- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-04
- Bylos Nr.
- 1S-114-387/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56227-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Justas Namavičius, Algimantas Valantinas
- Kategorijos
- 2.1.16.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „B“, atstovaujamos generalinės direktorės A. R., (toliau – pareiškėjos) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 25 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į UAB „B“ priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-26-926/2020, kurioje A. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (21 veika), BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), A. L. – nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), A. Ž. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, A. R. – nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose, BK 181 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos Vaitekūnienės 2017 m. vasario 17 d. nutarimu buvo laikinai apribotos UAB „B“ nuosavybės teisė į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą valdyti, jį naudoti ir juo disponuoti. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2019 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas į UAB „B“ priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo paskirtas iš naujo, nustatant trijų mėnesių šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, kuris buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 25 d., uždraudžiant nutartyje nurodytu turtu naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad egzistuoja laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai – siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą.
Šalies argumentai
UAB „B“, atstovaujama generalinės direktorės A. R., skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį.
4.1. Pareiškėjos teigimu, daugiau kaip trejus metus taikomas laikinas nuosavybės teisės apibojimas nepagrįstai ir neproporcingai varžo UAB „B“ teises, t. y. pelno siekimą bei eknominę bendrovės veiklą. Be to, bendrovė ir toliau privalo mokėti mokesčius valstybei, o tai reiškia, kad nekilnojamojo pelno mokestį bendrovė moka už turtą, kuriuo negali naudotis. Pareiškėja nurodo, kad neproporcingai taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo pratikai (sprendimas byloje Boddaert prieš Belgiją) bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencijai (2016 m. vasario 17 d. nutarimas).
4.2. Skunde pažymima, kad UAB „B“ jokie kaltinimai baudžiamojoje byloje nepareikšti, taip pat bendrovė nėra pripažinta civiline atsakove, ir tai, pasak preiškėjos, yra pakankamas pagrindas netaikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo UAB „B“. Be to skunde nurodoma, kad civilinis atsakovas turi ne tik pareigą atsakyti už prievoles asmenų, už kuriuos jis yra atsakingas, bet ir turi tam tikras procesines teises. Todėl jei bendrovė bus pripažinta civiline atsakove tik pačioje proceso pabaigoje, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės, kuomet, kaip galima suprasti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas išspręs civilinių atsakovų įtraukimą į procesą baigiamuoju aktu – greičiausiai priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, tokiu būdu bus pažeistos įtraukto civilinio atsakovo teisės į gynybą, apsunkintas būsimas apeliacinis procesas.
4.3. Skunde teigiama, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsniu, juridinis asmuo neatsako pagal savo dalyvių prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Pagal bendrovės steigimo dokumentus ar kitus įstatymus taip pat negalima daryti išvados, kad bendrovė kokiu nors būdu būtų susieta su jos dalyvių (akcininkų) turtu. Todėl vien aplinkybė, kad viena iš kaltinamųjų – A. R. yra bendrovės akcininkė, nereiškia, kad jai priklauso bendrovės turtas.
4.4. Pareiškėja nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs Kauno apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, kad „nagrinėjant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, teismas duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų“. Skunde teigiama, kad UAB „B“, kuriam byloje nėra pareikšti jokie kaltinimai, neturėtų patirti ir nepagrįstų apribojimų, juolab, kad šie apribojimai yra taikomi jau daugiau kaip trejus metus. Baudžiamosios teisės doktrinoje yra nurodyta, jog laikinai apribojant kitų fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teises, nusikalstamos veikos tyrimo metu ar nagrinėjant baudžiamąją bylą turi būti surinkti duomenys, kad šiems subjektams buvo perduotas turtas, gautas ar įgytas nusikalstamu būdu. Pareiškėjos teigimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB „B“ priklausantis nekilnojamasis turtas būtų įgytas ar gautas nusikalstamu būdu. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas negalėjo vadovautis vien prielaidomis, todėl tokia nutartis turėtų būti panaikinta.
4.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ribojimai, kurie yra taikomi dėl Lietuvos Respublikoje įvesto karantino, bei skundžiama nutartimi taikomų apribojimų pratęsimas bendrovei UAB „B“ reiškia ne ką kitą, o bankrotą.
Motyvuojamoji dalis
UAB „B“ atstovės A. R. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą BK 72 straipsnyje numatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą BK 72³ straipsnyje numatytais atvejais arba (ir), kai siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu. Kaip matyti iš apygardos teismo priimtos skundžiamos nutarties, laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „B“ turtui buvo skirtas teismui nustačius aukščiau nurodytus pagrindus – būtinybę užtikrinti byloje galimą turto konfiskavimą bei byloje pareikštus civilinius ieškinius.
Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamųjų kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos. Šioje proceso stadijoje svarbu yra tai, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamieji galimai padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų (A. G., K. R. ir kt.), liudytojų (A. S., T. D. ir kt.) parodymuose, specialistų išvadose, asmens, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, UAB „B“ nagrinėjamoje byloje nėra kaltinama padariusi nusikalstamas veikas. Tačiau iš byloje esančių duomenų galimą daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamoji A. R., kaip UAB „B“ akcininkė ir generalinė direktorė, galimai panaudojo šią bendrovę organizuotos grupės veikloje, siekiant apgaule įgyti svetimą kitų asmenų turtą, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog bendrovė gali turėti neteisėtai įgyto svetimo nukentėjusiųjų turto, kuris taip pat atitinka BK 72 straipsnyje įtvirtintus konfiskuotino turto požymius. Be to, galima situacija, kai tokiu konfiskavimo objektu taptų bendrovė (UAB „B“) kaip civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.110 straipsnis). Iš tokio turto taip pat gali būti išieškoma ir tenkinant civilinių ieškovų reikalavimus. Vertinant įmonę kaip civilinių teisių objektą, kuris gali būti konfiskuotas arba į jį nukreiptas išieškojimas, laikino nuosavybės teisės ribojimo laikotarpiu svarbu išlaikyti ir tokiam objektui priklausančią turto masę (turtą bei turtines ir neturtines teises) nepakitusią. Baudžiamojoje byloje yra pareikšta apie trisdešimt civilinių ieškinių, o UAB „B“ priklausantis turtas galimai buvo gautas A. R. ir kitiems organizuotos grupės nariams padarius nusikalstamas veikas, todėl visuma bylos aplinkybių rodo ir tai, kad yra pakankamas pagrindas, jog byloje UAB „B“ gali būti įtraukta kaip civilinis atsakovas, ir, netaikant procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių ir galimo turto konfiskavimo įvykdymas. Dėl išdėstytų aplinkybių laikinas nuosavybės teisių apribojimas į skundžiamoje nutartyje nurodytą UAB „B“ priklausantį turtą yra pagrįstas ir teisėtas. Ar šioje byloje bus taikomas turto konfiskavimas ir ar bus patenkinti civiliniai ieškiniai ir iš UAB „B“ turto galės būti atsakyta tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus joje baigiamąjį procesinį dokumentą. Priešingai nei skunde nurodo pareiškėja, tokia skundžiamos nutarties formuluotė niekaip nepažeidžia į bylą kaip civilinio atsakovo neįtrauktos bendrovės teisių, nes bendrovė per savo atstovę ir šioje proceso stadijoje gali naudotis jai BPK suteikta teise skųsti teismo procesinius sprendimus.
Skundžiama nutartimi apygardos teismas bendrovei nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą apribojo maksimalia apimtimi, t. y., uždraudžiant nutartyje nurodytą turtą valdyti, jį naudoti bei juo disponuoti. Nors skunde nurodoma, kad taikoma procesinė prievartos priemonė užkerta galimybę UAB „B“ siekti pelno bei vykdyti ekonominę veiklą, tačiau skunde nenurodoma, kokiu būdu bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas iki apribojimų taikymo buvo naudojamas jos veikloje, kaip kito bendrovės finansinė padėtis pradėjus taikyti apribojimus, kokių realių, o ne numanomų, nuostolių bendrovė patiria dėl jai teismo taikomų apribojimų. Pažymėtina tai, kad dėl procesinių prievartos priemonės taikymo asmuo visais atvejais patiria tam tikrų suvaržymų, tačiau šie suvaržymai yra taikomi siekiant teisėto ir pagrįsto tikslo, ir bendrovės teisės nėra pažeidžiamos labiau nei tai yra būtina pagal bylos aplinkybes.
Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, jog skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi procesinė prievartos priemonė (laikinas UAB „B“ nuosavybės teisės apribojimas) paskirta pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo, o nustačius laikino nuosavybės teisės apribojimo juridiniam asmeniui pagrindus, numatytus BPK 151 straipsnio 2 dalyje, darytina ir išvada, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalingumas nėra išnykęs (BPK 151 straipsnio 8 dalies).
Panaikinti skundžiamą nutartį ir netaikyti UAB „B“ laikino nuosavybės teisės apribojimo, kuris, kaip nustatyta yra būtinas baudžiamojoje byloje, nėra pagrindo ir dėl Lietuvos Respublikoje įvesto karantino rėžimo, kurio tvarką ir sąlygas (taip pat ir dėl įvestų ribojimų patirtų nuostolių atyginimo tvarką ir sąlygas) numato ne teismas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti UAB „B“, atstovaujamos generalinės direktorės A. R., skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.