimo nekilnojamojo turto būklę nepakitusią, dėl to pateisinamas visiškas nuosavybės teisių apribojamas, uždraudžiant ne tik turtu disponuoti, bet jį valdyti ir naudoti. Nors skunde ir teigiama, kad įmonė turi mokėti nekilnojamojo turto mokesčius už turtą, kurio negali naudoti ūkinėje ekonominėje veikloje, bei kad dėl neūkininkavimo žemės sklypuose mažėja žemės ūkio naudmenų našumas, o kartu ir žemės sklypų vertė, bet tokių teiginių nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Taip pat skunde tik deklaratyviais teiginiais apsiribojama, tvirtinant apie neva patiriamus nuostolius negalint naudoti nekilnojamojo turto, kuriuos dar labiau padidino dėl Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino įvesti ekonominės veiklos suvaržymai. Nesant byloje jokių objektyvių duomenų apie realius patiriamus UAB „T“ (duomenys pakeisti) nuostolius ar suvaržymus, nėra pagrindo keisti skundžiama nutartimi pratęsto laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų.

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovės A. R. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovės A. R. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėErnesta MontvidienėLinas Žukauskas