- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-23
- Bylos Nr.
- 1S-262-1076/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56227-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Jolanta Čepukėnienė, Justas Namavičius
- Kaltinamasis
- A. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Pocienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios A. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios A. R. turtui pratęstas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 25 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (27 nusikalstamos veikos), 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (7 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. birželio 23 d. nutarimais buvo laikinai apribotos A. R. nuosavybės teisės į turtą: garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „iPhone Al688“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G930F“, IMEI (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M350/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Lenovo ideapad 100S-14IBR“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini) su pakrovėju; kompiuterį „HP“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Asus“ (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti.
3. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas teismų nutartimis buvo tęsiamas. 2019 m. birželio 18 d., pasibaigus kaltinamosios A. R. turtui taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas iš naujo, ir laikinai trijų mėnesių laikotarpiui apribotos kaltinamosios nuosavybės teisės į šios nutarties 2 punkte nurodytą turtą (išskyrus garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 25 d. Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. liepos 26 d. nutartimi panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą garažui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas kaltinamajai A. R. priklausančiam 2 šios nutarties punkte nurodytam turtui (išskyrus šiame punkte paminėtus garažus) buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi buvo pakeista Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis, nustatant laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamosios A. R. turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiant šį turtą valdyti, juo disponuoti, t. y. atlikti veiksmus, kurie kokiu nors būdu sumažintų to turto vertę, taip pat šį turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinį statusą, tačiau leidžiant A. R. naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu. Vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai A. R. priklausančiam turtui buvo tęsiamas.
5. Siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo į nurodytą kaltinamajai A. R. priklausantį turtą terminas, paliekant draudimą kilnojamąjį turtą (mobiliojo ryšio telefonus, sisteminius blokus ir kompiuterius) valdyti, naudoti ir juo disponuoti, o nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus ir butą) – valdyti ir disponuoti, tačiau leidžiant kaltinamajai A. R. juo naudotis. Apygardos teismas konstatavo, kad nepratęsus laikino nuosavybės teisės apribojimo į pirmiau paminėtą A. R. turtą termino, nepasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui, iškyla grėsmė, jog turtas gali būti paslėptas, iškeistas ar perduotas nuosavybės teise kitam asmeniui ir tuo neužtikrintas nuosprendžio įvykdymas.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
6. Kaltinamoji A. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
6.1. Skunde nurodoma, kad teismas, teisingai pateikęs teisės aiškinimą ir nurodęs būtinybę remtis ne tik nacionalinių teismų, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, skundžiamoje nutartyje tokios praktikos visiškai nesilaiko. Nutartyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnis bei kiti procesiniai įstatymai, bylą perdavus į teismą, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neriboja, o tai, teismo manymu, sudaro pagrindą tęsti šį terminą tiek, kiek tik teismui atrodys būtina, nevertinant tokios procesinės prievartos priemonės proporcingumo. Teismas skundžiamoje nutartyje pažodžiui perrašė motyvus iš ankstesnės nutarties, kuria buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, net nenurodydamas, kiek konkrečiai laiko taikoma ši procesinė prievartos priemonė. Šis terminas yra nepateisinamai ilgas, pažeidžiantis proporcingumo principą, kadangi taikomas nuo 2017 metų, t. y. daugiau nei šešerius su puse metų.
6.2. Kaltinamoji nurodo, kad jos patiriami nepatogumai taikant šią procesinę prievartos priemonę yra reikšmingi, kadangi turtas, kuriam tokį ilgą laiką taikomi apribojimai, nuvertėja, o ypač kilnojamasis turtas – kompiuteriai ir mobiliojo ryšio telefonai, pastarieji šiuo metu jau yra beverčiai. Kaltinamoji pažymi ir tai, kad ne visas nutartyje nurodytas kilnojamasis turtas priklauso jai, šis turtas yra juridinių asmenų, kuriems netaikoma baudžiamoji atsakomybė, nuosavybė. Taip pat kaltinamajai nėra suprantama, kodėl jai šiuo kilnojamuoju turtu neleidžiama naudotis, kadangi visa tyrimui informacija iš šių įrenginių jau seniai yra ar galėjo būti nukopijuota. Be to, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi dėl nuosavybės teisės į kilnojamąjį turtą ribojimo, A. R. nurodo siekianti apsaugoti valstybę nuo didesnių praradimų, kadangi tokį bevertį turtą taip pat reikia saugoti, vėliau reikės ir utilizuoti, panaudojant valstybės išteklius.
6.3. Skunde nurodoma, kad praktikoje yra buvę atvejų, kai pasibaigdavo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas ir pirmosios instancijos teismas pats manė, jog nėra pagrindo jo pratęsti ir nepratęsdavo, tačiau kaltinamoji nesiėmė jokių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į jai priklausančio turto perleidimą tretiesiems asmenims. Kita vertus, skundžiamoje nutartyje apie tokius atvejus, kai pirmosios instancijos teismas po kurio laiko pats skirdavo procesinę prievartos priemonę iš naujo, net nepasisakyta.
6.4. Kaltinamoji taip pat pabrėžia, kad, nors skundžiama nutartimi jai ir paliekama galimybė naudotis nekilnojamuoju turtu, tačiau dėl taikomų teismo nustatytų apribojimų ji, nebūdama užtikrinta dėl šio turto ateities, negali tinkamai į jį investuoti, kad turtas nenuvertėtų. Negalėdama disponuoti šiuo turtu ir negaudama iš jo jokios naudos, ji privalo mokėti mokesčius, spręsti dėl turto pagerinimo (buto, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos), rūpintis žemės sklypais (jų nušienavimu, žemės įdirbimu ir pan.), o nuomoti nekilnojamojo turto negali.
6.5. Nors nutartyje nurodoma, kad bylos nagrinėjimas nevilkinamas, ji patiria neproporcingus ribojimus, ne nuo jos priklausydavo bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pasikeitimas ar kitų kaltinamųjų ir jų gynėjų ligos. Jai taikomas nuosavybės teisės ribojimas yra visiškai neproporcingas ir savyje turi nubaudimo elementą. Skundžiamoje nutartyje pabrėžiama žalą patyrusių asmenų satisfakcijos prioritetinė reikšmė prieš kaltinamosios turtinius interesus, tačiau kaltinamosios manymu, jei kas nors iš fizinių ar juridinių asmenų būtų patyręs žalą, tai būtų išspręsta civilinio proceso tvarka, todėl nepateisina jos patiriamų neproporcingų ribojimų. Šiuo atveju yra pažeidžiama ne tik nekaltumo prezumpcija, bet EŽTT praktika, kurioje aiškinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintas teisės į teisingą teismą turinys. Šie motyvai sutinkami ir konstitucinėje jurisprudencijoje.
7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamosios A. R. skundas atmetamas.
8. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti, taip pat, bylą perdavus teismui, neriboja jo taikymo trukmės. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms aplinkybėms, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas.
9. Nagrinėjamoje byloje A. R. kaltinama pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji, veikdama organizuota grupe, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai, įgijo svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą (27 nusikalstamos veikos), pasikėsino įgyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą (7 nusikalstamos veikos), taip pat neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės bankininkystės duomenis, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai atlikti.
10. Teismas, skirdamas ar pratęsdamas procesinės prievartos priemonės terminą, turi turėti pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šis duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant procesinę prievartos priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje baudžiamojoje byloje A. R. galimai padarytas nusikalstamas veikas patvirtina duomenys, užfiksuoti nukentėjusiųjų A. G., K. R. ir kt., liudytojų A. S., T. D. ir kt. apklausų protokoluose, specialistų išvadose, asmens, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Šių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad A. R. galėjo padaryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje stadijoje baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Taigi vertinant procesinės prievartos priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, asmens kaltės bei baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo klausimai nėra sprendžiami. Visi šie klausimai bus išspręsti teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.
11. Vienas iš BPK 151 straipsnyje numatytų pagrindų šios procesinės prievartos priemonės taikymui yra siekis užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Taigi įstatymas (BK 72 ir 72³ straipsniai) leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant pagrįstam manymui, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Taigi tik teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priėmęs galutinį sprendimą, nustatys tikrąją kaltinamosios A. R. turto, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kilmę ir įgijimo aplinkybes, taip pat patvirtins arba paneigs ar jis atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju kaltinamajai A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, t. y. kad ji, veikdama organizuota grupe, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai galimai įgijo svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą (27 nusikalstamos veikos), suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad jai gali būti taikomas turto konfiskavimas.
12. Be to, bylos duomenys rodo ir tai, kad dėl kaltinamosios galimai padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusiesiems buvo galimai padaryta turtinė žala, kurios atlyginimui užtikrinti taip pat yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšta apie 30 civilinių ieškinių, kurių bendra suma viršija 600 000 Eur. Taigi nagrinėjamu atveju kitas laikino nuosavybės teises apribojimo pagrindas – siekis užtikrinti civilinius ieškinius – taip pat buvo tinkamai nustatytas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).
13. Laikinai apribojant kaltininko teisę į nuosavybę yra ribojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Tačiau šis principas nėra absoliutus, jo ribojimai yra galimi esant pagrįstam viešajam interesui. Šiuo atveju laikinu nuosavybės teisės apribojimu yra siekiama užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, taigi siekiama svarbių tikslų. Visgi laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip ir bet kuri procesinė prievartos priemonė, turi būti proporcinga, t. y. atitikti siekiamus teisėtus tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aptariama procesinė prievartos priemonės kaltinamajai A. R. yra taikoma ilgą laiką – daugiau nei šešerius metus. Kita vertus, šioje proceso stadijoje netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių ir turto konfiskavimo įvykdymas. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje pareikšta daug civilinių ieškinių, kurių bendra suma viršija 600 000 Eur, taip pat pagal pateiktą kaltinimą galimai buvo užvaldytas didelės vertės turtas. Pastarosios aplinkybės, kartu su kaltinamosios A. R. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, sunkumu, kiekiu, bylos apimtimi, leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamosios A. R. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams, o BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis.
14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, taip pat nenustatė proceso vilkinimo. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimas vyksta pagal iš anksto numatytą intensyvų teismo posėdžių grafiką, o ilgesnę bylos nagrinėjimo trukmę lemia tiek bylos sudėtingumas ir apimtis, tiek ir kitos objektyvios priežastys – teisėjų kolegijos narių pasikeitimas, kaltinamųjų ligos, kitų proceso dalyvių neatvykimas į teisiamuosius posėdžius ir pan. Nors šios aplinkybės nuo kaltinamosios A. R. nepriklauso, visgi jos savaime nešalina laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindų ir, įvertinus su anksčiau aptartomis aplinkybėmis, proporcingumo principo nepažeidžia.
15. Kaltinamosios skunde minimi argumentai dėl skundžiamoje nutartyje pasikartojančių motyvų laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindų ir sąlygų taip pat nepaneigia. Tam tikra apimtimi pasikartojantys skundžiamos nutarties motyvai savaime nereiškia, kad šią nutartį priėmęs teismas neįsigilino į sprendžiamo klausimo esmę. Taip pat ir tai, kad atskirais atvejais kaltinamajai A. R. nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, kai suėjus laikino nuosavybės teisės apribojimo terminui, teismas jo nepratęsdavo, nerodo, kad BPK 151 straipsnyje numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai buvo išnykę.
16. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutartimi kaltinamosios A. R. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas teisėtai ir pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
kaltinamosios A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.