- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- 1S-217-616/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56227-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė, Linas Žukauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės A. R. (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties, kuria trims mėnesiams nuo 2020 m. birželio 25 d. pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (21 veika), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), A. L. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), A. Ž. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, A. R. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose, BK 181 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. V. 2017 m. vasario 17 d. nutarimu laikinai apribotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą– pirtį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – administracinį aerodromo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – veršidę, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kaimo statinius, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtą turtą valdyti, jį naudoti ir juo disponuoti. Vėliau paminėtos procesinės prievartos priemonės taikomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam nekilnojamajam turtui terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2019 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas į paminėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo paskirtas iš naujo 3 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 25 d., uždraudžiant turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas iki 2020 m. birželio 25 d.
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo į paminėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą taikymo terminas pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 25 d., paliekant draudimą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad procesinės prievartos priemonės taikymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui pagrindai - būtinybė užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, neišnyko. Nors laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui taikomas jau pakankamai ilgą laiką, tačiau pripažinti, kad šiuo atveju yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nėra pagrindo. Nepratęsus procesinės prievartos priemonės taikymo bendrovės turtui, nepasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui Kauno apygardos teisme, iškyla grėsmė, kad turtas gali būti paslėptas, išleistas ar perduotas nuosavybės teise kitam asmeniui ir tuo eliminuotas realus nuosprendžio įvykdymas.
Šalies argumentai
4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė A. R. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti.
4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra priimta remiantis deklaratyviais ir formaliais motyvais, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą.
4.2. Pirmosios instancijos teismas, sureikšmindamas BPK 151 straipsnio teisinį reguliavimą, leidžiantį, baudžiamąją bylą perdavus į teismą, riboti nuosavybės teises neapibrėžtą (neribotą) pratęsimų skaičių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui procesinę prievartos priemonę taiko jau gerokai ilgiau nei trejus metus. Kita vertus, Baudžiamojo proceso kodeksas yra sisteminis teisės aktas, jo 11 straipsnyje įtvirtintas ir proceso proporcingumo principas, nurodantis, kad kiekvienu atveju turi būti individualiai sprendžiama dėl taikomos procesinės prievartos priemonės proporcingumo. Pasak pareiškėjos, toks ilgas laikotarpis, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra visiškai neproporcingas BPK 11 straipsnio požiūriu. Visą tą neproporcingai ilgą laiką UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pelno siekiantis subjektas, negali naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir tokiu būdu bendrovės pelno siekimas tampa neįmanomas, kaip ir visa ekonominė bendrovės veikla. Be to, skundžiama nutartis neatleidžia bendrovės nuo pareigos mokėti mokesčius už įmonei priklausantį turtą, kuriuo ji negali netgi naudotis. Neūkininkavimas žemės sklypuose, kuriems taikomas nuosavybės teisės ribojimas, taip pat reiškia ir žemės ūkio naudmenų našumo balo mažėjimą, o tuo pačiu ir tokių sklypų vertės mažėjimą.
4.3. Skundžiamos nutarties motyvas, kad procesinės prievartos priemonės bendrovės turtui taikymo laikotarpis proporcingumo principo nepažeidžia, pažeidžia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos išaiškinimus, susijusius su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teise į teisingą bylos nagrinėjimą (be kitų šio teismo aktų, 1992 m. spalio 12 d. sprendimas byloje Boddaert prieš Belgiją, peticijos Nr. 12919/87), kurie sutinkami ir konstitucinėje jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarimas).
Šalies argumentai
4.4. Pareiškėja pažymi, kad bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ jokie kaltinimai baudžiamojoje byloje nepareikšti. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai, susiję su bendrovės galimu įtraukimu į bylą civiliniu atsakovu iki pat įrodymų tyrimo byloje pabaigos, taip pat galimu kaltinamųjų galimai padarytais nusikalstamais veiksmais galimai padarytos žalos priteisinu iš bendrovės išnagrinėjus bylą, yra visiškai nepagrįsti ir pažeidžiantys juridinio asmens teises, orientuoti į baudžiamojo proceso vilkinimą. Civilinis atsakovas turi ne tik pareigą atsakyti už prievoles tų asmenų, už kuriuos jis atsakingas, bet turi ir tam tikras procesines teises, pvz., užduoti klausimus apklausiamiems nukentėjusiesiems ir liudytojams, reikšti prašymus, nušalinimus ir kt. Iš nutartyje išdėstytų motyvų galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas ketina išspręsti civilinių atsakovų įtraukimo į procesą klausimą tik baigiamuoju procesiniu dokumentu, tokiu būdu teismas jau iš anksto pasisako apie būsimą itin šiurkštų baudžiamojo proceso pažeidimą, neleistinai ribojantį civilinio atsakovo teises ir apsunkinantį būsimą apeliacinį procesą.
4.5. Skunde pastebima ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 1, 2 dalyse yra įtvirtintas juridinio asmens prievolių atskirumo principas (juridinis asmuo neatsako pagal savo dalyvių prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus). Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo dokumentuose, nei jokiame įstatyme nėra numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas kokiu nors būdu būtų susietas su jo dalyvių (akcininkų) turtu. Pats faktas, kad viena iš kaltinamųjų baudžiamojoje byloje - A. R. - yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, nereiškia, kad jos turtas yra bendras su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu. Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas, atlikus neteisėtus veiksmus, gali būti taikoma civilinė atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kuri ir siejama su bendrovės vadovo padaryta žala juridiniam asmeniui, tačiau tik jau ne pati bendrovė turėtų atsakyti už savo direktoriaus ar akcininko veiklą, net jeigu tokia veikla ir kokiu nors būdu pažeistų kokius nors civilinius teisinius santykius. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostata reglamentuoja, kad bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto ir bendrovė pagal savo prievoles atsako tik savo turtu.
4.6. Be kita ko, pasak pareiškėjos, skundžiamą nutartį priėmęs teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, kad „nagrinėjant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, teismas duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų“. Skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam byloje nėra pareikšti jokie kaltinimai, neturėtų patirti ir nepagrįstų apribojimų, juolab, kad šie apribojimai yra taikomi jau daugiau kaip trejus metus. Baudžiamosios teisės doktrinoje yra nurodyta, jog laikinai apribojant kitų fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teises, nusikalstamos veikos tyrimo metu ar nagrinėjant baudžiamąją bylą turi būti surinkti duomenys, kad šiems subjektams buvo perduotas turtas, gautas ar įgytas nusikalstamu būdu. Pareiškėjos teigimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis nekilnojamasis turtas būtų įgytas ar gautas nusikalstamu būdu.
Šalies argumentai
4.7. Taip pat skunde pažymima, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą pratęsimas, taikant Lietuvos Respublikoje ribojimus ir dėl įvesto karantino, bendrovei reiškia ne ką kitą, o bankrotą. Skundžiamoje nutartyje tokia situacija, tiesiogiai liečianti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra nutylima, nors ji turi tiesioginės įtakos proporcingumo principo pagal BPK aiškinimui ir taikymui.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų, pareiškimų dėl nušalinimo nėra gauta.
6. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės skundas atmetamas.
7. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais dėl neva neteisėtai ir nepagrįstai UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikomos procesinės prievartos priemonės. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo į bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą taikymo terminas pratęstas, neišnykus nustatytiems dviems šios procesinės prievartos priemonės taikymo juridiniam asmeniui pagrindams, nepažeidžiant proporcingumo principo.
8. Pareiškėja, kaip ir ankstesniuose savo skunduose, pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinimai byloje nėra pareikšti, todėl ir pagrindo taikyti bendrovės nekilnojamajam turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą, juolab taip ilgai, nėra. Kita vertus, pačiai pareiškėjai puikiai žinoma, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ su nagrinėjama baudžiamąja byla yra susijusi per pačią pareiškėją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės pareigas užima ir bendrovės akcijų turi A. R., kuri kartu su kitais kaltinamaisiais, Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinami taip pat ir eilės nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu. A. R., E. A. R., A. S., be kita ko, yra kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, t. y. kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajam V. K. priklausantį didelės vertės – 131 000 Eur, turtą. Sprendžiant iš bylos medžiagos, A. R., be kita ko, galimai vykdydama E. A. R. nurodymus, nukentėjusiajam V. K. sutikus, galimai 2016 m. kovo 25 d. suorganizavo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą notaro biure. Ji, galimai vykdydama E. A. R. nurodymus, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, galimai sandorio metu pateikė melagingus duomenis apie sandoryje dalyvaujančios bendrovės pavadinimą, vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarė V. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (į kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės apribotos), pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią žemės sklypas buvo perleistas ne D. K. priklausančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, nukentėjusiajam V. K. priklausiusi transporto priemonė „Volvo BL71 Plius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galimai apgaulės būdu taip pat buvo perrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė kaltinamoji A. R. už 28 500 Eur šią transporto priemonę pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo, kaltinamųjų kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos, tačiau svarbu patikrinti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys, užfiksuoti nukentėjusiųjų (A. G., K. , A. K. ir kt.), liudytojų (A. S., T. D. ir kt.) parodymuose, specialistų išvadose, daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokoluose, asmens, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamieji galimai padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.
9. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi, kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas, neišnykus BPK 151 straipsnio 2 dalyje numatytiems procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindams – būtinybei užtikrinti byloje galimą turto konfiskavimą bei pareikštus civilinius ieškinius.
10. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, gali būti konfiskuojamas ne tik kaltininko vardu registruotas, bet ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas. Iš byloje esančių duomenų galima daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamoji A. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir generalinė direktorė, galimai panaudojo šią bendrovę organizuotos grupės veikloje, siekiant apgaule įgyti svetimą kitų asmenų turtą, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog bendrovė gali turėti neteisėtai įgyto svetimo nukentėjusiųjų turto, kuris taip pat atitinka BK 72 straipsnyje įtvirtintus konfiskuotino turto požymius. Kita vertus, tai, kokiu būdu iš tiesų buvo gautas ar įgytas bendrovės turtas, ar jis atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje.
11. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad joje yra pareikšta daugiau nei 30 civilinių ieškinių, tarp kurių ir nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti jam nusikalstamais veiksmais padarytą 199 020,29 Eur turtinę žalą. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje nėra kaltinamoji, nėra pripažinta ir civiline atsakove, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, civiliniai ieškiniai byloje gali būti priteisiami ne tik iš kaltinamųjų, o asmens įtraukimo į bylą civiliniu atsakovu klausimas gali būti sprendžiamas iki pat įrodymų tyrimo byloje pabaigos (įrodymų tyrimas byloje taip pat gali būti ir atnaujintas). Pareiškėja, užbėgdama įvykiams už akių, nepagrįstai skunde užsimena apie tokiu atveju neva užprogramuotą šiurkštų baudžiamojo proceso pažeidimą, kuris neleistinai apribos civilinio atsakovo teises ir apsunkins būsimą apeliacinį procesą. Pažymėtina tai, kad bendrovę bylos nagrinėjimo teisme metu (kad ir artėjant įrodymų tyrimui į pabaigą) pripažinus civiline atsakove, priešingai nei teigiama skunde, tame tarpe ir iki įrodymų tyrimo pabaigos ji turėtų visas galimybes pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, juolab, kad per savo atstovę tai aktyviai daro ir šiuo metu.
12. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nei vienas iš nustatytų dviejų procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindų nėra išnykęs.
13. Nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjos skundo argumentais, kad skundžiama nutartimi pratęsus procesinės prievartos priemonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikymo terminą, buvo pažeistas proporcingumo principas. Teisėjų kolegija sutinka, kad jau pakankamai ilgą laiką taikomas laikinas nuosavybės teisė apribojimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, dėl to bendrovė neabejotinai patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau pripažinti, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės trukmės bei apimties šiuo atveju yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nėra pagrindo. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė, kad dėl visiško nuosavybės teisės apribojimo į skundžiamoje nutartyje išvardintą turtą, jo taikymo trukmės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomos prievartos priemonės ir siekiamo tikslo ribas. Nenustatyta, kad šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ patiria pernelyg didelę individualią naštą. Pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos nepaneigia ir pareiškėjos skundo argumentai, susiję su ribojimais dėl Lietuvoje paskelbto karantino, kuris, beje, šiuo metu jau yra atšauktas.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, priešingai nei teigiama pareiškėjos skunde, BPK nuostatų, susijusių su šio klausimo sprendimu, kaip ir šiuo aspektu reikšmingos nacionalinių teismų bei EŽTT formuojamos teismų praktikos nepažeidė. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo, todėl ją naikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės A. R. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.