Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus ir Reginos Pocienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios A. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios A. R. turtui pratęstas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui nuo 2021 m. gruodžio 25 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (27 nusikalstamos veikos), 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (7 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

2. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos Vaitekūnienės 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. birželio 23 d. nutarimais laikinai apribotos A. R. nuosavybės teisės į turtą: garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „iPhone Al688“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 515“, IMEI (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G930F“, IMEI (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M400/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); sisteminį bloką „Magnum“ Type M350/2000, Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Lenovo ideapad 100S-14IBR“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini) su pakrovėju; kompiuterį „HP“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterį „Asus“ (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas, kiek keičiantis turto, į kurį taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, apimčiai, buvo tęsiamas iki 2019 m. birželio 18 d.

5. Siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2021 m. gruodžio 25 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į nurodytą kaltinamajai A. R. priklausantį turtą, paliekant draudimą kilnojamąjį turtą (mobiliojo ryšio telefonus, sisteminius blokus ir kompiuterius) valdyti, juo naudotis ir disponuoti, o nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus ir butą) – valdyti ir disponuoti, tačiau leidžiant kaltinamajai A. R. juo naudotis.

Motyvuojamoji dalis

Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Kaltinamoji A. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamosios A. R. turtui.

6.1. Kaltinamoji, nesutikdama su Kauno apygardos teismo sprendimu pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą jos turtui, skunde nurodo, jog skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai yra formalūs, neįsigilinant perrašyti iš ankstesnių nutarčių. Priešingai nei nurodo žemesnės instancijos teismas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jos turtui taikomas jau beveik penkerius metus, o jos patiriami nepatogumai taikant šią procesinę prievartos priemonę yra labai svarūs ir reikšmingi. Kaltinamoji nurodo, kad tuo metu, kai laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pasibaigęs, ji nesiėmė jokių veiksmų, nukreiptų į jai priklausančio turto perleidimą. Turtas, kuriam tokį ilgą laiką taikomi apribojimai, nuvertėja, o ypač nuvertėjo kilnojamasis turtas – kompiuteriai ir mobiliojo ryšio telefonai, kurie, anot kaltinamosios, šiuo metu jau apskritai yra beverčiai. Be to, anot R. R., dalis šio kilnojamojo turto jai apskritai nepriklauso, šis turtas juridinių asmenų, kurie nėra patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nuosavybė. Kaltinamajai nėra suprantama, kodėl jai šiuo kilnojamuoju turtu neleidžiama naudotis, kadangi visa informacija, kuri buvo reikšminga tyrimui, iš šių įrenginių jau yra nukopijuota.

6.2. Kaltinamoji A. R. taip pat nurodo ir tai, kad nors skundžiama nutartimi jai ir paliekama galimybė naudotis nekilnojamuoju turtu, tačiau ji, nebūdama užtikrinta dėl šio turto ateities, negali tinkamai į jį investuoti, kad turtas nenuvertėtų. Negalėdama disponuoti šiuo turtu bei negaudama iš jo jokios naudos, ji privalo mokėti mokesčius, spręsti dėl turto pagerinimo (buto, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos), rūpintis žemės sklypais.

6.3. Kaltinamosios A. R. nuomone, skundžiamoje nutartyje nepakankamai vertinamas procesinės prievartos priemonės taikymo laikotarpis. Beveik penkerius metus trunkantis laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį turtą esmingai pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, su šios teisės turinio išaiškinimais susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (pavyzdžiui, 1992 m. spalio 12 d. sprendimas byloje Boddaert prieš Belgiją, peticijos Nr. 12919/87).

7. Atsiliepimu kaltinamosios A. R. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis prašė kaltinamosios skundą tenkinti, kitų atsiliepimų į kaltinamosios A. R. skundą negauta.

II. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

8. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis, kuria A. R. trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį turtą, teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – skyrimo kaltinamajai klausimą, įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė.

9. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sąlygos nustatyti BPK 151 straipsnyje. Vadovaujantis paminėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį arba kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis).

10. Pirmiau nurodyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

11. A. R. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje padarymu, t. y. tuo, kad ji, veikdama organizuota grupe, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai, įgijo svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą (27 nusikalstamos veikos), pasikėsino įgyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą (7 nusikalstamos veikos), taip pat neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimų priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės bankininkystės duomenis, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai atlikti. Šios nusikalstamos veikos priskiriamas apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). Sprendžiant iš bylos medžiagos, byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų, liudytojų apklausų protokoluose, specialistų išvadose, asmens, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnės instancijos teismas nesprendžia asmens kaltės, byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo, galimo turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymo klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

12. Kaip jau ne kartą minėta ankstesnėse aukštesnės instancijos teismo nutartyse, sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai). Kokiu būdu iš tiesų buvo gautas ar įgytas kaltinamosios A. R. turtas, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ar jis atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma ir siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu.

13. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į kaltinamajai A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, kad ji, veikdama organizuota grupe, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai, galimai įgijo svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą (27 nusikalstamos veikos), yra pagrindas manyti, kad jai gali būti taikomas turto konfiskavimas. Be to, šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl kaltinamosios galimai padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusiesiems buvo galimai padaryta turtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui taip pat yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. R. priklausančiam turtui. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad joje yra pareikšta apie 30 civilinių ieškinių, kurių suma viršija 600 000 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė abu laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamajai A. R. pagrindus. Byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti, taip pat galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).

14. Sutiktina su skundo argumentu, kad aptariama procesinė prievartos priemonė kaltinamosios A. R. turtui taikoma pakankamai ilgą laiką, tačiau šiuo metu prioritetu išlieka turto išsaugojimas, kuris įmanomas tik taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Kaip minėta, aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą. Šio procesinės priemonės taikymo pagrįstumo nepaneigia skundo argumentai dėl kilnojamojo turto nuvertėjimo ar mokesčių už nekilnojamąjį turtą mokėjimas.

15. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti byloje pareikštus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į kaltinamajai A. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, pareikštų civilinių ieškinių kiekį (apie 30) bei sumą (daugiau nei 600 000 Eur) laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamosios turtui negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių, turto konfiskavimo įvykdymas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamosios turtui – varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikė ir kaltinamoji. Be to, nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik šios prievartos priemonės taikymas taps netikslingas. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad kaltinamajai A. R. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra proporcingas, o skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamosios A. R. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajai A. R. priklausantį turtą, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 25 d.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.