Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Valantino ir Lino Žukausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios A. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamajai A. R. priklausantį turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, A. R. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (7 veikos), BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos Vaitekūnienės 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. birželio 23 d. nutarimais laikinai apribotos A. R. nuosavybės teisės į turtą: garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „iPhone Al688“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G930F“, IMEI (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M350/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Lenovo ideapad 100S-14IBR“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini) su pakrovėju; kompiuterį „HP“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Asus“ (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas, kiek keičiantis turto, į kurį taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, apimčiai, buvo tęsiamas iki 2019 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas nurodytam kaltinamajai A. R. priklausančiam turtui (išskyrus garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo paskirtas iš naujo, nustatant trijų mėnesių šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, skaičiuojant jį nuo 2019 m. birželio 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartimi buvo pakeista Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis ir panaikinta nutarties dalis, kuria laikinai trijų mėnesių laikotarpiui apribotos A. R. nuosavybės teisės į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nutartyje nurodytas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

3. Siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į nurodytą kaltinamajai A. R. priklausantį turtą, paliekant draudimą šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamoji A. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį.

5. Kaltinamoji atkreipia dėmesį, jog skundžiamos nutarties 2 psl. nurodoma, kad 2019 m. birželio 18 d. pasibaigus kaltinamosios A. R. atžvilgiu taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminui, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios atžvilgiu buvo skirtas iš naujo, nustatant 3 (trijų) mėnesių šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, skaičiuojant jį nuo 2019 m. birželio 25 d. Kaltinamosios nuomone, toks apsirikimas, kai skundžiamoje 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartyje pasisakoma ne apie 2019 m. birželio 25 d. nutartį, o apie 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį, t. y. būsimą nutartį, rodo, kad ji priimta formaliais motyvais, teisėjų kolegijai net jos neperskaičius.

6. Kaltinamoji pažymi, kad tuo metu, kada laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pasibaigęs, ji nesiėmė jokių veiksmų, nukreiptų į jai priklausančio turto realizavimą, pardavimą ar kitokį perleidimą. Tai rodo, kad kaltinamajai nuosavybės teise priklausančiam turtui nekyla jokia grėsmė ir kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui yra nebereikalingas.

7. Skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajai A. R. laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą yra taikomas daugiau nei dvejus su puse metų, o į kilnojamąjį turtą – daugiau nei dvejus metus. Tokį ilgą laikotarpį kaltinamoji negali ne tik valdyti ir disponuoti, bet netgi naudotis jai priklausančiu turtu. Kaltinamoji pažymi, kad toks turtas dėl jam taikomų ribojimų nuvertėja, o ypatingai sparčiai nuvertėja kilnojamasis turtas - kompiuteriai ir mobiliojo ryšio telefonai, kurie dėl sparčios technologijų kaitos ilgainiui tampa beverčiais. Be to, kaltinamoji turi mokėti nekilnojamojo turto mokesčius, taip pat mokesčius už komunalines paslaugas, spręsti dėl turto pagerinimo, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos. Kaltinamoji atkreipia dėmesį, kad, išskyrus pastarąjį butą, ji neturi kito turto, kuriame galėtų gyventi kartu su savo mažametėmis dukromis. Dėl nurodytų aplinkybių, kaltinamosios manymu, yra pažeidžiamas proporcingumo principas. Be to, kaltinamoji mano, kad pirmosios instancijos teismas turėtų aiškintis, ar turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės ribojimas, mastas nėra didesnis, nei reiškiamų civilinių ieškinių suma.

8. Kaltinamoji taip pat pažymi, kad dalis kilnojamojo turto (mobiliojo ryšio telefonai ir kompiuteriai (sisteminiai blokai, nešiojamieji kompiuteriai), kuriam yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, priklauso ne jai, o UAB „B“ (duomenys pakeisti) ir UAB „T“ (duomenys pakeisti), kurioms kaltinimai byloje nėra pareikšti, taip pat bendrovės byloje nėra pripažintos civilinėmis atsakovėmis. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vėl pratęsdamas laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nesiaiškina, kam iš tiesų priklauso kilnojamasis turtas. Tai, kad kaltinamoji turi šių bendrovių akcijų, nesudaro pakankamo pagrindo minėtą bendrovių turtą priskirti jai, nes juridinių asmenų ir jų akcininkų turtas bei prievolės yra visiškai atskirtos. Tokiu būdu pažeidžiami UAB „B“ ir UAB „T“ interesai. Kaltinamosios teigimu, šioje dalyje skundžiama nutartimi nukrypta nuo ankstesnių tiek to paties teismo, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, kuriomis buvo nutarta panaikinti bet kokius turto apsunkinimus ne A. R., o kitiems savininkams (R. B. ir V. B.) priklausančiam turtui.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

9. Kaltinamosios A. R. skundas atmetamas.

10. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai, bylą perdavus teismui, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja.

10.1. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

11. Šioje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinama pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji, veikdama organizuota grupe, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai, įgijo svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą (27 veikos), pasikėsino įgyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą (7 veikos), taip pat neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimų priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės bankininkystės duomenis, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai atlikti.

12. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad joje yra pareikšta apie 30 civilinių ieškinių.

13. Kaltinamoji A. R. skunde nurodo, kad dalis kilnojamojo turto (mobiliojo ryšio telefonai ir kompiuteriai), kuriam yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, priklauso ne jai, o UAB „B“ ir UAB „T“, kurioms kaltinimai byloje nėra pareikšti, taip pat bendrovės byloje nėra pripažintos civilinėmis atsakovėmis.

13.1. Pažymėtina, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo termino teisėtumą ir pagrįstumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų nukentėjusiųjų A. G., K. R. ir kt., liudytojų A. S., T. D. ir kt. apklausų protokoluose, specialistų išvadose, asmens, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose bei kituose procesiniuose, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamoji A. R. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas (tarp jo ir klausimas dėl konfiskuotino turto priklausomybės kaltinamajai A. R. ar kitiems asmenims). Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

13.2. Kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai). Kokiu būdu iš tiesų buvo gautas ar įgytas kaltinamosios A. R. turtas, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ar jis atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, taip pat, ar kaltinamosios skunde nurodomi daiktai priklauso jai ar nurodomoms bendrovėms, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu.

13.3. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į kaltinamajai A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, kad ji, veikdama organizuota grupe, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai, galimai įgijo svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą (27 veikos), yra pagrindas manyti, kad jai gali būti taikomas turto konfiskavimas. Be to, šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl kaltinamosios galimai padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusiesiems buvo galimai padaryta turtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui taip pat yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. R. priklausančiam turtui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė abu laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamajai A. R. pagrindus. Todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas į aptariamą kaltinamajai priklausantį turtą yra pagrįstas ir teisėtas.

14. Skunde nurodoma, kad kaltinamoji negali ne tik valdyti ir disponuoti, bet netgi naudotis jai priklausančiu turtu. Kaltinamoji pažymi, kad toks turtas dėl jam taikomų ribojimų nuvertėja, o ypatingai sparčiai nuvertėja kilnojamasis turtas - kompiuteriai ir mobiliojo ryšio telefonai, kurie dėl sparčios technologijų kaitos ilgainiui tampa beverčiais. Be to, kaltinamoji turi mokėti nekilnojamojo turto mokesčius, taip pat mokesčius už komunalines paslaugas, spręsti dėl turto pagerinimo, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos. Dėl nurodytų aplinkybių, kaltinamosios manymu, yra pažeidžiamas proporcingumo principas. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors aptariama procesinė prievartos priemonė kaltinamajai A. R. yra taikoma jau pakankamai ilgą laiką, dėl ko ji patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmės bei apimties yra pažeidžiamas proporcingumo principas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju - BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą.

14.1. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – kaltinamajai A. R. priklausančiam turtui varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Nors turto apribojimas jau trunka pakankamai ilgą laiką, tačiau atsižvelgiant į galimai kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, kiekį, bylos apimtį, taip pat į tai, kad baudžiamojoje byloje yra pareikšta apie 30 civilinių ieškinių, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios A. R. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikšta daug civilinių ieškinių ir galimai užvaldytas didelės vertės turtas, BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Nors skunde nurodoma, kad tuo metu, kada laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pasibaigęs, kaltinamoji nesiėmė jokių veiksmų, nukreiptų į jai priklausančio turto realizavimą, pardavimą ar kitokį perleidimą, tai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti taikomą procesinę prievartos priemonę. Skundo argumentas, kad išskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini), A. R. neturi kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi kartu su savo mažametėmis dukromis, jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintas, nepateikta duomenų dėl negalėjimo gyventi skunde nurodytu dabartiniu jos gyvenamosios vietos adresu.

15. Aukštesnysis teismas atmeta skundo argumentą, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis yra priimta formaliais motyvais, nes skundžiamos nutarties 2 psl. klaidingai nurodytas Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties, kuria buvo iš naujo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nurodytam kaltinamajai A. R. priklausančiam turtui, data. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra rašymo apsirikimo klaida, neturinti įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamosios A. R. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodyti nuosavybės teisės apribojimo pagrindai šiuo metu nėra išnykę ar pasikeitę, jų nepaneigia skunde nurodyti kaltinamosios A. R. argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamosios A. R. turtui skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai. Taigi, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamosios A. R. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.