Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios A. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kaltinamosios A. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties, kuria patenkintas kaltinamojo A. R. prašymas ir jam leista pasimatyti su savo dukromis, įpareigojant Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją A. R. pasimatymo su savo dukromis metu A. R. neįleisti į pasimatymų patalpas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, A. R. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (27 nusikalstamos veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (7 nusikalstamos veikos), BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį; A. R. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (27 nusikalstamos veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalyje (7 nusikalstamos veikos), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktus, BK 181 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį.

2. 2019 m. liepos 4 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas kaltinamojo A. R. prašymas leisti jam pasimatyti su dukromis H. R. ir E. R. socialinių ryšių palaikymui bei tinkamam tėvų ir vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimui. Prašyme buvo nurodyta, draudimas kaltinamajam A. R. pasimatyti su visais asmenimis jau yra taikomas 28 mėnesius, dėl ko, jis patiria stresą ir dvasinius išgyvenimus.

4. 2019 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apygardos teisme gautas kaltinamosios A. R. skundas, kuriuo Lietuvos apeliacinio teismo prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Kaltinamoji A. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir išspręsti jos 2019 m. rugpjūčio 19 d. skundą iš esmės bei panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartimi buvo apribotos kaltinamosios apskundimo teisės.

7. Kaltinamoji pažymi, kad ji kreipėsi į bylą nagrinėjantį teismą ne su prašymu, o su skundu dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties. Tai yra visiškai kitokia teisinė situacija nei skundžiamoje nutartyje nurodė žemesnysis teismas, nes minėta nutartimi buvo sprendžiamas jos sutuoktinio A. R. prašymas. Kaltinamoji atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartimi A. R. prašymas leisti jam pasimatyti su dukromis buvo išnagrinėtas neinformavus nei A. R., nei bendrų jų su kaltinamuoju vaikų. Kaltinamoji mano, kad šia nutartimi buvo pažeisti tiek A. R., tiek jos dukrų interesai, todėl ši nutartis turi būti skundžiama (BPK 439 straipsnio 1 dalis). Kaltinamosios vertinimu, BPK 439 straipsnio 2 dalis dėl apskundimo ribojimo negali būti aiškinama plečiamai, kadangi BPK yra imperatyvus įstatymas. Todėl teismas negali dirbtinai riboti apskundimo teisės, nurodydamas ir tokią skundų kategoriją, kuriai BPK 439 straipsnio 2 dalis nenumato apskundimo ribojimo. Kaltinamoji atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas netgi ėmėsi nagrinėti ir pasisakyti dėl A. R. 2019 m. rugpjūčio 19 d. skundo motyvų ir argumentų, vadindamas juos deklaratyviais. Panašioje situacijoje yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartyje Nr. 1S-108-150/2016, todėl šie išaiškinimai taikytini ir nagrinėjamu atveju.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

8. Kaltinamosios A. R. skundas atmetamas.

9. Viena iš kaltinamojo, kaip nagrinėjimo teisme dalyvio, teisių, įtvirtintų BPK 22 straipsnio 3 dalyje, yra teisė teikti prašymus. Pateikti prašymus kaltinamasis gali tiek tiesiogiai BPK numatytais atvejais, tiek sprendžiant bet kurį klausimą, kai BPK apie galimybę pateikti prašymą nenurodoma. Tačiau pažymėtina, kad teisėjas, vadovaudamas procesui, laikydamasis kiekvienos šalies teise būti išklausytai principo, visais atvejais turi užtikrinti proceso operatyvumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią bet kokioms galimybėms vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

10. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Įstatymo leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidas užtikrinti, jog niekas nekaltas nebūtų nuteistas, nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikaltimus, teisės, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ar (ir) kitomis teisėmis. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas.

10.1. BPK aiškiai nustato procesinių sprendimų apskundimo terminus ir taisykles, privalomas visiems proceso dalyviams. BPK X dalyje yra reglamentuota žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimo tvarka. BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nustatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Tačiau dalis teismo priimamų nutarčių negali būti skundžiamos nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, nei jokia kita tvarka. Paprastai tai yra tokio pobūdžio nutartys, kurių vykdymas iš karto užtikrina greitą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą. Šios nutartys išvardytos BPK 439 straipsnio 2 dalyje, t. y. nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.

10.2. Nagrinėjamu atveju, kaltinamoji A. R. 2019 m. rugpjūčio 19 d. padavė skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties, kuria išnagrinėtas kaltinamojo A. R. prašymas leisti pasimatyti su savo dukromis H. R. ir E. R.. Kauno apygardos teismas, susipažinęs su kaltinamosios skundu ir konstatavęs, kad teismo nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo nėra skundžiamos BPK X dalies nustatyta tvarka, apskųstąja nutartimi kaltinamosios skundą atsisakė priimti ir grąžino jį A. R.. Atkreipiamas dėmesys, jog Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė galimybės ją apskųsti aukštesniajam teismui. Priešingai, teismas nurodė, kad nutartis neskundžiama, tačiau to nepaisydama kaltinamoji A. R. minėtą nutartį skundė aukštesniajam teismui, paduodama skundą per Kauno apygardos teismą.

10.3. Atsižvelgęs į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas teisingai išsprendė kaltinamosios A. R. pateikto skundo dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties priėmimo klausimą. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pateiktas kaltinamojo A. R. prašymas leisti pasimatyti su savo dukromis patenka į BPK 439 straipsnio 2 dalies taikymo ribas. Nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti kaltinamosios A. R. 2019 m. rugpjūčio 19 d. skundą ir jį perduoti nagrinėti aukštesniajam teismui.

11. Kaltinamoji A. R. skunde kaip precedentą nurodo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-108-150/2016. Pastarojoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl liudytojo teisės paduoti apeliacinį skundą ir konstatuota, kad žemesnysis teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, jog asmuo, vien dėl to, jog jis byloje buvo šaukiamas kaip liudytojas, konkrečiu atveju neturi teisės paduoti apeliacinio skundo dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad asmeniui turi būti užtikrinta galimybė savo teises ginti teisme nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Aukštesniojo teismo vertinimu, paminėtoje nutartyje nagrinėta situacija nėra analogiška šiai bylai, todėl nurodytas teismo procesinis sprendimas aptariamu atveju netaikytinas.

12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją kaltinamosios A. R. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.