- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-04
- Bylos Nr.
- 1S-113-487/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56227-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Algimantas Valantinas, Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- A. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Valantino ir Lino Žukausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios A. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas kaltinamajai A. R. priklausančiam turtui, pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 25 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje; A. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (21 veika), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), A. L. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), A. Ž. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, E. A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose, BK 181 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje.
2. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. birželio 23 d. nutarimais laikinai apribotos A. R. nuosavybės teisės į turtą: garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „iPhone Al688“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G930F“, IMEI (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. 300451694; sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. RC342KKN11144700534; sisteminį bloką „Magnum“ Type M350/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Lenovo ideapad 100S-14IBR“ serijos Nr. YD00MYP1 su pakrovėju; kompiuterį „HP“ serijos Nr. CND6346FH7; kompiuterį „Asus“ EANOVV447119944A, uždraudžiant šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas, keičiantis turto, į kurį taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, apimčiai, buvo tęsiamas. 2019 m. birželio 18 d. pasibaigus kaltinamosios A. R. taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas iš naujo, nustatant trijų mėnesių šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, skaičiuojant jį nuo 2019 m. birželio 25 d. Vėlesnėmis to paties teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, kuriuo laikinai apribota kaltinamosios A. R. nuosavybės teisė į turtą: žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „iPhone Al688“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G930F“, IMEI (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. 300451694; sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. RC342KKN11144700534; sisteminį bloką „Magnum“ Type M350/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Lenovo ideapad 100S-14IBR“ serijos Nr. YD00MYP1 su pakrovėju; kompiuterį „HP“ serijos Nr. CND6346FH7; kompiuterį „Asus“ EANOVV447119944A, terminas pratęstas trims mėnesiams, paliekant draudimą naudotis šiuo turtu, jį valdyti ir disponuoti.
Šalies argumentai
4. Kaltinamoji A. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį.
4.1. Kaltinamoji skunde nurodo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą yra taikomas daugiau nei trejus metus, o į kilnojamąjį turtą – beveik trejus metus. Tokį ilgą laikotarpį ji (A. R.) negali ne tik valdyti ir disponuoti, bet netgi naudotis jai priklausančiu turtu. Kaltinamoji pažymi, kad turtas dėl jam taikomų ribojimų nuvertėja, o ypatingai nuvertėja kilnojamasis turtas – kompiuteriai ir mobiliojo ryšio telefonai, kurie dėl sparčios technologijų kaitos ilgainiui tampa beverčiai. Be to, kaltinamoji turi mokėti nekilnojamojo turto mokesčius, taip pat mokesčius už komunalines paslaugas, spręsti dėl turto pagerinimo, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos, rūpintis žemės sklypų šienavimu, žemės įdirbimu ir pan. Kaltinamoji atkreipia dėmesį į tai, kad be nurodyto buto ji neturi kito nekilnojamojo turto, kur galėtų gyventi kartu su savo mažametėmis dukromis. Dėl nurodytų aplinkybių, kaltinamosios manymu, yra pažeidžiamas proporcingumo principas, kadangi taikomos procesinės prievartos apimtis ir faktinis terminas yra visiškai neproporcingas ir turi nubaudimo elementą. Be to, kaltinamoji mano, kad tokį ilgą laiką taikomas nuosavybės teisės apribojimas neatitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos, kad teisė į teisingą teismą apima teismo pareigą ne tik visapusiškai ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, kurios leistų nepriklausomam ir nešališkam teismui kiekvienu atveju priimti teisingą ir argumentuotą sprendimą, bet ir priimti šį sprendimą per įmanomai trumpiausią laiką; teismai turi pareigą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp šių skirtingų teisės į teisingą teismą turinį sudarančių elementų (sprendimas byloje Boddaert prieš Belgiją). Analogiški motyvai sutinkami ir konstitucinėje jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarimas).
4.2. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neįvertino, jog mobiliojo ryšio telefonai ir kompiuteriai (sisteminiai blokai, nešiojamieji kompiuteriai), kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaltinamajai nepriklauso. Mobiliojo ryšio telefonas Nokia 515, kompiuteriai Magnum, ASUS, HP priklauso UAB „A“, kitas kompiuteris priklauso UAB „B“. Toks nuosavybės teisės ribojimas pažeidžia UAB „A“ ir UAB „B“ interesus, nes šie juridiniai asmenys byloje nėra nei kaltinamieji, nei civiliniai atsakovai, nei kokiu nors būdu susiję su taikoma procesinės prievartos priemone.
4.3. Kaltinamoji taip pat pažymi, jog 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu visos Lietuvos teritorijoje paskelbtas karantinas bei nustatytos jo sąlygos. Šis nutarimas yra grindžiamas Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsniu, kurio 1 dalyje numatytas karantino tikslas – nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir vėlesniais teisės aktais yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris iš esmės keičia ekonominės veiklos galimybes. Kaltinamosios nuomone, skundžiama nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės ribojimas, jai, kaip fiziniam asmeniui, tokioje situacijoje reiškia bankrotą, nes prarandamos bet kokios galimybės gauti pajamas. Nurodytas teisinis reguliavimas turi tiesioginės įtakos proporcingumo principo aiškinimui ir taikymui. Skundžiamos nutarties priėmimo metu toks teisinis reguliavimas jau buvo paskelbtas ir buvo privalomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios A. R. skundas atmetamas
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 ir 152 straipsniuose yra išdėstyta, kokiais konkrečiais atvejais ši priemonė gali būti taikoma, išvardinti šios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuojamas tas pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis esantis turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš šių pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas.
7. Kauno apygardos teismo skundžiama nutartimi procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamajai A. R. pratęstas, siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą.
8. Baudžiamojoje byloje duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad kaltinamoji galimai padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra užfiksuoti nukentėjusiųjų K. R., A. G., liudytojų A. S., T. D. parodymuose, asmens parodymo atpažinti protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Nagrinėjant skundą dėl procesinės prievartos priemonės taikymo, kaltinamosios A. R. kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat šioje proceso stadijoje nesprendžiamas klausimas, ar byloje pareikšti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo bei veikos kvalifikavimo klausimai.
9. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 116 straipsnio nuostatos teismą įpareigoja imtis priemonių galimam/pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti kaltinamajam arba už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Bylos duomenys patvirtina, kad civiliniai ieškovai baudžiamojoje byloje pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurių suma viršija 600 000 Eur. Šioje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinama tuo, kad ji, veikdama organizuota grupe, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai, įgijo svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą (27 veikos), pasikėsino įgyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą (7 veikos), taip pat neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimų priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės bankininkystės duomenis, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai atlikti. Priėmus šioje byloje A. R. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, taps aktualus nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo klausimas. Todėl laikinas kaltinamosios nuosavybės teisės apribojimas būtinas byloje pareikštų civilinių ieškinių užtikrinimui.
10. Kaltinamajai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia spręsti ir apie galimą turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) taikymą. Tačiau šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiama, koks konkrečiai turtas ir kodėl – yra ar nėra uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taip pat skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nepasisako dėl kaltinamosios skundo argumentų, susijusių su daiktų, į kuriuos laikinai apribota jos nuosavybės teisė, priklausymu juridiniams asmenims, kurie nagrinėjamoje byloje neužima jokios procesinės padėties. Šioje proceso stadijoje daiktų priklausomybės klausimas nesprendžiamas. Minėtos aplinkybės bus patvirtintos arba paneigtos, tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant teismui galutinį baigiamąjį aktą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, esant aukščiau paminėtiems įstatymo pagrindams, yra galimas ne tik kaltinamajai priklausančio turto konfiskavimas.
11. Šioje proceso stadijoje netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo į A. R. turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei turto konfiskavimo įvykdymas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria skundžiamos nutarties išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra išnykę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymo A. R. pagrindai ir sąlygos, byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams bei galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas. Šios išvados nepaneigia kaltinamosios skunduose dėl nutarčių pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuolat nurodomi argumentai, susiję su turto vertės pokyčiais bei mokesčiais už nekilnojamąjį turtą, kuriuos privalo mokėti kaltinamoji. Nors procesinės prievartos priemonės taikymas yra susijęs su tam tikrų ribojimų ar nepatogumų patyrimu, tačiau kaltinamosios patiriami nepatogumai nėra neproporcingi, jie yra taikomi, siekiant teisėto tikslo – užtikrinti byloje pareikštus ieškinius bei galimą turto konfiskavimą. Šie tikslai nebūtų pasiekti švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Skundo argumentas, kad išskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini), A. R. neturi kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi kartu su savo mažametėmis dukromis, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Kaltinamoji nepateikė duomenų dėl negalėjimo gyventi skunde nurodytu dabartiniu jos gyvenamosios vietos adresu. Be to, panaikinti kaltinamajai pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nėra pagrindo ir dėl skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su Lietuvos Respublikoje paskelbtu karantinu ir nustatytomis jo sąlygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamosios nurodytos aplinkybės nesąlygoja situacijos, kai laikinas nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimas atima kaltinamajai A. R. bet kokias galimybes gauti pajamas. Laikinas specialios asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarkos, ūkinės ir kitokios veiklos apribojimų įvedimas nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas nei padarytos pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje ir todėl skundžiamą nutartį panaikinti.
12. Bylą perdavus teismui laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeistas. Kaltinamajai procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikoma jau pakankamai ilgą laiką, tačiau atsižvelgiant į A. R. galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, kiekį, pobūdį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas bei jo mastas negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – kaip jau buvo nurodyta, šiuo atveju siekiama užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą. Be to, nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė ir ji gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik šios prievartos priemonės taikymas nebus reikalingas. Įvertinusi šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tolesnis procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas kaltinamajai A. R. yra proporcingas, naikinti skundžiamą nutartį kaltinamosios skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis paliekama galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti kaltinamosios A. R. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas kaltinamajai A. R. priklausančiam turtui, pratęstas trims mėnesiams.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.