- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- 1S-15-1076/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56227-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Justas Namavičius, Algimantas Valantinas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos generalinės direktorės A. R., (toliau – pareiškėjos) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2019 m. gruodžio 25 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta skundo medžiaga, baudžiamosios bylos dokumentais ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kita ko, A. R. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (27 veikos), 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (7 veikos), 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.
2. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos Vaitekūnienės 2017 m. vasario 17 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam nekilnojamajam turtui: (duomenys neskelbtini)., Jurbarko r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam pastatui 139/1000, pastatui Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems kitiems inžineriniams statiniams-kiemo statiniams, 1/1 priklausančiam pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Zarasų r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam Šiaulių m. savivaldybės teritorijoje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui 1199/1808, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam Šiaulių m. savivaldybės teritorijoje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Zarasų r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), daikto Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Zarasų r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams–kiemo statiniams, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Zarasų r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Zarasų r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Zarasų r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu naudotis, jį valdyti bei disponuoti. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2019 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas nurodytam UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam nekilnojamajam turtui buvo paskirtas iš naujo, nustatant trijų mėnesių šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, skaičiuojant jį nuo 2019 m. birželio 25 d. Vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2019 m. gruodžio 25 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, siekiant užtikrinti pareikštus ieškinius bei galimą turto konfiskavimą. Teismo nutartimi nustatytas draudimas šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti.
Šalies argumentai
4. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama generalinės direktorės A. R., skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio d. nutartį.
4.1. Pareiškėjos teigimu, skundžiama nutartis priimta pažeidžiant BPK nuostatas, prieštarauja proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos ir nešališkumo principams, pažeidžia bendrovės teises, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta.
4.2. Pasak pareiškėjos, skundžiamoje nutartyje pakartotos ankstesnių teismo nutarčių išvados, pateikiami identiški motyvai. Nėra nurodoma jokių naujų duomenų, patvirtinančių tokios procesinės prievartos priemonės taikymą tokiam ilgam terminui, nes laikinas nuosavybės teisės apribojimas bendrovės turtui taikomas jau beveik trejus metus. Šiuo atveju tai leidžia manyti, kad taikoma priemonė yra neproporcinga ir turi nubaudimo elementą.
4.3. Aplinkybė, kad jau ne kartą pasikeitė bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėtis, negali būti pagrindu tęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą su bylą nesusijusios bendrovės turtui. Be to, tuo metu kai minėtos prievartos priemonės terminas buvo pasibaigęs ir jokie ribojimai turtui nebuvo taikomi, bendrovė nesiėmė priemonių kokiu nors būdu realizuoti šio turto, jį perleisti ar kitaip apsunkinti. Taigi tokios procesinės priemonės tolesnis taikymas yra nereikalingas.
4.4. Dėl taikomos procesinės prievartos priemonės bendrovė negali naudotis jai priklausančiu turtu, siekti pelno ir efektyviai vykdyti savo veiklą. Be to, bendrovės privalo ir toliau mokėti nekilnojamojo turto mokesčius už jai priklausantį turtą, kuriuo negali net naudotis.
4.5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokie kaltinimai baudžiamojoje byloje nepareikšti. Taigi prokurorė nemanė, kad bendrovė būtų prisidėjusi prie galimų nusikaltimų padarymo. Dėl to nelogiški skundžiamos nutarties motyvai, kad kaltinamoji A. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, galimai panaudojo šią bendrovę organizuotos grupės veikloje siekiant apgaule įgyti svetimą kitų asmenų turtą, todėl galimas ir nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimas. Akivaizdu, kad įrodymų tyrimo stadijoje tokios išvados yra neleistinos, nes teismas surinktus bylos duomenis įvertina išnagrinėjęs bylą iš esmės. Nagrinėjant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, teismas duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Tai ne kartą yra pabrėžęs savo nutartyse Lietuvos apeliacinis teismas. Apygardos teismas nukrypo nuo tokios praktikos. Pareiškėja pažymi, kad A. R. ne visą kaltinime nurodytą laiką buvo bendrovės direktore, o ankstesnei direktorei jokie kaltinimai nebuvo pareikšti.
4.6. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad įtarimų nepareiškimas juridiniam asmeniui yra pakankama aplinkybė, kuria remiantis neleistina apriboti tokio juridinio asmens nuosavybės teisių baudžiamajame procese (bylos Nr. IBPS-V-1379499). Kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje neturi kaltinamosios ar civilinės atsakovės statuso. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsniu, kuris reglamentuoja juridinio asmens prievoles, juridinis asmuo neatsako pagal savo dalyvių prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Pagal bendrovės steigimo dokumentus ar kitus įstatymus taip pat negalima daryti išvados, kad bendrovė kokiu nors būdu būtų susieta su jos dalyvių (akcininkų) turtu. Todėl vien aplinkybė, kad viena iš kaltinamųjų – A. R. yra bendrovės akcininkė, nereiškia, kad jai priklauso bendrovės turtas.
4.7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas taip pat nepagrįstai pratęstas ir siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Turtas baudžiamajame procese, net ir įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, gali būti konfiskuojamas ne bet iš kokių asmenų ir ne bet kokia tvarka. Apygardos teismas neanalizavo baudžiamojoje byloje kaltinamų asmenų ir jų galimai padarytų veikų sąsajų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmais ar neveikimu ir šio juridinio asmens turtu bei prievolėmis. Baudžiamosios teisės doktrinoje yra nurodyta, jog laikinai apribojant kitų fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teises, nusikalstamos veikos tyrimo metu ar nagrinėjant baudžiamąją bylą turi būti surinkti duomenys, kad šiems subjektams buvo perduotas turtas, gautas ar įgytas nusikalstamu būdu. Šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis nekilnojamasis turtas būtų įgytas ar gautas nusikalstamu būdu. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir ja vėl pratęsdamas trečiojo asmens nuosavybės teisių apribojimo terminą, negalėjo vadovautis vien prielaidomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos generalinės direktorės A. R., skundas atmetamas.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties ir pateiktus baudžiamosios bylos dokumentus, konstatuoja, kad teismo sprendimas pratęsti trims mėnesiams laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam nekilnojamajam turtui, yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas tinkamai taikė ir aiškino BPK 151 straipsnio normas, laikėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo.
4.8. Nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių šio teismo priimtų nutarčių, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali būti, jog teismo išvados bus ne tik tos pačios, bet ir grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais. Tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir nevertinti.
4.9. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
4.10. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas teismui konstatavus, kad šiuo metu nėra išnykę BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai – būtinumas užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turtą konfiskavimą.
4.11. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika ir byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Turto įgijimo teisėtumo klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Šiuo metu baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti A. R., nagrinėjama Kauno apygardos teisme. A. R. šioje byloje nurodyta tarp asmenų, kuriai pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas nuosavybei.
4.12. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinimai šioje byloje nėra pareikšti, taip pat bendrovė byloje nėra pripažinta civiline atsakove nei pagal vieną byloje pareikštą civilinį ieškinį, tačiau ši bendrovė su nagrinėjama baudžiamąja byla yra susijusi tuo, kad jos generalinės direktorės pareigas užima ir akcijų turi viena iš bylos kaltinamųjų – A. R., kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai pasinaudojo, darydama jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, siekdama kartu su kitais bendrininkais apgaule įgyti svetimą turtą. Remiantis kaltinamajame akte aprašytomis nusikalstamų veikų aplinkybėmis, galimai dėl organizuotos grupės narių panaudotos apgaulės suklaidinti asmenys IĮ „(duomenys neskelbtini)“, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė savo pinigines lėšas.
4.13. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog byloje yra daugiau kaip 30 civilinių ieškinių, kuriais prašoma iš kaltinamųjų, taigi ir A. R., priteisti turtinės žalos atlyginimą. Dėl to bylą nagrinėjantis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas būtinas (BPK 151 straipsnio 1 dalis).
4.14. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi BK 72 straipsnis numato, kad gali būti konfiskuojamas tiek pas kaltininką, tiek pas jo bendrininką (- us) ar kitus fizinius ar juridinius asmenis esantis turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonės ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, yra pagrindo manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali turėti galimai neteisėtai įgyto svetimo nukentėjusiųjų turto, kuris atitinka BK 72 straipsnyje įtvirtintus konfiskuotino turto požymius, t. y. kuris galimai yra nusikalstamos veikos rezultatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai atitinka sąlygas, kurioms esant bendrovės turtui gali būti taikomos turto konfiskavimo nuostatos.
4.15. Baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai pareikšti ir A. R., yra pakankamai faktinių duomenų, suteikiančių pagrindą tvirtinti, jog pastaroji galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų A. G., K. R. ir kt., liudytojų A. S., T. D. ir kt. parodymuose, specialistų išvadose, asmens, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.
4.16. Nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo, kaltinamosios A. R. ir kitų kaltinamųjų kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos. Šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu.
Šalies argumentai
4.17. Priešingai nei skunde nurodo pareiškėja, įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, galimai yra gautas nusikalstamu būdu. Nors pareiškėja skunde tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinimai nepareikšti, taip pat ji į bylą nėra įtraukta civiliniu atsakovu, o galimas turto konfiskavimas nepagrįsti bylos duomenimis, tačiau, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia iš esmės kaltinamųjų, taip pat ir A. R., kaltės klausimo, taip pat, ar byloje realiai bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas, nes visi šie klausimai bus išspręsti bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.
4.18. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą iš nusikalstamos veikos gautų pinigų konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paliktinas.
4.19. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos asmens konstitucinės teisės, tačiau toks sprendimas yra priimamas siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų. Pagal BPK 151 straipsnį, teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeidžiamas. Atsižvelgiant į kaltinamųjų galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą (nesunkūs, apysunkiai, sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai), kiekį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą negali būti vertinama kaip pernelyg griežta procesinė prievartos priemonė. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo sąlygos ir pagrindai nėra išnykę. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo bei turto konfiskavimo įvykdymas. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
4.20. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos generalinės direktorės A. R., skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.