- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- 1S-152-387/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56227-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Justas Namavičius, Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- E. A. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. A. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. A. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 16 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-26-926/2020, kurioje E. A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktuose, BK 181 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka E. A. R. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. vasario 6 d., 11.20 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – trims mėnesiams. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas E. A. R. buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas kaltinamajam pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 16 d. Suėmimo terminas pratęstas teismui nustačius, kad yra pagrindas pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje, A. E. R. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
II. Skundo argumentai ir prašymai
3. Kaltinamasis skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį, kuria jam kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.
4. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika, E. A. R. nurodo, kad net ir sudėtingose bylose suėmimo terminas negali būti tęsiamas automatiškai, o nacionaliniai teismai turi rimtai apsvarstyti švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybę. Pasak kaltinamojo, EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (jos termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad būtų tęsiamas paskirtos kardomosios priemonės terminas. Tad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime.
5. E. A. R. akcentuoja, kad suėmimas jam jau yra taikomas daugiau kaip 3 metus ir 2 mėnesius. Kaltinamojo teigimu, nesant jam priimto apkaltinamojo nuosprendžio jis jau faktiškai atlieka laisvės atėmimo bausmę. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas eilinį kartą pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės terminą, net nesvarstė galimybės taikyti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nors įstatymas teismą tą daryti įpareigoja. Anot E. A. R. svarbu pabrėžti ir tai, kad suėmimas jam yra tęsiamas vien formaliais pagrindais, nevertinant suėmime jau išbūto laiko, teisminio bylos nagrinėjimo vilkinimo priežasčių. Pasak kaltinamojo, tokiu būdu yra šiurkščiai pažeidžiamos ne tik BPK nuostatos, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos reikalavimai.
6. E. A. R. teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jo socialiniai ryšiai su Lietuva yra stiprūs. Nors santuoka su A. R. yra iširusi, jis turi sugyventinę, su kuria ketina sukurti šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą. Kaltinamasis taip pat pažymi, kad turi dvi dukras, su kuriomis nuolat bendrauja. E. A. R. neigia pirmosios instancijos teismo prielaidą, kad būdamas laisvėje jis trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus. Pasak kaltinamojo, šiuo atveju vien teistumas ir neįrodytų nusikalstamų veikų sunkumas ar gresiančios bausmės dydis, nėra pakankami ir esminiai kriterijai, leidžiantys ir toliau taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę.
7. Anot E. R., šiuo atveju BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai gali būti pasiekti taikant jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas.
8. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo E. A. R. skundas tenkinamas.
9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad E. A. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
10. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, nustatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje nustatytų pagrindų. Be to, BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo (įtariamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
11. Griežčiausios kardomosios priemonės taikymas E. A. R. grindžiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje nuteistasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui ir darys naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas plačiai motyvavo savo sprendimą dėl tolesnio suėmimo taikymo kaltinamajam būtinumo, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į itin ilgą E. A. R. suėmime išbūtą laiką, ši motyvacija visgi nelaikytina pakankama. Savo praktikoje EŽTT yra nurodęs, kad teismų motyvai dėl padarytų nusikaltimų sunkumo, dėl galimo slapstymosi, trukdymo procesui, naujų nusikaltimų darymo tikimybės negali pateisinti nepagrįstai ilgos suėmimo trukmės, nes laikui bėgant šie pagrindai tampa vis mažiau svarbūs ir kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimas byloje Razvozzhayev prieš Rusiją ir Ukrainą ir Udaltsov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 75734/12); 2017 m. kovo 21 d. sprendimas byloje Porowski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 34458/03)).
12. Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Kaip pagrįstai pažymima skunde, EŽTT yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Ignatov prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 40583/15); 2009 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Bykov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 4378/02)).
13. Skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2017 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi E. A. R. buvo paskirtas suėmimas, ši kardomoji priemonė jam taikoma iki šiol. Taigi skundo nagrinėjimo dieną E. A. R. iš viso suėmime yra praleidęs beveik 40 mėnesių (3 metus ir 4 mėnesius). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, byla teisme buvo gauta 2018 m. birželio 29 d., tačiau iki šiol buvo surengta tik apie 20 teisiamųjų posėdžių. Kiti iš anksto suplanuoti teisiamieji posėdžiai neįvyko dėl įvairių nuo kaltinamojo nepriklausančių priežasčių (teisėtų teisėjų kolegijos narių nebuvimo darbe, teisėjų kolegijos sudėties pasikeitimo ir kt.). Šiuo metu bylos nagrinėjimas yra apsunkintas dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino. Skundą nagrinėjančio teismo duomenimis, tolesnis bylos nagrinėjimo grafikas šią dieną nėra sudarytas. Minėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad artimiausiu metu E. A. R. kaltės klausimas, padarius jam inkriminuojamas veikas, negalės būti išspręstas iš esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius tokiais situacijai didėja tikimybė, kad ilgą laiką laikant asmenį suėmime galės būti pažeistos BPK, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.
14. Sutiktina, kad nagrinėjama baudžiamoji byla yra pakankamai sudėtinga ir didelės apimties, tačiau nei bylos sudėtingumas, nei didelis joje dalyvaujančių proceso dalyvių skaičius, nepateisina tokios ilgos suėmimo trukmės. EŽTT praktikoje nurodoma, kad atskirais atvejais ilgesni suėmimo terminai pateisinami tiriant ir nagrinėjant bylas, susijusias su organizuotu nusikalstamumu, tačiau E. A. R. pareikšti kaltinimai pagal jų sunkumą pavojingumą negali būti prilyginami minėto pobūdžio byloms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimas byloje Porowski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 34458/03); 2007 m. sausio 16 d. sprendimas byloje Bąk prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 7870/04); 2006 m. gegužės 4 d. sprendimas byloje Celejewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17584/04)).
15. Atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo stadiją, E. A. R. taikytos griežčiausios kardomosios priemonės trukmę bei kitas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti taikant E. A. R. švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus, yra intensyvi priežiūra (BPK 131¹ straipsnis). Taikant šią kardomąją priemonę, asmuo yra nuolat kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Taigi teismui bus žinoma tiksli E. A. R. buvimo vieta, jo lankomos vietos ir kt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹ straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo E. A. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį, kuria kaltinamajam E. A. R. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 16 d.
Skirti E. A. R. kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 20 d., įpareigojant E. A. R. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nėra susiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose.
Išaiškinti E. A. R., kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).
Nutarties dalį dėl E. A. R. paskirtos intensyvios priežiūros vykdymą pavesti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
E. A. R. paleisti iš suėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.1V-863 patvirtintomis Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklėmis.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.