Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1S-173-1076/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-26
Bylos Nr.: 1S-173-1076/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-56227-2016-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algimantas Valantinas, Justas Namavičius, Artūras Driukas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1S-173-1076/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56227-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.2.12; 2.14.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovei A. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės A. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ trims mėnesiams paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį turtą, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 25 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) prokurorės R. V. 2017 m. vasario 17 d. nutarimu laikinai apribotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, (duomenys neskelbtini); pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), parduotuvę, unikalus daikto (duomenys neskelbtini); pastatą – (duomenys neskelbtini) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), esantį pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtą turtą valdyti, jį naudoti ir juo disponuoti. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas iki 2019 m. birželio 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta iš naujo ir laikinai trijų mėnesių laikotarpiui apribotos bendrovės nuosavybės teisės į jai priklausantį nutartyje išvardintą turtą, uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 25 d. Apygardos teismas nutartyje pažymėjo, kad nors 2019 m. birželio 18 d. pasibaigė procesinės prievartos priemonės taikymo terminas, tačiau neišnyko jos taikymo pagrindai - būtinybė užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą. Įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu nagrinėjamoje byloje kaltinami asmenys, sunkumą, pobūdį ir kiekį, byloje pareikštus civilinius ieškinius ir jais prašomą priteisti bendrą sumą, būtina ir toliau laikinai apriboti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisę į jai priklausantį turtą, priešingu atveju, iškyla grėsmė, kad turtas gali būti paslėptas, išleistas ar perduotas nuosavybės teise kitam asmeniui ir taip eliminuotas realus nuosprendžio vykdymas.

Šalies argumentai

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė A. R. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti.

4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nes procesinės prievartos priemonės paskyrimo klausimą išnagrinėjo vienos sudėties teisėjų kolegija – teisėjai J. J., A. R. ir A. V. (įžanginė nutarties dalis), o procesinį sprendimą pasirašė kitos sudėties teisėjų kolegija – teisėjai A. P., A. R. ir A. V. (rezoliucinė nutarties dalis), t. y. pasirašė teisėjas A. P., kuris neįėjo į klausimą dėl procesinės prievartos priemonės paskyrimo nagrinėjusios kolegijos sudėtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 223 straipsnyje numatyta, kad kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Tokia situacija patvirtina absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą bei leidžia teigti, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąžiningo proceso principas.

4.2. Atstovė pastebi, kad skundžiama nutartimi bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas iš naujo (ankstesne teismo nutartimi nustatytas šios procesinės prievartos priemonės terminas pasibaigė 2019 m. birželio 18 d.), nors per septynias dienas byloje neatsirado jokių naujų pagrįstų duomenų tokio sprendimo priėmimui. Priešingai, bendrovė nesiėmė jai priklausančio turto pardavinėjimo ar kitokių veiksmų, rodančių, kad kyla kokia nors grėsmė turto likimui, kas taip pat suteikia pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.

4.3. Be to, atstovė nurodo, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimui ir naujai skiriamam nuosavybės teisės apribojimui yra taikytini visiškai kiti fakto ir teisiniai pagrindai bei kriterijai. Skundžiamoje nutartyje teismas, remdamasis BPK 151 straipsnio 6, 7 dalių nuostatomis, painioja šiuos skirtingus procesinius institutus. Kadangi skundžiama nutartimi nėra tęsiamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, o toks apribojimas paskiriamas iš naujo, teismo motyvas, susijęs su BPK 151 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymu, neturi nieko bendro su pratęsimų skaičiumi ir pagrindais. Taigi, atsižvelgus į tai, kad skundžiama nutartis priimta remiantis BPK 151 straipsnio 6, 7 dalimis, kurios reglamentuoja būtent laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimą, bet ne naują laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimą, yra dar vienas savarankiškas pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.

4.4. Skunde, be kita ko, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį turtą yra taikomas daugiau nei dvejus metus. Tokį ilgą laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pelno siekiantis subjektas, negali naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir bendrovės pelno siekimas tampa neįmanomas, lygiai kaip ir visa bendrovės veikla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo mokėti nekilnojamojo turto mokesčius už turtą, kuriuo negali net naudotis. Neleidimas naudotis turtu savaime reiškia bet kokios ekonominės veiklos, susijusios su skundžiamoje nutartyje vardinamu turtu, negalimumą. Dėl nurodytų aplinkybių, atstovės manymu, yra pažeidžiamas proporcingumo principas tiek procesinės prievartos priemonės taikymu laiko požiūriu, tiek apimties prasme (uždrausta turtu ne tik disponuoti, bet ir jį valdyti, juo naudotis). Be to, proporcingumo principo pažeidimą įrodo taip pat tai, kad skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas trims mėnesiams, nors pirmąja Kauno apygardos teismo nutartimi procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo vienas mėnuo. Kas suteikė pagrindą griežtinti procesinę prievartos priemonę, skundžiamoje nutartyje nenurodoma.

4.5. Skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinimai byloje nėra pareikšti, taip pat bendrovė byloje nėra pripažinta civiline atsakove nei pagal vieną byloje pareikštą civilinį ieškinį. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galėtų būti ribojama bendrovės, niekaip nesusijusios su baudžiamąja byla, nuosavybės teisė, todėl šis teismo nustatytas procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas nustatytas nepagrįstai.

4.6. Taip pat nepagrįstai aptariama procesinė prievartos priemonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikyta ir siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Turtas baudžiamajame procese gali būti konfiskuojamas ne iš bet kokių asmenų ir ne bet kokia tvarka. Tuo tarpu apygardos teismas šiuo atveju nematė reikalo analizuoti baudžiamojoje byloje kaltinamų asmenų ir jų galimai padarytų veikų sąsajų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmais ar neveikimu ir šio juridinio asmens turtu bei prievolėmis. Skundžiamoje nutartyje nepateikiama jokių motyvų, tik trumpai išdėstomos konstitucinės jurisprudencijos, BPK nuostatos, nesusiejant jų su konkrečia situacija baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrindė, kokie ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys objektyvūs duomenys leidžia teigti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas yra konfiskuotinas, t. y. turtas, kuriam yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

4.7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 1, 2 dalyse yra įtvirtintas juridinio asmens prievolių atskirumo principas (juridinis asmuo neatsako pagal savo dalyvių prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus). CK 2.48 straipsnis reglamentuoja juridinio asmens turto nuosavybės ir pasitikėjimo teisės santykį. Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo dokumentuose, nei jokiame įstatyme nėra numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas kokiu nors būdu būtų susietas su jo dalyvių (akcininkų) turtu. Pats faktas, kad viena iš kaltinamųjų baudžiamojoje byloje - A. R. - yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, nereiškia, kad jos turtas yra bendras su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu. Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas, atlikus neteisėtus veiksmus, gali būti taikoma civilinė atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kuri ir siejama su bendrovės vadovo padaryta žala juridiniam asmeniui, tačiau tik jau ne pati bendrovė turėtų atsakyti už savo direktoriaus ar akcininko veiklą, net jeigu tokia veikla ir kokiu nors būdu pažeistų kokius nors civilinius teisinius santykius. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostata reglamentuoja, kad bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto ir bendrovė pagal savo prievoles atsako tik savo turtu.

4.8. Baudžiamosios teisės doktrinoje yra nurodyta, jog laikinai apribojant kitų fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teises, nusikalstamos veikos tyrimo metu ar nagrinėjant baudžiamąją bylą turi būti surinkti duomenys, kad šiems subjektams buvo perduotas turtas, gautas ar įgytas nusikalstamu būdu. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių neanalizavo bei neaptarė, nenurodė, kuo remiantis daro išvadą, jog turtas galėjo kaltinamųjų būti gautas ar įgytas nusikalstamu būdu ir perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokie surinkti duomenys tai patvirtina. Atstovės teigimu, byloje jokių objektyvių duomenų, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis nekilnojamasis turtas būtų įgytas ar gautas nusikalstamu būdu, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir ja eilinį kartą pratęsdamas trečiojo asmens nuosavybės teisių apribojimo terminą, negalėjo vadovautis vien prielaidomis.

5. Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė prašė jos skundą tenkinti.

6. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės skundas atmetamas.

7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės skunde nurodoma, kad klausimą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, bendrovei paskyrimo išnagrinėjo ir skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas (skundžiamos nutarties įžanginėje ir rezoliucinėje dalyje nurodytos skirtingos sudėties teisėjų kolegijos, nutartį pasirašė teisėjas, kuris nedalyvavo klausimo nagrinėjime, o viena iš nagrinėjime dalyvavusių teisėjų nutarties nepasirašė), kas yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.

7.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su paminėtais skundo argumentais. Skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje iš tiesų nurodyta, kad klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrimo išnagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. J., A. R. ir A. V. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), tuo tarpu skundžiamą nutartį rezoliucinėje dalyje pasirašė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. P., A. R. ir A. V.. Kita vertus, sprendžiant iš bylos medžiagos, teisėja J. J. 2019 m. birželio 25 d. negalėjo dalyvauti paminėto klausimo nagrinėjime, o taip pat ir pasirašinėti skundžiamą nutartį, nes laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. liepos 12 d. pagal Kauno apygardos teismo pirmininko 2019 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kasmetinėse atostogose. Būtent dėl paminėtos priežasties, tame tarpe ir klausimams dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo spręsti, 2019 m. birželio 25 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko priimtu potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjų kolegijos sudėties pakeitimo skubiems veiksmams atlikti“, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos nuolatinės teisėjų kolegijos (teisėjai J. J., A. R. ir A. V. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) narė teisėja J. J. buvo pakeista kitu teisėjų kolegijos nariu – teisėju A. P. (t. 142, b. l. 136). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą nutartį buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, kurią pats Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi ir ištaisė (t. 143, b. l. 159). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinti, kad klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrimo išnagrinėjo ir skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, ir šiuo pagrindu ją panaikinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo.

7.2. Atstovė nurodo, kad jos atstovaujamai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ skundžiama nutartimi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, iš naujo paskirta nesant tam BPK 151 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų. Sutikti su šiais atstovės skundo argumentais nėra pagrindo.

7.3. BPK 151 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai: 1) siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą BK 72 straipsnyje numatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą BK 72³ straipsnyje numatytais atvejais; 2) siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai bylą perdavus teismui laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja. Ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.

7.4. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. A. R., A. R. bei A. S., be kita ko, yra kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, t. y. kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajam V. K. priklausantį didelės vertės – 131 000 Eur, turtą. Sprendžiant iš bylos medžiagos, A. R., be kita ko, galimai vykdydama E. A. R. nurodymus, nukentėjusiajam V. K. sutikus, galimai 2016 m. kovo 25 d. suorganizavo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą notaro biure. Ji, galimai vykdydama E. A. R. nurodymus, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, galimai sandorio metu pateikė melagingus duomenis apie sandoryje dalyvaujančios bendrovės pavadinimą, vietoje UAB „B“ nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarė V. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (į kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės apribotos), pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią žemės sklypas buvo perleistas ne D. K. priklausančiai UAB „B“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, nukentėjusiajam V. K. priklausiusi transporto priemonė „Volvo BL71 Plius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galimai apgaulės būdu taip pat buvo perrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė kaltinamoji A. R. už 28 500 Eur šią transporto priemonę pardavė UAB „C“. Tai, kad galimai buvo padaryta paminėta nusikalstama veika, patvirtina byloje esantys nukentėjusiojo V. K. parodymai, savanoriškuose daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose, dokumentų apžiūros protokole bei kitoje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdama skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, paskyrimo ar jos taikymo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Aukštesnės instancijos teismas nesprendžia asmens (-ų) kaltės, o taip pat byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo, turto konfiskavimo klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

7.5. BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Iš esmės analogiški pagrindai numatyti taip pat ir BK 72³ straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje išplėstinio turto konfiskavimo taikymą. Išdėstytos nuostatos patvirtina, kad esant įstatyme numatytoms sąlygoms, gali būti konfiskuojamas ne tik kaltininko vardu registruotas, bet ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės, leidžia teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai atitinka sąlygas, kurioms esant bendrovės turtui gali būti taikomos turto konfiskavimo nuostatos, ir bendrovė galimai turi turto, atitinkančio konfiskuotino turto požymius. Tuo pačiu dar kartą pažymėtina, kad tai, kokiu būdu iš tiesų buvo gautas ar įgytas bendrovės turtas, ar jis atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje.

Šalies argumentai

7.6. Sprendžiant iš bylos medžiagos, byloje yra pareikšta daugiau nei 30 civilinių ieškinių, tarp kurių ir nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti jam nusikalstamais veiksmais padarytą 199 020,29 Eur turtinę žalą (t. 135, b. l. 94-96). Nors bendrovės atstovė skunde nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje nėra kaltinamoji, bendrovei nėra pareikšti kaltinimai, ji nėra byloje pripažinta ir civiline atsakove, tačiau pažymėtina, kad civiliniai ieškiniai byloje gali būti priteisiami ne tik iš kaltinamųjų, asmens įtraukimo į bylą civiliniu atsakovu klausimas gali būti sprendžiamas iki pat įrodymų tyrimo byloje pabaigos. Tuo tarpu, ar bus pagrindas UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pripažinti civiline atsakove ir iš jo priteisti kaltinamųjų galimai padarytais nusikalstamais veiksmais galimai padarytą žalą, kaip minėta, nuspręs tik bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

Žemesnės instancijos teismas

7.7. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė abu procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindus. Bendrovės atstovė skunde nurodo, kad 2019 m. birželio 18 d. pasibaigus bendrovei taikomos procesinės prievartos priemonės terminui iki skundžiamos nutarties priėmimo byloje nebuvo gauta naujų duomenų, kurie būtų pagrindas laikiną nuosavybės teisės apribojimą bendrovei skirti iš naujo. Iš tikrųjų naujų duomenų byloje neatsirado, tačiau pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad taip pat nebuvo išnykę ankstesnėmis teismo nutartimis nustatyti pagrindai taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui savalaikiai nepratęsus procesinės prievartos priemonės taikymo ir pasibaigus ankstesne nutartimi nustatytam laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminui, beliko šį klausimą spręsti iš naujo.

7.8. Nėra pagrindo sutikti ir su atstovės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo paskirdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikiną nuosavybės teisės apribojimą nepagrįstai vadovavosi ir BPK 151 straipsnio 6, 7 dalių nuostatomis. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju aptariama procesinė prievartos priemonė bendrovei buvo paskirta iš naujo tik dėl to, kad savalaikiai nebuvo pratęstas jos taikymo terminas. Be to, paminėtos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos reglamentuoja procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į konkretų turtą, bendrus galimus taikymo terminus byloje, į kuriuos privalu atsižvelgti nepriklausomai, ar ši procesinė prievartos priemonė paskiriama (kaip nagrinėjamu atveju iš naujo, praėjus kuriam laikui po procesinės prievartos priemonės taikymo), ar jos taikymo terminas tęsiamas.

7.9. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad jau pakankamai ilgą laiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra taikoma aptariama procesinė prievartos priemonė, dėl to ji patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau pripažinti, kad dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmės bei apimties šiuo atveju yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nėra pagrindo. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – aptariamu atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei civilinius ieškinius. Teisėjų kolegija nenustatė, kad dėl visiško nuosavybės teisių apribojimo į pirmiau paminėtą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. Nors turto apribojimas jau trunka pakankamai ilgą laiką, atsižvelgiant į pateiktų kaltinimų sunkumą, bylos apimtį ir pareikštų civilinių ieškinių dydį taikoma procesinės prievartos priemonė nepažeidžia proporcingumo principo. Paminėto principo pažeidimo nagrinėjamu atveju nepatvirtina ir atstovės skundo argumentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminu (pirmąja Kauno apygardos teismo nutartimi bendrovei taikomos procesinės prievartos priemonės terminas buvo nustatytas vienam mėnesiui, o skundžiama nutartimi, nepateikiant jokių motyvų, nustatytas trijų mėnesių laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas). Teismas, vertindamas byloje esančių duomenų, reikšmingų procesinės prievartos priemonės taikymo klausimo išsprendimui, visumą, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokiam, įstatyme numatyto termino neviršijančiam, terminui laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti paskirtas ar pratęstas jo taikymo terminas. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kaltinamoji gali kreiptis į apygardos teismą dėl procesinės prievartos priemonės sąlygų pakeitimo, pateikdama atitinkamus duomenis, jeigu, pvz., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketina naudoti areštuotus žemės sklypus.

7.10. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės A. R. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.

Teisėjai Artūras DriukasJustas NamavičiusAlgimantas Valantinas