Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. J., kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įgalioto atstovo E. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. nutarties, kuria E. J. turtui laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas patęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 18 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-72-397/2019, kurioje A. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (21 veika), BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), A. L. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), A. Ž. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, A. R. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose, BK 181 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos Vaitekūnienės 2017 m. vasario 17 d. nutarimu laikinai apribotos E. J. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą ‑ butą, esantį (duomenys neskelbtini); sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini); sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini); garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.

E. J., kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įgalioto atstovo skundas atmetamas.

5. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo (termino pratęsimo) pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį arba kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

6. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamieji galimai padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų, nukentėjusiųjų parodymuose, apžiūrų protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. J. yra taikoma ir jos terminas buvo pratęstas siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą.

7. Remiantis byloje pareikštais kaltinimais, kaltinamoji A. S. galimai neteisėtai įgijo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš Z. M. D. ir 2016 m. gruodžio 21 d. pardavė jį E. J.. Remiantis šiais duomenimis galima pagrįstai manyti, kad turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, galimai yra gautas iš nusikalstamos veikos ir gali būti pripažintas konfiskuotinu turtu pagal BK 72 ar 72³ straipsnio reikalavimus. Baudžiamojo įstatymo nuostatos numato galimybę esant tam tikroms BK 72 ir 72³ straipsniuose nustatytoms sąlygoms konfiskuoti taip pat ir tą turtą, kuris yra pas trečiuosius asmenis, o BPK 151 straipsnio nuostatos suteikia teisę laikinai apriboti konfiskuotino turto požymius atitinkantį turtą turinčių asmenų nuosavybės teises į šį turtą. Nors E. J. atstovo skunde tvirtinama, kad E. J. buvo sąžiningas aptariamo turto įgijėjas, nežinojęs apie ankstesnio sandorio dėl šio turto galimą neteisėtumą, pažymėtina, kad tai, ar E. J. suprato įgyjantis galimai iš nusikalstamos veikos gautą turtą, ar šis turtas atitinka konfiskuotino turto požymius ir, ar turto konfiskavimo taikymui yra tam reikalingos sąlygos, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant teismui galutinį baigiamąjį aktą, apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje tokių duomenų netiria. Aplinkybių, iš kurių būtų visiškai akivaizdu, kad aptariama procesinė prievartos priemonė tuo pagrindu, kad byloje reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą, E. J. buvo pritaikyta ir pratęsta nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl darytina išvada, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas aptariamu pagrindu buvo pratęstas pagrįstai.

8. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. J. buvo pratęsta taip pat ir dėl būtinybės byloje užtikrinti civilinius ieškinius, jų byloje pareikšta net trisdešimt. E. J. atstovo teigimu, E. J. byloje nėra nei kaltinamasis nei už kaltinamųjų veiksmus materialiai atsakingas asmuo, todėl išieškojimas į jo turimą turtą pagal civilinius ieškinius negali būti nukreiptas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimo teisme metu šios aplinkybės taip pat dar gali kisti, galutinai dėl to spręs bylą iš esmės nagrinėjantis teismas. Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog tuo atveju kai byloje yra galimas turto konfiskavimas, tačiau taip pat yra pareikšti civiliniai ieškiniai, prioritetas turėtų būti teikiamas nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) teisių užtikrinimui, todėl turto konfiskavimas taikomas tik tada, kai kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda viršija padarytos žalos dydį.

9. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – kaip nurodyta pirmiau, šiuo atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir pareikštus civilinius ieškinius. Pastebėtina, kad nuosavybės teisių suvaržymai į E. J. turtą yra laikino pobūdžio, be to, nors taikomi jau pakankamai ilgą laiką, taikomų apribojimų apimtis – minimali, E. J. palikta teisė naudotis, valdyti turimą turtą. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija nemano, kad E. J. patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomos prievartos priemonės ir jos taikymu siekiamo tikslo ribas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tolesnis procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas E. J. yra proporcingas, o skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti E. J., kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įgalioto atstovo E. J. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.