Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Jūratės Jakubonienės ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios A. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties, kuria šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2024 m. kovo 25 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamajai A. R. priklausantį turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, A. R. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (27 nusikalstamos veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (7 nusikalstamos veikos), BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

3. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios A. R. turtui paskirtas iš naujo ir laikinai trijų mėnesių laikotarpiui apribotos kaltinamosios nuosavybės teisės į 2 punkte išvardintą turtą (išskyrus garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 25 d. Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. liepos 26 d. nutartimi panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajai A. R. priklausantį 2 šios nutarties punkte išvardintą turtą (išskyrus šiame punkte paminėtus garažus) buvo tęsiamas.

4. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi buvo pakeista Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis, nustatant laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamosios A. R. turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiant šį turtą valdyti, juo disponuoti, t. y. atlikti veiksmus, kurie kokiu nors būdu sumažintų to turto vertę, taip pat šį turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinį statusą, tačiau leidžiant A. R. naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu. Vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai A. R. priklausančiam turtui buvo tęsiamas.

5. Siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2024 m. kovo 25 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į nurodytą kaltinamajai A. R. priklausantį kilnojamąjį turtą (mobiliojo ryšio telefonus, sisteminius blokus ir kompiuterius), paliekant draudimą šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, o nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus ir butą) – paliekant draudimą valdyti ir disponuoti, tačiau leidžiant kaltinamajai A. R. juo naudotis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios A. R. skundas atmetamas.

8. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau negu šešiems mėnesiams. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai, bylą perdavus teismui, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja. BPK 151 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189¹ straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 206 straipsnio 3 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje, sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y., kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

9. Šioje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinama pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji, veikdama organizuota grupe, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai, įgijo svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą (27 nusikalstamos veikos), pasikėsino įgyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą (7 nusikalstamos veikos), taip pat neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimų priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės bankininkystės duomenis, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai atlikti. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji A. R. galėjo padaryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų A. G., K. R. ir kt., liudytojų A. S., T. D. ir kt. apklausų protokoluose, specialistų išvadose, asmens, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant procesinę prievartos priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant procesinės prievartos priemonės skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, asmens kaltės bei baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo klausimai nėra sprendžiami, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

10. Kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai). Kokiu būdu iš tiesų buvo gautas ar įgytas kaltinamosios A. R. turtas, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ar jis atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu.

11. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į kaltinamajai A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų savanaudišką pobūdį, kad ji, veikdama organizuota grupe, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai, galimai įgijo svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą (27 nusikalstamos veikos), yra pagrindas manyti, kad jai gali būti taikomas turto konfiskavimas. Be to, šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl kaltinamosios galimai padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusiesiems buvo galimai padaryta turtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui taip pat yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. R. priklausančiam turtui. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais yra pripažinti net 38 asmenys, yra pareikšta apie 30 civilinių ieškinių, kurių suma viršija 600 000 Eur. Be to, įvertinus tai, kad byloje inkriminuotas gana ilgas nusikalstamų veikų, iš kurių galėjo būti gaunamos neteisėtos lėšos, laikotarpis (nuo 2011 m. iki 2017 m.), tokių lėšų apimtis bylos nagrinėjimo metu gali kisti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė abu laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamosios A. R. turtui pagrindus. Byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti, taip pat galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys). Netaikant tokios procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas žalos atlyginimo ir turto konfiskavimo įvykdymas.

12. Tai, kad skundžiama nutartimi procesinės prievartos priemonės taikymas kaltinamosios turtui paskirtas maksimaliam šešių mėnesių terminui, nepažeidžia proporcingumo principo. Sutiktina, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios A. R. turtui taikomas pakankamai ilgą laiką (6,5 – 7 metus), tačiau pripažinti, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės masto ir griežtumo yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nėra pagrindo. Kaltinamosios A. R. patiriami suvaržymai neviršija teisingos pusiausvyros tarp taikomos prievartos priemonės ir siekiamo tikslo. Kaltinamosios A. R. nekilnojamajam turtui yra nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, nedraudžiant turtu naudotis, uždraudžiant tik atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios turtui – varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Todėl pakankamai ilga šios priemonės taikymo bei viso proceso trukmė nepaneigia priemonės taikymo proporcingumo ir reikalingumo.

13. Kaltinamoji skunde nurodo, kad patiria didelius nepatogumus ir nuostolius, nes dalis turto nuvertėja, ji privalo turtu rūpintis, mokėti mokesčius, tuo tarpu nutartyje nepagrįstai akcentuojama prioritetinė žalą patyrusių asmenų satisfakcijos reikšmė prieš kaltinamosios turtinius interesus. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina tai, kad įstatymas aukščiau kaltinamojo interesų iškelia nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teisę į jiems nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą bei teisingumo atkūrimą, įpareigodamas teismą imtis visų priemonių šiam atlyginimui užtikrinti (BPK 116 straipsnis).

14. Skunde minimi atvejai, kai, pasibaigus laikino nuosavybės teisės apribojimo terminui, pirmosios instancijos teismas jo nepratęsdavo, tai, kaltinamosios manymu, parodo, kad pagrindai taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą buvo išnykę. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Tai, kad atskirais atvejais kaltinamajai A. R. nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, nerodo, kad BPK 151 straipsnyje numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai buvo išnykę ir minėta procesinė prievartos priemonė tapo nebereikalinga. Akivaizdu, kad buvo padaryta klaida, kurią apygardos teismas ištaisė, iš naujo spręsdamas dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo.

15. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, taip pat nenustatė proceso vilkinimo. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimas vyksta pagal iš anksto numatytą intensyvų teismo posėdžių grafiką, o ilgesnę bylos nagrinėjimo trukmę lemia tiek bylos sudėtingumas ir apimtis, tiek ir kitos objektyvios priežastys – teisėjų kolegijos narių pasikeitimas, kaltinamųjų ligos, kitų proceso dalyvių neatvykimas į teisiamuosius posėdžius ir pan. Nors šios aplinkybės nuo kaltinamosios A. R. nepriklauso, visgi jos savaime nešalina laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindų ir, įvertinus su anksčiau aptartomis aplinkybėmis, proporcingumo principo nepažeidžia.

16. Kaltinamosios skunde minimi argumentai dėl skundžiamoje nutartyje pasikartojančių motyvų laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindų ir sąlygų taip pat nepaneigia. Tam tikra apimtimi pasikartojantys skundžiamos nutarties motyvai savaime nereiškia, kad šią nutartį priėmęs teismas neįsigilino į sprendžiamo klausimo esmę.

17. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į galimai kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų savanaudišką pobūdį, sunkumą, kiekį, bylos apimtį, taip pat į tai, kad baudžiamojoje byloje yra pareikšta apie 30 civilinių ieškinių, jų dydį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios A. R. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikšta daug civilinių ieškinių, kurių suma viršija 600 000 Eur, ir galimai užvaldytas didelės vertės turtas, teisėjų kolegija vertina, kad BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi kaltinamosios A. R. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, BPK 11 straipsnio, 151 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų formuojamą teismų praktiką.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.