Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Valantino ir Lino Žukausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „T“ (duomenys pakeisti), atstovaujamos generalinės direktorės A. R., skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į UAB „T“ priklausantį nekilnojamąjį turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

3. Siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į nurodytą UAB „T“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, paliekant draudimą šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Atstovė pažymi, kad tuo metu, kada laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pasibaigęs, UAB „T“ nesiėmė jokių veiksmų kokiu nors būdu realizuoti savo turtą, perleisti ar jį apsunkinti. Tai rodo, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra nebereikalinga ir neproporcinga procesinė prievartos priemonė. Be to, šios aplinkybės paneigia skundžiamos nutarties motyvą, kad netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo kyla grėsmė, jog UAB „T“ turtas gali būti paslėptas, išleistas ar perduotas nuosavybės teise kitam asmeniui ir tuo eliminuotas realus nuosprendžio įvykdymas. Atstovės vertinimu, pastarasis teismo motyvas, kai pasisakoma apie būsimą apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidžia ir nekaltumo prezumpciją.

8. Atstovė atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas, siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą. Tačiau UAB „T“ kaltinimai byloje nėra pareikšti, taip pat bendrovė byloje nėra pripažinta civiline atsakove nei pagal vieną byloje pareikštą civilinį ieškinį. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galėtų būti ribojama bendrovės, niekaip nesusijusios su baudžiamąja byla, nuosavybės teisė, todėl šis teismo nustatytas procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas nustatytas nepagrįstai.

9. Atstovė nurodo, kad aptariama procesinė prievartos priemonė UAB „T“ taip pat nepagrįstai pratęsta ir siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Apygardos teismas šiuo atveju neanalizavo baudžiamojoje byloje kaltinamų asmenų ir jų galimai padarytų veikų sąsajų su UAB „T“ veiksmais ar neveikimu ir šio juridinio asmens turtu bei prievolėmis. Baudžiamosios teisės doktrinoje yra nurodyta, jog laikinai apribojant kitų fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teises, nusikalstamos veikos tyrimo metu ar nagrinėjant baudžiamąją bylą turi būti surinkti duomenys, kad šiems subjektams buvo perduotas turtas, gautas ar įgytas nusikalstamu būdu. Atstovės nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB „T“ priklausantis nekilnojamasis turtas būtų įgytas ar gautas nusikalstamu būdu. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir ja vėl pratęsdamas trečiojo asmens nuosavybės teisių apribojimo terminą, negalėjo vadovautis vien prielaidomis.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

10. UAB „T“, atstovaujamos generalinės direktorės A. R., skundas atmetamas.

11. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai: 1) siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą BK 72 straipsnyje numatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą BK 72³ straipsnyje numatytais atvejais; 2) siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai bylą perdavus teismui laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja.

11.1. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

12. Skunde pagrįstai nurodoma, jog UAB „T“ kaltinimai šioje byloje nėra pareikšti. Tačiau ši bendrovė su nagrinėjama baudžiamąja byla yra susijusi tuo, kad jos generalinės direktorės pareigas užima ir akcijų turi viena iš bylos kaltinamųjų – A. R., kuri UAB „T“ galimai pasinaudojo, darydama jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, siekdama kartu su kitais bendrininkais apgaule įgyti svetimą turtą. Remiantis kaltinamajame akte aprašytomis nusikalstamų veikų aplinkybėmis, galimai dėl organizuotos grupės narių panaudotos apgaulės suklaidinti asmenys IĮ „T“, vėliau, UAB „T“ pervedė savo pinigines lėšas.

12.1. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, gali būti konfiskuojamas ne tik kaltininko vardu registruotas, bet ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas – šiuo atveju UAB „T“ priklausantis nekilnojamasis turtas.

12.2. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad joje yra pareikšta apie 30 civilinių ieškinių.

12.3. UAB „T“ direktorė skunde nurodo, kad bendrovei kaltinimai byloje nėra pareikšti, taip pat bendrovė byloje nėra pripažinta civiline atsakove nei pagal vieną byloje pareikštą civilinį ieškinį. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galėtų būti ribojama bendrovės, niekaip nesusijusios su baudžiamąja byla, nuosavybės teisė. Be to, atstovės nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB „T“ priklausantis nekilnojamasis turtas būtų įgytas ar gautas nusikalstamu būdu.

12.4. Pažymėtina, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo termino teisėtumą ir pagrįstumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų nukentėjusiųjų A. G., K. R. ir kt., liudytojų A. S., T. D. ir kt. apklausų protokoluose, specialistų išvadose, asmens, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose bei kituose procesiniuose, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamieji galėjo padaryti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

12.5. Kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai). Kokiu būdu iš tiesų buvo gautas ar įgytas UAB „T“ turtas, ar jis atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu.

12.6. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, yra pagrindo manyti, kad UAB „T“ gali turėti galimai neteisėtai įgyto svetimo nukentėjusiųjų turto, kuris atitinka BK 72 straipsnyje įtvirtintus konfiskuotino turto požymius, tai yra, kuris galimai yra nusikalstamos veikos rezultatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad UAB „T“ galimai atitinka sąlygas, kurioms esant bendrovės turtui gali būti taikomos turto konfiskavimo nuostatos. Be to, šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl nusikalstamų veikų nukentėjusiesiems buvo galimai padaryta turtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui taip pat yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „T“ priklausančiam turtui. Nors skunde nurodoma, kad UAB „T“ kaltinimai byloje nėra pareikšti, taip pat bendrovė byloje nėra pripažinta civiline atsakove nei pagal vieną byloje pareikštą civilinį ieškinį, tačiau civiliniai ieškiniai byloje gali būti priteisiami ne tik iš kaltinamųjų, o asmens įtraukimo į bylą civiliniu atsakovu klausimas gali būti sprendžiamas iki pat įrodymų tyrimo byloje pabaigos. Ar bus pagrindas UAB „T“ byloje pripažinti civiline atsakove ir iš jos priteisti kaltinamųjų galimai padarytais nusikalstamais veiksmais galimai padarytą žalą, nuspręs tik bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė abu laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo UAB „T“ pagrindus. Todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas į aptariamą UAB „T“ priklausantį nekilnojamąjį turtą yra pagrįstas ir teisėtas.

13. Skunde nurodoma, kad UAB „T“, kaip pelno siekiantis subjektas, daugiau nei dvejus su puse metų negali naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir bendrovės pelno siekimas tampa neįmanomas. Be to, bendrovė privalo mokėti nekilnojamojo turto mokesčius už turtą, kuriuo negali net naudotis. Dėl nurodytų aplinkybių, atstovės manymu, yra pažeidžiamas proporcingumo principas. Aukštesniojo teismo nuomone, nors aptariama procesinė prievartos priemonė UAB „T“ yra taikoma jau pakankamai ilgą laiką, dėl ko bendrovė patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmės bei apimties yra pažeidžiamas proporcingumo principas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju - BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą.

13.1. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – UAB „T“ priklausančiam nekilnojamajam turtui varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Nors turto apribojimas jau trunka pakankamai ilgą laiką, tačiau atsižvelgiant į galimai kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, bylos apimtį, taip pat į tai, kad baudžiamojoje byloje yra pareikšta apie 30 civilinių ieškinių, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į UAB „T“ turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į UAB „T“ turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikšta daug civilinių ieškinių ir galimai užvaldytas didelės vertės turtas, BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Nors skunde nurodoma, kad tuo metu, kada laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pasibaigęs, UAB „T“ nesiėmė jokių veiksmų kokiu nors būdu realizuoti savo turtą, tai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti taikomą procesinę prievartos priemonę.

14. Aukštesnysis teismas atmeta skundo argumentą, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis yra priimta formaliais motyvais, nes skundžiamos nutarties 2 psl. klaidingai nurodytas UAB „T“ pavadinimas ir Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties, kuria buvo iš naujo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nurodytam UAB „T“ priklausančiam nekilnojamajam turtui, data. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra rašymo apsirikimo klaidos, neturinčios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „T“ laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodyti nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, jų nepaneigia skunde nurodyti UAB „T“ atstovės argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas UAB „T“ turtui skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai. Taigi, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti UAB „T“, atstovaujamos generalinės direktorės A. R., skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.