Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios A. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamajai A. R. priklausantį turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, A. R. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (27 nusikalstamos veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (7 nusikalstamos veikos), BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos Vaitekūnienės 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. birželio 23 d. nutarimais laikinai apribotos A. R. nuosavybės teisės į turtą: garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „iPhone Al688“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G930F“, IMEI (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M350/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Lenovo ideapad 100S-14IBR“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini) su pakrovėju; kompiuterį „HP“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Asus“ (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas, kiek keičiantis turto, į kurį taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, apimčiai, buvo tęsiamas iki 2019 m. birželio 18 d.

5. Siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į nurodytą kaltinamajai A. R. priklausantį turtą, paliekant draudimą kilnojamąjį turtą (mobiliojo ryšio telefonus, sisteminius blokus ir kompiuterius) valdyti, juo naudotis ir disponuoti, o nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus ir butą) – valdyti ir disponuoti, tačiau leidžiant kaltinamajai A. R. juo naudotis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Kaltinamoji A. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį.

7. Kaltinamoji pažymi, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą yra taikomas daugiau nei ketverius su puse metų, o į kilnojamąjį turtą – daugiau nei ketverius metus. Tokį ilgą laikotarpį kaltinamoji negali ne tik valdyti ir disponuoti, bet netgi naudotis jai priklausančiu turtu. Kaltinamoji atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kada laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pasibaigęs, ji nesiėmė jokių veiksmų, nukreiptų į jai priklausančio turto perleidimą. Kaltinamosios nuomone, turtas dėl jam taikomų ilgalaikių ribojimų nuvertėja, o ypač sparčiai nuvertėja kilnojamasis turtas - kompiuteriai ir mobiliojo ryšio telefonai, kurie dėl sparčios technologijų kaitos ilgainiui tampa beverčiais, nes mobiliojo ryšio telefonų ir kompiuterinių programų gamintojai ir kūrėjai nebekuria reikalingų programų atnaujinimų. Be to, visa bylai reikšminga informacija iš mobiliųjų telefonų ir kompiuterių jau yra gauta, todėl nesuprantama, kodėl jai nėra leidžiama naudotis jai priklausančiu kilnojamuoju turtu.

8. Kaltinamoji pažymi, kad, nors jai tarsi ir paliekama galimybė naudotis priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tačiau nebūdama užtikrinta dėl jo ateities, negali į jį investuoti, kad šis turtas nenuvertėtų. Negaudama iš tokio nekilnojamojo turto jokios naudos, kaltinamoji visgi privalo mokėti nekilnojamojo turto mokesčius, taip pat mokesčius už komunalines paslaugas, spręsti dėl turto pagerinimo, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos, rūpintis žemės sklypų šienavimu, žemės įdirbimu ir pan.

9. Kaltinamosios nuomone, skundžiamoje nutartyje nepakankamai vertinamas procesinės prievartos priemonės taikymo laikotarpis. Virš ketverių metų trunkantis laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį turtą esmingai pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą ir savyje turi nubaudimo elementą. Be to, tokiu būdu nesilaikoma ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą apima teismo pareigą ne tik visapusiškai ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, kurios leistų nepriklausomam ir nešališkam teismui kiekvienu atveju priimti teisingą ir argumentuotą sprendimą, bet ir priimti šį sprendimą per įmanomai trumpiausią laiką; teismai turi pareigą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp šių skirtingų teisės į teisingą teismą turinį sudarančių elementų (sprendimas byloje Boddaert prieš Belgiją). Analogiški motyvai sutinkami ir konstitucinėje jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarimas).

10. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios A. R. skundas netenkinamas.

11. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamosios A. R. skundą ir susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajai priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui buvo pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 151 straipsnio 1 ir 6 dalyse numatytų sąlygų, o taip pat BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimų.

12. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

13. Šioje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinama pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji, veikdama organizuota grupe, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai, įgijo svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą (27 nusikalstamos veikos), pasikėsino įgyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą (7 nusikalstamos veikos), taip pat neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimų priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės bankininkystės duomenis, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai atlikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų nukentėjusiųjų A. G., K. R. ir kt., liudytojų A. S., T. D. ir kt. apklausų protokoluose, specialistų išvadose, asmens, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamoji A. R. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

13.1. Kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai). Kokiu būdu iš tiesų buvo gautas ar įgytas kaltinamosios A. R. turtas, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ar jis atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu.

13.2. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į kaltinamajai A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, kad ji, veikdama organizuota grupe, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai, galimai įgijo svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą (27 nusikalstamos veikos), yra pagrindas manyti, kad jai gali būti taikomas turto konfiskavimas. Be to, šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl kaltinamosios galimai padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusiesiems buvo galimai padaryta turtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui taip pat yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. R. priklausančiam turtui. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad joje yra pareikšta apie 30 civilinių ieškinių, kurių suma viršija 600 000 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė abu laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamajai A. R. pagrindus. Byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti, taip pat galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).

14. Kaltinamosios skunde nurodoma, kad ilgą laikotarpį kaltinamoji negali ne tik valdyti ir disponuoti, bet netgi naudotis jai priklausančiu turtu. Kaltinamosios nuomone, turtas dėl jam taikomų ilgalaikių ribojimų nuvertėja, o ypač sparčiai nuvertėja kilnojamasis turtas - kompiuteriai ir mobiliojo ryšio telefonai, kurie dėl sparčios technologijų kaitos ilgainiui tampa beverčiais, nes mobiliojo ryšio telefonų ir kompiuterinių programų gamintojai ir kūrėjai nebekuria reikalingų programų atnaujinimų. Be to, nors kaltinamajai tarsi ir paliekama galimybė naudotis priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tačiau nebūdama užtikrinta dėl jo ateities, negali į jį investuoti, kad šis turtas nenuvertėtų. Negaudama iš tokio nekilnojamojo turto jokios naudos, kaltinamoji visgi privalo mokėti nekilnojamojo turto mokesčius, taip pat mokesčius už komunalines paslaugas, spręsti dėl turto pagerinimo, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos, rūpintis žemės sklypų šienavimu, žemės įdirbimu ir pan. Dėl nurodytų aplinkybių, kaltinamosios manymu, yra pažeidžiamas proporcingumo principas.

14.1. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors aptariama procesinė prievartos priemonė kaltinamajai A. R. yra taikoma jau ilgą laiką (nekilnojamajam turtui – daugiau nei ketverius su puse metų, kilnojamajam turtui – daugiau nei ketverius metus), tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą buvo pažeistas proporcingumo principas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą.

14.2. Atsižvelgiant į galimai kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, kiekį, bylos apimtį, taip pat į tai, kad baudžiamojoje byloje yra pareikšta apie 30 civilinių ieškinių, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios A. R. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikšta daug civilinių ieškinių, kurių suma viršija 600 000 Eur, ir galimai užvaldytas didelės vertės turtas, BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis.

14.3. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma skunde, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – į minėtą kaltinamosios turtą varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikia ir kaltinamoji. Juo labiau, kad aptariamam kaltinamosios nekilnojamajam turtui yra nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant nurodytą turtą valdyti ir disponuoti, tačiau leidžiant kaltinamajai A. R. juo naudotis. Nors skunde nurodoma, kad tuo metu, kada laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pasibaigęs, kaltinamoji nesiėmė jokių veiksmų, nukreiptų į jai priklausančio turto realizavimą, pardavimą ar kitokį perleidimą, tai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti taikomą procesinę prievartos priemonę. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamosios A. R. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodyti nuosavybės teisės apribojimo pagrindai šiuo metu nėra išnykę ar pasikeitę, jų nepaneigia skunde nurodyti kaltinamosios A. R. argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamosios A. R. turtui skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai. Taigi, Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamosios A. R. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.