Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jūratės Jakubonienės, Vitalijos Norkūnaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios A. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios A. R. turtui pratęstas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 25 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (27 nusikalstamos veikos), 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (7 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

2. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. birželio 23 d. nutarimais laikinai apribotos A. R. nuosavybės teisės į turtą: garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „iPhone Al688“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G930F“, IMEI (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M350/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Lenovo ideapad 100S-14IBR“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini) su pakrovėju; kompiuterį „HP“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Asus“ EANOVV447119944A, uždraudžiant šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti.

3. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas, keičiantis turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, apimčiai, buvo tęsiamas. 2019 m. birželio 18 d. pasibaigus kaltinamosios A. R. turtui taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas iš naujo ir laikinai trijų mėnesių laikotarpiui apribotos kaltinamosios nuosavybės teisės į šios nutarties 2 punkte nurodytą turtą (išskyrus garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 25 d. Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. liepos 26 d. nutartimi panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą garažui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas kaltinamajai A. R. priklausančiam 2 šios nutarties punkte nurodytam turtui (išskyrus šiame punkte paminėtus garažus) buvo tęsiamas.

5. Siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2023 m. kovo 25 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo į nurodytą kaltinamajai A. R. priklausantį turtą terminas, paliekant draudimą kilnojamąjį turtą (mobiliojo ryšio telefonus, sisteminius blokus ir kompiuterius) valdyti, naudoti ir juo disponuoti, o nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus ir butą) – valdyti ir disponuoti, tačiau leidžiant kaltinamajai A. R. juo naudotis. Apygardos teismas konstatavo, kad, nepratęsus laikino nuosavybės teisės apribojimo į pirmiau paminėtą A. R. turtą termino, nepasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui, iškyla grėsmė, jog turtas gali būti paslėptas, iškeistas ar perduotas nuosavybės teise kitam asmeniui ir tuo eliminuotas realus nuosprendžio įvykdymas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Kaltinamoji A. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

6.1. Skunde nurodo, kad teismas, teisingai pateikęs teisės aiškinimą ir nurodęs būtinybę remtis ne tik nacionalinių teismų, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau EŽTT) praktika, skundžiamoje nutartyje tokios praktikos visiškai nesilaiko. Nutartyje tiesiog nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnis bei kiti procesiniai įstatymai, bylą perdavus į teismą, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neriboja, o tai, teismo manymu, sudaro pagrindą tęsti šį terminą tiek, kiek tik teismui atrodys būtina, visiškai nevertinant tokio procesinės prievartos priemonės instituto proporcingumo. Teismas skundžiamoje nutartyje pažodžiui perrašė motyvus iš ankstesnės nutarties, kuria buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, net nenurodydamas, kiek konkrečiai laiko taikoma ši procesinė prievartos priemonė. Šis terminas yra nepateisinamai ilgas, pažeidžiantis proporcingumo principą, kadangi taikomas nuo 2017 metų.

6.2. Kaltinamoji nurodo, kad jos patiriami nepatogumai, taikant šią procesinę prievartos priemonę, yra labai svarbūs ir reikšmingi, kadangi turtas, kuriam tokį ilgą laiką taikomi apribojimai, nuvertėja, o ypač kilnojamasis turtas – kompiuteriai ir mobiliojo ryšio telefonai, pastarieji šiuo metu jau apskritai yra beverčiai. Kaltinamoji pažymi ir tai, kad ne visas nutartyje nurodytas kilnojamasis turtas priklauso jai, šis turtas yra juridinių asmenų, kuriems netaikoma baudžiamoji atsakomybė, nuosavybė. Taip pat kaltinamajai nėra suprantama, kodėl jai šiuo kilnojamuoju turtu neleidžiama naudotis, kadangi visa tyrimui informacija iš šių įrenginių jau seniausiai yra ar galėjo būti nukopijuota. Be to, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi dėl nuosavybės teisės į kilnojamąjį turtą ribojimo, A. R. nurodo siekianti apsaugoti valstybę nuo didesnių praradimų, kadangi tokį bevertį turtą taip pat reikia saugoti, vėliau reikės ir utilizuoti, panaudojant valstybės išteklius.

6.3. Skunde nurodoma, kad yra buvę atvejų, kai pasibaigdavo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas ir pirmosios instancijos teismas pats manė, jog nėra pagrindo jo pratęsti j ir nepratęsdavo, tačiau kaltinamoji nesiėmė jokių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į jai priklausančio turto perleidimą tretiesiems asmenims. Kita vertus, skundžiamoje nutartyje apie tokius atvejus, kai pirmosios instancijos teismas po kurio laiko pats skirdavo procesinę prievartos priemonę iš naujo, net nepasisakyta.

6.4. Kaltinamoji taip pat pabrėžia, kad, nors skundžiama nutartimi jai ir paliekama galimybė naudotis nekilnojamuoju turtu, tačiau dėl taikomų teismo nustatytų apribojimų ji, nebūdama užtikrinta dėl šio turto ateities, negali tinkamai į jį investuoti, kad turtas nenuvertėtų. Negalėdama disponuoti šiuo turtu ir negaudama iš jo jokios naudos, ji privalo mokėti mokesčius, spręsti dėl turto pagerinimo (buto, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos), rūpintis žemės sklypais (jų nušienavimu, žemės įdirbimu ir pan.), o nuomoti nekilnojamojo turto negali.

6.5. Nors nutartyje nurodoma, kad bylos nagrinėjimas nevilkinamas, ji patiria neproporcingus ribojimus dėl bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pasikeitimo bei kitų kaltinamųjų ir jų gynėjų ligų. Jai taikomas nuosavybės teisės ribojimas yra visiškai neproporcingas ir savyje turi nubaudimo elementą. Skundžiamoje nutartyje pabrėžiama žalą patyrusių asmenų satisfakcijos prioritetinė reikšmė prieš kaltinamosios turtinius interesus, tačiau kaltinamosios manymu, jei kas nors iš fizinių ar juridinių asmenų būtų patyręs žalą nepateisina jos patiriamų neproporcingų ribojimų. Šiuo atveju yra pažeidžiama ne tik nekaltumo prezumpcija, bet EŽTT praktika, kurioje aiškinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintas teisės į teisingą teismą turinys. Šie motyvai sutinkami ir konstitucinėje jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2016 m. vasario 17 d. nutarimas).

7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios A. R. skundas atmetamas.

8. Išnagrinėjus kaltinamosios A. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. R. turtą, priešingai nei teigiama kaltinamosios skunde, yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

10. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Šios priemonės pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.

11. Kauno apygardos teismas pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamosios A. R. kilnojamą ir nekilnojamą turtą, siekdamas užtikrinti ir galimą turto konfiskavimą, ir byloje jau pareikštus civilinius ieškinius. Šioje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje padarymu, t. y. tuo, kad ji, veikdama organizuota grupe, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai, įgijo svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą (27 nusikalstamos veikos), pasikėsino įgyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą (7 nusikalstamos veikos), taip pat neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimų priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės bankininkystės duomenis, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai atlikti. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuotus nusikaltimus. Tokie duomenys, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, užfiksuoti nukentėjusiųjų, liudytojų apklausų protokoluose, specialistų išvadose, asmens, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

12. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į kaltinamajai A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų savanaudišką pobūdį, kad ji, veikdama organizuota grupe, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai, galėjo įgyti svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą, yra pagrindas manyti, kad jai gali būti taikomas turto konfiskavimas. Be to, šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad dėl kaltinamosios galimai padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusiesiems galėjo būti padaryta turtinė žala, kurios atlyginimui užtikrinti taip pat yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. R. priklausantį turtą. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais yra pripažinti net 38 asmenys, kurie yra pareiškę civilinius ieškinius, kurių bendra suma viršija 600 000 Eur. Be to, įvertinus tai, kad byloje inkriminuotas gana ilgas nusikalstamų veikų, iš kurių galėjo būti gaunamos neteisėtos lėšos, laikotarpis (nuo 2011 m. iki 2017 m.), tokių lėšų apimtis bylos nagrinėjimo metu gali kisti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė abu laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamosios A. R. turtui pagrindus. Byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys). Netaikant tokios procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas žalos atlyginimo ir turto konfiskavimo įvykdymas.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad skundžiama nutartimi procesinės prievartos priemonės taikymas kaltinamosios turtui paskirtas maksimaliam šešių mėnesių terminui, nepažeidžia proporcingumo principo. Sutiktina, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios A. R. turtui taikomas pakankamai ilgą laiką, tačiau pripažinti, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės masto ir griežtumo yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nėra pagrindo. A. R. patiriami suvaržymai neviršija teisingos pusiausvyros tarp taikomos prievartos priemonės ir siekiamo tikslo. Kaltinamosios A. R. nekilnojamajam turtui yra nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, nedraudžiant turtu naudotis, uždraudžiant tik atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Todėl pakankamai ilga šios priemonės taikymo bei viso proceso trukmė nepaneigia priemonės taikymo proporcingumo ir reikalingumo.

14. Nėra pagrindo išvadai, kad procesas šioje byloje yra vilkinamas, bylos nagrinėjimas vyksta pagal iš anksto numatytą intensyvų teismo posėdžių grafiką. Kaip matyti iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ilgesnę bylos nagrinėjimo trukmę lemia objektyvios priežastys – teisėjų kolegijos narių pasikeitimas, kaltinamųjų negalėjimas dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, kitų proceso dalyvių neatvykimas į teisiamuosius posėdžius, proceso dalyvių ligos ir kt. Nepasitvirtinus kaltinimams ar paaiškėjus kitoms aplinkybėms, dėl kurių tolesnis nuosavybės teisės apribojimas būtų netikslingas, šios prievartos priemonės taikymas gali būti nedelsiant panaikintas.

15. Kaltinamoji skunde nurodo, kad patiria didelius nepatogumus ir nuostolius, nes dalis turto nuvertėja, ji privalo turtu rūpintis, mokėti mokesčius, tuo tarpu nutartyje nepagrįstai akcentuojama prioritetinė žalą patyrusių asmenų satisfakcijos reikšmė prieš kaltinamosios turtinius interesus. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina tai, kad įstatymas aukščiau kaltinamojo interesų iškelia nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teisę į jiems nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą bei teisingumo atkūrimą, įpareigodamas teismą imtis visų priemonių šiam atlyginimui užtikrinti (BPK 116 straipsnis).

16. Skunde minimi atvejai, kai, pasibaigus laikino nuosavybės teisės apribojimo terminui, pirmosios instancijos teismas jo nepratęsdavo, tai, kaltinamosios manymu, parodo, kad pagrindai taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą buvo išnykę. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Tai, kad atskirais atvejais kaltinamajai A. R. nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, nerodo, kad BPK 151 straipsnyje numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai buvo išnykę ir minėta procesinė prievartos priemonė tapo nebereikalinga. Akivaizdu, kad buvo padaryta klaida, kurią teismas ištaisė, iš naujo spręsdamas dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo.

17. Teisėjų kolegija, darydama išvadą dėl A. R. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo proporcingumo termino trukmės prasme, konstatuoja, kad apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, BPK nuostatų ir proporcingumo principo nepažeidė.

18. Kaip vertinama ir Konstitucinio teismo jurisprudencijoje, laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti proporcingas ir tuo aspektu, kad turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Todėl, apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala, įvykdžius nusikalstamą veiką, buvo padaryta, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. R. turtui, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir civilinius ieškinius, priešingai nei teigiama skunde, nėra neproporcingas ir nepagrįstai suvaržantis kaltinamosios teises. Kaip minėta, bendra byloje pareikštų civilinių ieškinių suma siekia 600 000 Eur, tai stipriai viršija kaltinamajai priklausančio turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertę. Be to, įvertinus kaltinamajai inkriminuotų nusikalstamų veikų specifiką, jos galbūt atliktus veiksmus bei apimtį, galimas ir nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios turtui – varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti.

19. Atsakant į A. R. argumentus, susijusius su turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, savininko nustatymu, pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Klausimai, kas buvo faktinis turto, kuriam šiuo metu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, savininkas, ar minėtas turtas atitinka konfiskuotino turto požymius (ar turtas buvo naudojamas kaip nusikalstamų veikų priemonė ar įrankis), ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, galės būti atsakyti, tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priimant galutinį sprendimą byloje. Šiuo metu įrodymų tyrimas byloje dar nėra baigtas.

20. Sutiktina su kaltinamosios skundo argumentais dėl skundžiamoje nutartyje pasikartojančių motyvų, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas jos turtui paskirtas, nesant tam įstatyme įtvirtintų pagrindų ir sąlygų. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apygardos teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo į A. R. turtą terminą, atsižvelgė į šios procesinės prievartos priemonės taikymui reikšmingas aplinkybes – įvertino nusikaltimų, kuriais kaltinama A. R., sunkumą, ar egzistuoja šios procesinės prievartos priemonės taikymui būtinas pagrindas, atsižvelgė į galimai nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, pareikštų civilinių ieškinių dydį. Vien aplinkybė, kad skundžiamos nutarties motyvai tam tikra apimtimi yra pasikartojantys, savaime nereiškia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįsigilino į sprendžiamo klausimo esmę, ir nesudaro pagrindo naikinti priimtą nutartį.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamajai netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimos nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ir (ar) civilinio ieškinio įvykdymas. A. R. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamosios A. R. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.