Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernestos Montvidienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. R. trims mėnesiams paskirtas draudimas pasimatyti su visais asmenimis bei skambinti visiems asmenimis (išskyrus gynėją), terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 10 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir kaltinamojo skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-397/2019 A. R., kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose, BK 181 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2017 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą neleisti A. R. pasimatyti su visais asmenimis bei skambinti visiems asmenims nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. Toks sprendimas priimtas siekiant ikiteisminiame tyrime atlikti visus būtinus veiksmus, nustatyti visus nukentėjusius asmenis, kuriems priklausantį didelės vertės turtą kaltinamasis A. R. apgaule užvaldė, užkirsti kelią daryti poveikį kitiems asmenims per laisvėje esančius bendrininkus, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Šio draudimo terminas motyvuotai buvo tęsiamas vėlesniais nutarimais, o bylą perdavus nagrinėti Kauno apygardos teisme – teismo nutartimis iki 2019 m. balandžio 5 d. Šio draudimo terminui pasibaigus 2019 m. balandžio 5 d. ir savalaikiai jo nepratęsus, klausimas dėl draudimo kaltinamajam A. R. pasimatyti su visais asmenimis bei skambinti visiems asmenims skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi išspręstas iš naujo – kaltinamajam A. R. vėl paskirtas draudimas trims mėnesiams pasimatyti su visais asmenimis bei skambinti visiems asmenimis, teismui nustačius, kad tam yra įstatyme numatyti pagrindai.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo A. R. skundas atmetamas.

6. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi pagrįstai kaltinamajam A. R. trims mėnesiams paskyrė draudimą pasimatyti su visais asmenimis bei skambinti visiems asmenimis (išskyrus gynėją), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatų nepažeidė.

8. Remiantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia pasimatyti ir paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam pasimatyti. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo pasimatymas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo neleisti suimtajam pasimatyti, jam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti nurodoma šio draudimo trukmė, asmenys, su kuriais neleidžiama pasimatyti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą būtina taikyti.

9. Skundžiama nutartimi kaltinamajam A. R. paskirtą draudimą skambinti ir pasimatyti motyvavo tuo, kad byla sudėtinga ir didelės apimties – kaltinimai pareikšti iš viso daugiau nei dėl 100 nusikalstamų veikų, byla bus nagrinėjama dėl penkių kaltinamųjų, teisminis nagrinėjimas dar neprasidėjęs, teisme liudytojų bei nukentėjusiųjų apklausa dar neįvykusi. Bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti poveikį sutuoktinei, nukentėjusiesiems, bandyti per tarpininkus paveikti liudytojus. Be to, daugumą nusikalstamų veikų A. R. kaltinamas padaręs būtent būdamas laisvės atėmimo įstaigoje, todėl byloje draudimas A. R. skambinti ir pasimatyti paskirtas siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, apsaugoti kitų asmenų teises ir interesus, užtikrinti baudžiamojo proceso tikslų įgyvendinimą.

10. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti kaltinamajam A. R. draudimus pasimatyti ir paskambinti telefonu visiems asmenims (išskyrus gynėją). Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas penkiolika kartų, o šiuo metu Kauno apygardos teisme pradedamoje nagrinėti baudžiamojoje byloje A. R. kaltinamas padaręs keturiasdešimt vieną nusikalstamą veiką, kurių dauguma yra sunkūs nusikaltimai nuosavybei, padaryti naudojant psichinę bei fizinę prievartą, o vienas iš jų – labai sunkus nusikaltimas gyvybei. Skundžiamoje nutartyje taip pat motyvuotai ir teisingai nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog A. R. daugumą nusikalstamų veikų kaltinamas padaręs būtent būdamas laisvės atėmimo įstaigoje, todėl siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, kaltinamajam būtina taikyti draudimą skambinti ir pasimatyti.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertino ir tai, kad teisminis nagrinėjimas dar neprasidėjęs, teisiamajame posėdyje liudytojai bei nukentėjusieji dar neapklausti, o byloje yra duomenų, jog kaltinamasis A. R. bandė daryti poveikį nukentėjusiesiems. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. S. nurodė, kad gyvena nuolatinėje psichologinėje įtampoje, nes bijo, jog A. R. neįvykdytų laiškuose rašytų grasinimų su ja susidoroti, nepakenktų jos vaikams (t. 18, b. l. 69-73). Nukentėjusysis V. K. taip pat nurodė, kad gavo iš A. R. laišką, kuriame liepė sunaikinti vekselius (t. 21, b. l. 56-60). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad A. R. ne kartą vartojo fizinį bei psichologinį smurtą prieš sutuoktinę. Akivaizdu, kad šios pirmiau nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis gali daryti poveikį sutuoktinei ir nukentėjusiesiems, bandyti per tarpininkus paveikti liudytojus.

12. Be to, sprendžiant dėl A. R. paskirtų draudimų pagrįstumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad didelė dalis A. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų galimai buvo padarytos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kontaktuojant su laisvėje esančiais bendrininkais. A. R. kaltinamas subūręs organizuotą grupę, kurioje kaltinama dalyvavusi ir jo sutuoktinė, kuri perduodavo jam reikalingą informaciją ir gaudavo iš jo nurodymus, susijusius su asmenimis, prieš kuriuos buvo planuojamos nusikalstamos veikos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajam A. R. netaikant draudimo matytis su visais asmenimis ir skambinti visiems asmenims (išskyrus gynėją), būtų sudaryta galimybė A. R. vėl daryti naujas nusikalstamas veikas bei poveikį proceso dalyviams, kas pažeistų kitų asmenų teises ir laisves, pakenktų objektyviam bylos išnagrinėjimui bei teisingam duomenų įvertinimui.

13. Skunde kaltinamasis A. R. nurodo, kad iš naujo paskirdamas draudimus skambinti ir matytis su visais asmenimis (išskyrus gynėją), teismas nenurodė naujų motyvų. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog neišnyko Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 1 dalyje pagrindai, dėl kurių kaltinamajam A. R. turi būti taikomi minėti draudimai. Kaltinamasis A. R. skunde teigia, kad ilgą laiką taikomi draudimai daro neigiamą poveikį jo socialiniams ryšiams su šeima (sutuoktine ir dukterimis). Kaip jau minėta, bylos duomenimis, A. R. ne kartą vartojo fizinį bei psichologinį smurtą prieš sutuoktinę, kurios iniciatyva buvo pradėta ištuokos byla, ir nors vėliau ji ieškinį atsiėmė, tačiau byloje nėra duomenų apie kaltinamojo šeimos narių prašymus dėl bendravimo su suėmime esančiu kaltinamuoju. Be to, pažymėtina, kad A. R. taikomi draudimai neriboja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnyje numatytos teisės siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims bei gauti iš jų neribotą skaičių laiškų. Todėl kaltinamojo teisės bendrauti su šeimos nariais nėra visiškai apribotos. Nors A. R. taikomi draudimai neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju, akivaizdžiai nepažeidžia proporcingumo principo. Be to, tiek nacionalinėje, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuojama, kad kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių asmens laisvių ir teisių ribojančių priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. R. trims mėnesiams paskirtas draudimas pasimatyti su visais asmenimis bei skambinti visiems asmenimis (išskyrus gynėją), terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 10 d.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.