- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- 1S-14-518/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56227-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė, Linas Žukauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos generalinės direktorės A. R., (toliau – pareiškėjos) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2019 m. gruodžio 18 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kita ko, A. R. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (27 veikos), 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (7 veikos), 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.
2. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos Vaitekūnienės 2017 m. vasario 17 d. nutarimu buvo laikinai apribotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Ignalinos r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – pirtį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kalvarijos sen., registro Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – administracinį aerodromo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – veršidę, esantį (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Telšių r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), Zarasų r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kaimo statinius, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Zarasų r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Zarasų r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Zarasų r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Zarasų r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Zarasų r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Zarasų r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Zarasų r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtą turtą valdyti, jį naudoti ir juo disponuoti. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2019 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas nurodytam UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam nekilnojamajam turtui buvo paskirtas iš naujo, nustatant trijų mėnesių šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, skaičiuojant jį nuo 2019 m. birželio 25 d. Vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2019 m. gruodžio 18 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, siekiant užtikrinti pareikštus ieškinius bei galimą turto konfiskavimą. Teismo nutartimi nustatytas draudimas šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti.
Šalies argumentai
4. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama generalinės direktorės A. R., skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį.
4.1. Pareiškėjos teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (vėliau – ir BPK) 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo turi būti laikomasi ir sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nepagrįstai ir neproporcingai varžo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės į nuosavybę jau beveik trejus metus. Dėl taikomos procesinės prievartos priemonės bendrovė negali naudotis jai priklausančiu turtu, siekti pelno ir efektyviai vykdyti savo veiklą. Be to, bendrovės privalo ir toliau mokėti nekilnojamojo turto mokesčius už jai priklausantį turtą, kuriuo negali net naudotis.
4.2. Teismas neatsižvelgė ir nutartyje nepasisakė dėl to, kad tuo metu kai minėtos prievartos priemonės terminas buvo pasibaigęs ir jokie ribojimai turtui nebuvo taikomi, bendrovė nesiėmė priemonių kokiu nors būdu realizuoti šio turto, jį perleisti ar kitaip apsunkinti. Pasak pareiškėjos, ši aplinkybė rodo, kad toliau taikyti šią procesinę prievartos priemonę yra netikslinga. Pareiškėjos teigimu, skundžiamos nutarties motyvas, kad netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo kyla grėsmė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas gali būti paslėptas, išleistas ar perduotas nuosavybės teise kitam asmeniui ir tuo eliminuotas realus nuosprendžio įvykdymas, pažeidžia nekaltumo prezumpciją, nes teismas iš anksto pasisako apie būsimą apkaltinamąjį nuosprendį.
4.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokie kaltinimai baudžiamojoje byloje nepareikšti, taip pat bendrovė nėra pripažinta civiline atsakove. Taigi prokurorė nemanė, kad bendrovė būtų prisidėjusi prie galimų nusikaltimų padarymo. Dėl to nepagrįsti skundžiamos nutarties motyvai, kad civiliniai ieškiniai byloje gali būti priteisiami ne tik iš kaltinamųjų, o asmens įtraukimo į bylą civiliniu atsakovu klausimas gali būti sprendžiamas iki pat įrodymų tyrimo byloje pabaigos. Pasak pareiškėjos, civilinis atsakovas turi ne tik pareigą atsakyti už prievoles asmenų, už kuriuos jis yra atsakingas, bet ir turi tam tikras procesines teise. Todėl jei bendrovė bus pripažinta civiline atsakove tik pačioje proceso pabaigoje, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės, kuomet, kaip galima suprasti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas išspręs civilinių atsakovų įtraukimą į procesą baigiamuoju aktu – greičiausiai priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, tokiu būdu bus pažeistos įtraukto civilinio atsakovo teisės į gynybą, apsunkintas būsimas apeliacinis procesas.
4.4. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje konstatuota, kad įtarimų nepareiškimas juridiniam asmeniui yra pakankama aplinkybė, kuria remiantis neleistina apriboti tokio juridinio asmens nuosavybės teisių baudžiamajame procese (bylos Nr. IBPS-V-1379499). Kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje neturi kaltinamosios ar civilinės atsakovės statuso. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsniu, kuris reglamentuoja juridinio asmens prievoles, juridinis asmuo neatsako pagal savo dalyvių prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Pagal bendrovės steigimo dokumentus ar kitus įstatymus taip pat negalima daryti išvados, kad bendrovė kokiu nors būdu būtų susieta su jos dalyvių (akcininkų) turtu. Todėl vien aplinkybė, kad viena iš kaltinamųjų – A. R. yra bendrovės akcininkė, nereiškia, kad jai priklauso bendrovės turtas.
4.5. Nagrinėjant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, teismas duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Tai ne kartą yra pabrėžęs savo nutartyse Lietuvos apeliacinis teismas. Apygardos teismas nukrypo nuo tokios praktikos, nes įrodymų tyrimo stadijoje iš anksto teikia išvadas dėl asmens kaltės ir būsimo nuosprendžio įvykdymo galimybės. Tuo pačiu pareiškėja nurodo, kad apygardos teismas neanalizavo baudžiamojoje byloje kaltinamų asmenų ir jų galimai padarytų veikų sąsajų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmais ar neveikimu ir šio juridinio asmens turtu bei prievolėmis. Baudžiamosios teisės doktrinoje yra nurodyta, jog laikinai apribojant kitų fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teises, nusikalstamos veikos tyrimo metu ar nagrinėjant baudžiamąją bylą turi būti surinkti duomenys, kad šiems subjektams buvo perduotas turtas, gautas ar įgytas nusikalstamu būdu. Pareiškėjos nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis nekilnojamasis turtas būtų įgytas ar gautas nusikalstamu būdu. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir ja vėl pratęsdamas trečiojo asmens nuosavybės teisių apribojimo terminą, negalėjo vadovautis vien prielaidomis.
4.6. Aplinkybė, kad jau ne kartą pasikeitė bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėtis, negali būti pagrindu tęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą su bylą nesusijusios bendrovės turtui.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos generalinės direktorės A. R. skundas atmetamas.
Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties ir pateiktą skundo medžiagą, konstatuoja, kad teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, yra teisėtas ir pagrįstas.
Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties pagrįstumo nėra nauji, dėl šių argumentų ne kartą pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas savo ankstesnėse nutartyse. Todėl, nesant naujų aplinkybių, aukštesniojo teismo išvados bei motyvai nesikeičia ir iš naujo išsamiai nekartojami.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Turto įgijimo teisėtumo klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas teismui konstatavus, kad šiuo metu nėra išnykę BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai – būtinumas užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą.
Šiuo metu baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti A. R., nagrinėjama Kauno apygardos teisme. A. R. šioje byloje nurodyta tarp asmenų, kuriai pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas nuosavybei.
Skunde pagrįstai nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinimai šioje byloje nėra pareikšti. Tačiau ši bendrovė su nagrinėjama baudžiamąja byla yra susijusi tuo, kad jos generalinės direktorės pareigas užima ir akcijų turi viena iš bylos kaltinamųjų – A. R., kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai pasinaudojo, darydama jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, siekdama kartu su kitais bendrininkais apgaule įgyti svetimą turtą. Nagrinėjamu atveju A. R. kartu su A. S. ir A. R., be kitų nusikalstamų veikų, kaltinama pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad jie veikdami organizuotoje grupėje apgaule įgijo svetimą didelės vertės (131 000 Eur) V. K. priklausantį turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R., be kita ko, galimai vykdydama A. R. nurodymus, nukentėjusiajam V. K. sutikus, galimai 2016 m. kovo 25 d. suorganizavo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą notaro biure. Ji, galimai vykdydama A. R. nurodymus, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, galimai sandorio metu pateikė melagingus duomenis apie sandoryje dalyvaujančios bendrovės pavadinimą, vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarė V. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Telšių r. (į kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės apribotos), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią žemės sklypas buvo perleistas ne D. K. priklausančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam V. K. priklausiusi transporto priemonė (ekskavatorius – krautuvas) VOLVO BL71 PLUSD, valst. Nr (duomenys neskelbtini), vin. kodas (duomenys neskelbtini), galimai apgaulės būdu buvo perrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė kaltinamoji A. R. už 28 500 eurų šią transporto priemonę pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, pagal A. R. pareikštus kaltinimus galima spręsti ir apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos galėjo būti neteisėtai gautos iš nusikalstamos veikos, t. y. būti jos rezultatu.
Nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo, kaltinamųjų, taip pat ir A. R., kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos. Šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. BK 72 straipsnis numato, kad konfiskuojamas tiek pas kaltininką, tiek pas jo bendrininką (-us) ar kitus asmenis esantis turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonės ar rezultatas.
Šalies argumentai
Priešingai nei skunde nurodė pareiškėja, įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog bendrovės turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Nors pareiškėja skunde tvirtina, kad A. R. pareikšti kaltinimai ir galimas bendrovės turto konfiskavimas nepagrįsti bylos duomenimis, tačiau, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia iš esmės kaltinamosios kaltės klausimo, taip pat, ar byloje realiai bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas, nes visi šie klausimai bus išspręsti bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 199 020,29 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 135, b. l. 94–96).
Šalies argumentai
Pareiškėjos teiginiai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinimai byloje nėra pareikšti, taip pat bendrovė byloje nėra pripažinta civiline atsakove nei pagal vieną byloje pareikštą civilinį ieškinį, nors yra pagrįsti, tačiau neduoda pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Kaip minėta, civiliniai ieškiniai byloje gali būti priteisiami ne tik iš kaltinamųjų. Be to, asmens įtraukimo į bylą civiliniu atsakovu klausimas gali būti sprendžiamas iki pat įrodymų tyrimo byloje pabaigos. Taigi, ar bus pagrindas UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pripažinti civiline atsakove ir iš jos priteisti kaltinamųjų galimai padarytais nusikalstamais veiksmais galimai padarytą žalą, nuspręs tik bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Priešingai nei skunde nurodo pareiškėja, tokia skundžiamos nutarties formuluotė yra numatyta įstatyme ir niekaip nepažeidžia į bylą neįtrauktos bendrovės teisių, nes bendrovė per savo atstovę naudojasi jai Baudžiamojo proceso kodekso suteikta teise skųsti teismo procesinius sprendimus.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo metu pagrįstai taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas skundžiamoje nutartyje nurodytam UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui.
Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos asmens konstitucinės teisės, tačiau toks sprendimas yra priimamas siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų. Pagal BPK 151 straipsnį, teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės apribojimo trukmė (dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų) neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeidžiamas. Atsižvelgiant į kaltinamųjų galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą (nesunkūs, apysunkiai, sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai), kiekį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą negali būti vertinama kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji, priešingai nei teigiama skunde, yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo sąlygos ir pagrindai nėra išnykę. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo bei turto konfiskavimo įvykdymas. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia ir skunde nurodyti pareiškėjos argumentai. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamajam turtui skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos generalinės direktorės A. R., skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.