Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „T“ atstovės A. R. (toliau –pareiškėjos) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 25 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į UAB „T“ priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-26-926/2020, kurioje A. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (21 veika), BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), A. L. – nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), A. Ž. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, A. R. – nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose, BK 181 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. vasario 17 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, UAB „T“ priklausančiam nekilnojamajam turtui buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant šiuo turtu naudotis, jį valdyti bei disponuoti. Vėlesniais prokuratūros ir teismo procesiniais sprendimais laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo tęsiamas. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi teismas dar kartą paskyrė UAB „T“ procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kurio terminas buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

UAB „T“ atstovės skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą BK 72 straipsnyje numatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą BK 72³ straipsnyje numatytais atvejais arba (ir), kai siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu. Kaip matyti iš apygardos teismo priimtos skundžiamos nutarties, laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „T“ turtui buvo skirtas teismui nustačius abu aukščiau nurodytus pagrindus – būtinybę užtikrinti byloje galimą turto konfiskavimą bei byloje pareikštus civilinius ieškinius.

6. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamųjų kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos. Šioje proceso stadijoje svarbu yra tai, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamieji galimai padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų (A. G., K. R. ir kt.), liudytojų (A. S., T. D. ir kt.) parodymuose, specialistų išvados, asmens, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Be to, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamoji A. R., kaip UAB „T“ akcininkė ir generalinė direktorė, galimai panaudojo aptariamą bendrovę organizuotos grupės veikloje, siekiant apgaule įgyti svetimą kitų asmenų turtą, o tai, kaip nurodyta ir ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, leidžia pagrįstai manyti, jog bendrovė gali turėti neteisėtai įgyto svetimo nukentėjusiųjų turto, kuris taip pat atitinka BK 72 straipsnyje įtvirtintus konfiskuotino turto požymius. Be to, galima situacija kai tokiu konfiskavimo objektu taptų bendrovė (UAB „T“) kaip civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.110 straipsnis). Iš tokio turto taip pat gali būti išieškoma ir tenkinant civilinių ieškovų reikalavimus. Vertinant įmonę kaip civilinių teisių objektą, kuris gali būti konfiskuotas arba į jį nukreiptas išieškojimas, laikino nuosavybės teisės ribojimo laikotarpiu svarbu išlaikyti ir tokiam objektui priklausančią turto masę (turtą bei turtines ir neturtines teises) nepakitusią. Pažymėtina, kad į klausimą, ar turtas, kurio atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, bus konfiskuotas, ar į jį bus nukreiptas išieškojimas civilinių ieškovų reikalavimų patenkinimui, procesinis sprendimas dėl to bus priimtas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priėmus baigiamąjį aktą. Baudžiamojoje byloje yra pareikšta apie trisdešimt civilinių ieškinių, o UAB „T“ priklausantis turtas galimai buvo gautas A. R. ir kitiems organizuotos grupės nariams padarius nusikalstamas veikas, todėl visuma bylos aplinkybių rodo ir tai, kad yra pakankamas pagrindas, jog byloje UAB „T“ gali būti įtraukta kaip civilinis atsakovas, ir, netaikant procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių ir galimo turto konfiskavimo įvykdymas. Dėl išdėstytų aplinkybių laikinas nuosavybės teisių apribojimas į skundžiamoje nutartyje nurodytą UAB „T“ priklausantį turtą yra pagrįstas ir teisėtas.

7. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pratęsdamas UAB „T“ procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą trijų mėnesių terminui, teismas proporcingumo principo nepažeidė. Skundžiama nutartimi apygardos teismas bendrovei nuosavybės teisę apribojo maksimalia apimtimi, tai yra, teismas uždraudė nutartyje nurodytą turtą valdyti, jį naudoti bei juo disponuoti. Kaip jau buvo minėta ankščiau, atsakant į analogišką skundo argumentą, UAB „T“ atstovės skunde ir šiuo atveju nenurodoma, kokiu būdu bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas iki apribojimų taikymo buvo naudojamas jos veikloje, kaip kito bendrovės finansinė padėtis pradėjus taikyti apribojimus, kokių realių, o ne numanomų, nuostolių bendrovė patiria dėl jai teismo taikomų apribojimų. Pažymėtina tai, kad dėl procesinių prievartos priemonės taikymo asmuo visais atvejais patiria tam tikrų suvaržymų, tačiau šie suvaržymai yra taikomi siekiant teisėto ir pagrįsto tikslo, ir bendrovės teisės nėra pažeidžiamos labiau nei tai yra būtina pagal bylos aplinkybes.

8. Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, jog skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi procesinė prievartos priemonė (laikinas UAB „T“ nuosavybės teisės apribojimas) paskirta pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo, o nustačius laikino nuosavybės teisės apribojimo juridiniam asmeniu pagrindus, numatytus BPK 151 straipsnio 2 dalyje, darytina ir išvada, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalingumas nėra išnykęs (BPK 151 straipsnio 8 dalies).

9. Panaikinti skundžiamą nutartį ir netaikyti UAB „T“ laikino nuosavybės teisės apribojimo, kuris, kaip nustatyta yra būtinas baudžiamojoje byloje, nėra pagrindo ir dėl Lietuvos Respublikoje įvesto karantino rėžimo, kurio tvarką ir sąlygas (taip pat ir dėl įvestų ribojimų patirtų nuostolių atyginimo tvarką ir sąlygas) numato ne teismas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti UAB „T“ atstovės A. R. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.