Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp T. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)), sudarytą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovės A. T. kaltės;

2018 m. birželio 13 d. Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir palikti galioti sandorį, kurį atsakovė A. T. ir jos sesuo J. V. nuslėpė, pripažinti A. T. 1/2 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkėja bei pripažinti šį nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;

nustatyti nepilnamečio sūnaus M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu T. T.;

priteisti iš atsakovės A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio sūnaus M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 220,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, įmokas atliekant iki einamojo mėnesio 20 d., pervedant šią sumą į asmeninę T. T. banko sąskaitą, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko tėvas T. T.;

nustatyti A. T. ir T. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. T. tvarką:

T. T. ir A. T. su nepilnamečiu sūnumi M. T. bendrauja pakaitomis kas savaitę. Vaiko bendravimo su vienu iš tėvų pradžia skaičiuojama nuo sekmadienio 18.00 val., iki kito sekmadienio 18.00 val. Pirmoji bendravimo su vaiku savaitė yra ta, kurios dieną įsiteisėja teismo sprendimas šioje byloje. Pirmąją savaitę su vaiku praleidžia T. T.;

A. T. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais poriniais metais Romos Katalikų Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki tos dienos 17.00 val., o neporiniais metais nuo pirmosios Šv. Kalėdų dienos 17.00 val. iki antrosios Šv. Kalėdų dienos 19.00 val. A. T. vaiką paima ir jį grąžina iš (į) jo gyvenamąją vietą, nebent šalys atskiru susitarimu numato kitokią jo paėmimo (grąžinimo) tvarką arba šios dienos sutampa su ta savaite, kurią A. T. bendrauja su vaiku;

T. T. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki tos dienos 17.00 val., o poriniais metais nuo pirmosios Šv. Kalėdų dienos 17.00 val. iki antrosios Šv. Kalėdų dienos 19.00 val.;

A. T. turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienų neporinių metų Naujųjų metų dieną (Sausio 1-ąją dieną), nuo 11.00 val. iki 20.00 val.;

T. T. turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienų porinių metų Naujųjų metų dieną (Sausio 1-ąją dieną), nuo 11.00 val. iki 20.00 val.;

A. T. turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais poriniais metais Romos Katalikų Šv. Velykų švenčių dienomis. A. T. turi teisę nepilnametį vaiką pasiimti pirmosios Šv. Velykų dienos 12.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą antrosios Šv. Velykų dienos 18.00 val. Atskiru susitarimu šalys gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Šis punktas netaikomas tuomet, kai Šv. Velykų šventės sutampa su ta savaite, kurią A. T. bendrauja su vaiku.

T. T. turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Velykų švenčių dienomis nuo pirmosios Šv. Velykų dienos nuo 12.00 val. iki antrosios Šv. Velykų dienos 18.00 val. Atskiru susitarimu šalys gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Šis punktas netaikomas tuomet, kai Šv. Velykų šventės sutampa su ta savaite, kurią T. T. bendrauja su vaiku;

A. T. turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienais metais per Motinos dieną, kai Motinos diena nesutampa su savaite, kurios metu A. T. turi teisę bendrauti su sūnumi. Tokiu atveju sūnus yra paimamas iš jo gyvenamosios vietos Motinos dienos 11.00 val., nebent šalys atskiru susitarimu susitartų kitaip;

T. T. turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienais metais per Tėvo dieną, kai Tėvo diena nesutampa su savaite, kurios metu T. T. turi teisę bendrauti su sūnumi. Tokiu atveju sūnus yra paimamas iš jo gyvenamosios vietos Tėvo dienos 11.00 val., nebent Šalys atskiru susitarimu susitartų kitaip;

šalys neturi teisės trukdyti viena kitai bendrauti su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis. Toks bendravimas su vaiku vyksta protingai ir racionaliai, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, užimtumą;

šalys negali sudaryti viena kitai jokių nepagrįstų kliūčių bendraujant su jų nepilnamečiu sūnumi bei supranta, kad bendravimas su vaiku pirmiausia vyksta siekiant geriausių vaiko interesų užtikrinimo, taip pat siekiant sudaryti vaikui kuo geresnes sąlygas vystymuisi. Visi šalių nesutarimai, susiję su bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, pirmiausia vyksta taikiai ir geranoriškai, abipusių susitarimų būdu. Šalims nepavykus susitarti geranoriškai, nesutarimai yra sprendžiami teisme;

po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise natūra priteisi: 1/4 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini); transporto priemonę Volvo XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise natūra priteisi: pastatą – pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią adresu (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini); transporto priemonę Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės žinioje esančius santuokos metu sukauptus grynuosius pinigus – santaupas – 40 000,00 Eur;

iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 36 500,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei natūra tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį;

po santuokos nutraukimo prašome palikti santuokines pavardes, t. y. T. „T.“ ir A. „T.“;

priteisti iš atsakovės A. T. ieškovo T. T. naudai visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

1.2.Kaip nurodyta ieškinyje, šalys santuokos metu bendrąja jungtine nuosavybe įgijo pastatą – pirtį, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – pirtis). Pirtis įregistruota 2018 m. gruodžio 17 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu. Pirtis buvo statoma Atsakovei priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – žemės sklypas), t. y. ten, kur šalys gyveno kartu iki ieškovui išsikraustant gyventi atskirai nuo atsakovės. Pirtis buvo statoma abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis ir jėgomis, o jos vertė – 36 000,00 Eur. Ginčo pirtis buvo statoma santuokos metu, jos pastatymui ir įrengimui buvo naudojamos ir ieškovo uždirbtos lėšos. Ieškovas nurodo, kad pirties dalijimas natūra yra negalimas, nepriimtinas ir nepageidautinas. Pirties padalijimo negalimumą lemia objektyvios aplinkybės (pirties paskirtis), nepriimtinumą – aplinkybė, kad pirtis pastatyta žemės sklype, kuris priklauso atsakovei, be to, žemės sklypas yra apsunkintas daiktine teise – uzufruktu atsakovės tėvų naudai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pirtis buvo statoma šalių santuokos metu, naudojant bendras šalių lėšas ir darbą, ji yra pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į atsakovės bei jos tėvų amoralų elgesį bei naudojamą psichologinį bei fizinį smurtą ieškovo atžvilgiu, ieškovas teismo prašo, kad jam būtų priteista 1/2 pirties vertės kompensacija, t. y., 18 000 Eur. Šalys santuokos metu bendrąja jungtine nuosavybe taip pat įgijo 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – gyvenamasis namas). Gyvenamojo namo vertė – 80 000,00 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šis turtas priklauso A. T., įregistravimo pagrindas – 2009 m. balandžio 17 d. Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. birželio 13 d. Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. balandžio 17 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei atiteko 1/2 dalis gyvenamojo namo, o 2018 m. birželio 13 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) – likusi 1/2 dalis gyvenamojo namo. Be to, 2018 m. birželio 13 d. Dovanojimo sutartimi likusi dalis gyvenamojo namo atsakovei buvo padovanota jos sesers. 2018 m. birželio 13 d. Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo fiktyvi, o už gyvenamąjį namą ieškovas ir atsakovė sumokėjo atsakovės seseriai 26 000,00 Eur grynaisiais pinigais, kas atitiko tuometinę rinkos vertę. Pinigai, kurie realiai buvo sumokėti Atsakovės seseriai, buvo taupyti šalims gyvenant kartu, t. y. 1/2 dalis gyvenamojo namo buvo įsigyta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Šio sandorio esmė buvo ne dovanojimas, o pirkimas – pardavimas. Atitinkamai, šiam sandoriui galioja pirkimui pardavimui taikytinos taisyklės ir 1/2 gyvenamojo namo dalis, įgyta apsimestiniu sandoriu – 2018 m. birželio 13 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukta į dalintino turto balansą. Atsižvelgiant į tai, turto (1/2 dalis gyvenamojo namo) padalijimas natūra ieškovui būtų visiškai priimtinas, kadangi ieškovas neturi kitos gyvenamosios patalpos, todėl ieškovas teismo prašo priteisti jam 1/4 gyvenamojo namo dalies asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas nurodo, kad transporto priemonė Volvo XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyta šalių santuokos metu 2019 m. rugpjūčio 14 d. Šios transporto priemonės vertė – 5 000,00 Eur. Transporto priemonė Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyta šalių santuokos metu 2017 m. balandžio 3 d. Šios transporto priemonės vertė – 2 000,00 Eur. Minėtos transporto priemonės įgytos ieškovui gyvenant kartu su atsakove, šalims vedant bendrą ūkį, turint tikslą automobilius naudoti šeimos poreikiams tenkinti. Už transporto priemones buvo sumokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl toks turtas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe ir yra dalintinas lygiomis dalimis – po 1/2. Automobilių padalijimas natūra po 1/2 ženkliai apsunkintų ar darytų neįmanomą naudojimąsi jais, todėl ieškovas prašo vieną automobilį (Volvo XC70) natūra priteisti jam, kitą – atsakovei. Atsakovės žinioje esančios santuokos metu bendrai sukauptos lėšos (santaupos) – 40 000,00 Eur. šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį abiejų sutuoktinių gaunamos pajamos (darbo užmokestis) buvo naudojamos bendrai, šalys niekada savo uždirbtų lėšų nelaikė vienas kito atskiru turtu. Tiek ieškovo, tiek atsakovės uždirbamos lėšos buvo naudojamos bendrai buičiai, jos buvo investuojamos į pirties statybą, gyvenamojo namo dalies įsigijimą, o gimus sūnui lėšos bendrai buvo ir yra skiriamos ir sūnaus išlaikymui. Kaip minėta, santuokos metu šalys sutaupė 40 000,00 Eur grynais pinigais. Atsakovė net ir viešose deklaracijose yra nurodžiusi, kad yra sukaupta 40 000,00 Eur grynais pinigais, kurie yra laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintini nutraukiant šalių santuoką, kadangi tai šeimos pinigai. Pinigai laikomi atsakovės žinioje pas jos tėvus, atsakovė atsisako geranoriškai 1/2 dalį šių lėšų perduoti ieškovui. Dėl šios priežasties, santaupos natūra paliktinos atsakovei, ieškovui priteisiant kompensaciją, lygią pusei sukauptos sumos – 20 000,00 Eur. Kilnojamuosius daiktus šalys pasidalino gera valia. Kito po santuokos nutraukimo dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto šalys nuosavybės teise neturi. Šalys nei kartu, nei atskirai jokių kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi.

1.3.Ieškinyje taip pat nurodyta, kad atsakovė neneigia, jog neleidžia sūnui pilnavertiškai bendrauti su tėvu, jos nurodomas pretekstas – sūnaus žindymas Pažymėtina, jog vaikas yra beveik penkerių metų amžiaus, iš vaiko apklausos matyti, kad vaikas gėdijasi fakto, jog vis dar yra žindomas, tačiau atsakovė atsisako žindymą nutraukti. Nepaisant to ar atsakovė klysta manydama, jog toks jos elgesys yra palankus vaikui, ar žindymu tik prisidengia siekdama pateisinti savo trukdymą vaikui bendrauti su tėvu būtina įvertinti vaikui kylančias itin neigiamas emocines psichologines pasekmes. Vaikas yra traumuojamas tiek dėl to, jog yra žindomas prieš jo tikrąjį norą, tiek dėl to, kad yra ribojamas jo bendravimas su tėvu. Vaikas jaučiasi žeminamas, kadangi jo paties manymu, tik maži vaikai geria pieną iš motinos krūtinės, neigė, jog yra žindomas. Vaiko žindymas prieš jo norą, jo įtikinėjimas, kad tai yra normalu, sąlygojantis vaiko baimę atsisakyti žindymo, laikytinas psichologiniu smurtu vaiko atžvilgiu. Atsakovei visiškai nesvarbu, kaip vaikas jaučiasi, nesvarbu, jog jis yra traumuojamas, ilgas žindymas leidžia jai jaustis išskirtinai atsidavusia, gera mama. Akivaizdu, jog atsakovė savo ambicijas ir geros mamos įvaizdį iškelia aukščiau vaiko interesų. Atsakovės trukdymas vaikui bendrauti su tėvu yra ne kartą konstatuotas kompetentingų institucijų, atsakovė yra bausta administracine tvarka, taip pat jai yra skirta bauda už 2020 m. gruodžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-8083-494/2020 dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nevykdymo. Nei specialistų rekomendacijos dėl bendravimo su tėvu užtikrinimo, nei įpareigojimai, nei baudos neįtakoja atsakovės elgesio, atsakovė ir toliau piktybiškai elgiasi neteisėtai. Pažymėtina, jog Atsakovė neleidžia sūnui bendrauti su tėvu ir ryšio priemonėmis. Be to, Atsakovė yra itin kategoriška, ir nepavykus bendrauti laikinojoje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, nesutinka leisti bendrauti kitu laiku. Tai akivaizdžiai rodo, jog Atsakovė nesupranta sūnaus ryšio su tėvu svarbos ir piktybiškai siekia tą ryšį nutraukti. Be to, atsakovė neteikia ieškovui jokios informacijos apie vaiką. Tokiu būdu nesudaroma galimybė tėvui pilnavertiškai dalyvauti vaiko gyvenime, kas prieštarauja nepilnamečio vaiko geriausiems interesams. Nuolat trukdant vaikui bendrauti su tėvu yra daroma nepataisoma žala jų tarpusavio ryšiui, vaiko psichologiniam ir emociniam vystymuisi. Atsakovė visiškai ignoruoja įstatymus bei privalomus institucijų nurodymus, pažeidimus pateisinama savo subjektyvia tiesa. Tai reiškia, jog nėra jokių galimybių tikėtis, kad atsakovė ateityje laikysis teisės aktų bei užtikrins geriausius vaiko interesus. Atsakovės sprendimai ir kitais su vaiku susijusiais klausimais yra priešingi vaiko interesams. Atsakovės veiksmai rodo, jog ne tik vaiko emocinė psichologinė būklė, bet ir geresnis vaiko ugdymas jai nėra svarbus, prioritetą atsakovė teikia savo asmeninėms ambicijoms ir siekiui vaiką atskirti nuo tėvo. Atsakovė, pažeisdama tėvų lygybės principą, neatsižvelgdama į vaiko gerovę, perkėlė vaiką į kitą ugdymo įstaigą. Iki šiol šalių vaikas M. T. lankė darželio grupę (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Ši mokykla užtikrina kokybišką ugdymą, platų socialinių paslaugų spektrą. (Duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla buvo pripažinta stipriausia tarp pagrindinių tautinių mažumų mokyklų. Šioje įstaigoje yra galimybė gauti logopedo pagalbą (kuri šalių vaikui yra būtina), psichologo pagalbą. Ikimokykliniame ugdyme vaikai skirstomi pagal amžiaus grupes, kas sudaro galimybes ugdyti vaikus tikslingai pagal jų amžiaus grupę. Nuo šių metų rugsėjo mėn. M. lankytai grupei bus vedamos penkios lietuvių kalbos pamokos per savaitę. A. T. be ieškovo žinios ir sutikimo perkėlė šalių vaiką į (duomenys neskelbtini) darželį. (duomenys neskelbtini) darželyje vaikai nėra skirstomi pagal amžių, nėra galimybių gauti logopedo bei psichologo pagalbos, vaikai nėra mokomi lietuvių kalbos. Šis atsakovės sprendimas priimtas visiškai neatsižvelgiant į vaiko poreikius, išimtinai grįstas motyvu atitolinti vaiką nuo tėvo. Pažymėtina, kad ieškovas ne tik turi reikiamų įgūdžių vaiko auklėjimui bei priežiūrai, tačiau ieškovą ir jo sūnų sieja itin artimas ryšys, kurio nutraukimas itin neigiamai paveiktų vaiką. Atsakovės aplinkoje prieš vaiką yra vartojamas ne tik psichologinis, bet ir fizinis smurtas, taigi atsakovė yra nepajėgi vaikui užtikrinti saugios aplinkos. Ieškovo žiniomis, sūnus nori gyventi su tėvu. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove reikštų nuolatinį vaiko teisių pažeidinėjimą ateityje, vaiko palikimą emociškai ir net fiziškai nesaugioje aplinkoje, bei vaiko ryšio su tėvu nutraukimą. Akivaizdu, jog tokia situacija jokiu būdu neatitinka vaiko interesų. Tuo tarpu ieškovas gali tinkamai užtikrinti vaiko interesus, sudaryti puikias sąlygas vaikui augti, ugdytis ir vystytis , o taip pat yra linkęs skatinti ir užtikrinti vaiko bendravimą su motina. Be to, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiktų ir vaiko norus. Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (ieškovu) geriau atitiktų vaiko interesus. Nustačius sūnaus M. T. nuolatinę gyvenamąją vietą su Ieškovu, nustatytina Atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka. Ieškovas supranta, jog vaikui yra svarbus ir būtinas artimo ryšio palaikymas su abiem tėvais, todėl siūlo nustatyti maksimalią atsakovės bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovas siūlo nustatyti, kad šalių bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyksta pakaitomis, kiekvienam iš tėvų bendraujant su vaiku kas savaitę. Pažymėtina, jog tokia bendravimo tvarka, kuomet vaikas pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, yra galima tiek pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Ieškovo įsitikinimu tokia bendravimo tvarka, pagal kurią tiek ieškovas, tiek ir atsakovė bendrautų po savaitę, geriausiai atitiktų vaiko interesus. Kadangi ieškovas prašo nustatyti maksimaliai lygią tėvų bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad vaikas su tėvais bendrauja kas savaitę, tokiu būdu kiekvienam iš tėvų su vaiku praleidžiant tiek pat laiko, abu tėvai turėtų vienodas tam tikras vaikui tenkančias išlaidas: maistui, higienos priemonėms, ugdymo reikmenims tenkančios išlaidos, taip pat išlaidos pramogoms ir pan. Tolygiai pasiskirstytų ir tėvams tenkančios netiesioginės vaiko išlaikymo išlaidos: padidėjusios išlaidos komunaliniams patarnavimams, taip pat transporto išlaidos. Kitaip tariant, kasdienės vaiko tėvų patiriamos išlaidos, susijusios su vaiko išlaikymu, būtų suvienodintos. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu). Atsižvelgiant į vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, dalyvavimą vaiko priežiūroje, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės šalių nepilnamečio vaiko naudai 220,00 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, mokamą iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojamą Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas ir atsakovė yra darbingi, abu gauna pajamas pragyvenimui, todėl išlaikymo ieškovas iš atsakovės nereikalauja, išlaikymas nepriteistinas ir atsakovei.

3.Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) išvadoje nurodė, kad ieškovas teismo prašo nustatyti mažamečio M. T. gyvenamąją vietą su tėvu T. T. Mažametis M. T. pastoviai gyvena su motina saugioje nusistovėjusioje aplinkoje kartu su atsakovės tėvais – I. Z. ir K. Z., be to 2020 m. rugsėjo 22 d. Skyriaus vyriausias specialistas lankėsi atsakovės namuose ir patvirtino, kad atsakovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių name kartu su vaiku, tėvais ir seneliais. Bendras namo plotas yra apie 284.3 kv. m, iš jų gyvenamasis plotas sudaro 110.9 kv. m. Motina ir vaikas turi savo atskirą kambarį (45 kv. m) su visais reikalingais mokslui, lavinimuisi ir laisvalaikiui daiktais bei baldais. Skyriaus neturi duomenų, kad dabartinė mažamečio vaiko gyvenamoji aplinka tapo nesaugi, dėl ko gali atsirasti teisinis pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą. Skyriaus manymu, šios tinkamos ir nusistovėjusios gyvenamosios aplinkos pakeitimas neatitiktų geriausių mažamečio vaiko interesų. Pažymėtina, kad teismui buvo pateiktas 2021 m. birželio 23 d. Skyriaus vyriausios specialistės tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. gegužės 27 d. dalyvaujant A. T., gyv. (duomenys neskelbtini), ir T. T., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimos atvejo vadybos posėdyje nuotoliniu būdu (Zoom programa), mažamečio M. T., gim. (duomenys neskelbtini), motina A. T. pasakojo, kad pirmą kartą, vadovaujantis teismo nutartimi, 2021 m. gegužės 22 d. išleido sūnų M. T. pas tėvą su nakvyne. Moteris pasakodama nevaldė ašarų, teigė, kad išsiskyrimas su sūnumi, kurį iki šiol maitina krūtimi, buvo labai sunkus tiek jai, tiek vaikui. A. T. supranta, kad bendravimas tėvui su vaiku yra būtinas, tačiau po išsiskyrimo nakčiai, mažametis pradėjo bijoti pasilikti darželyje, labiau saugo žvilgsniais arba rankos nepaleidimu mamą, stengiasi nenutolti nuo mamos daugiau nei per kelis žingsnius. Po pirmos nakvynės pas tėvą, sūnus bėgo motinai į glėbį, verkė, sakydamas kad mamos nebepaleis. A. T. užsimina ir apie savo sveikatą bei diskomfortą tuo metu, kai negalėjo vaiko pamaitinti krūtimi, tačiau tvirtina, kad planuoja po truputėlį vaiką atpratinti nuo žindymo, nes suvokia, kad po metų M. reikės lankyti mokyklą (paruošiamąją grupę). Mažamečio tėvas T. T. teigė, kad pirma nakvynė su vaiku vyko sklandžiai. 2022 m. birželio 26 d. ir 2022 m. birželio 28 d. gavo užregistruotą pranešimą dėl galimai pažeistų mažamečio M. T. vaiko teisių ir geriausių interesų (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pranešime nurodoma, vaiko motina A. T. kreipėsi į Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Vilniaus rajone, norėdama informuot apie pažeidžiamas sūnaus teises bendravimo su tėvu metu. A. T., raštu paaiškinus susidariusią situaciją, prašo Skyriaus specialistų pagalbos, siekiant apginti vaiką nuo netinkamo tėvo elgesio ir aplaidžios vaiko priežiūros. 2022 m. liepos 7 d. Skyriaus vyriausios specialistės vertinos vaiko situaciją (Nr. (duomenys neskelbtini)) 2022 m. liepos 4 d. Skyriaus vyriausios specialistės bendravo su mažamečiu M. T., buvo išklausyta mažamečio vaiko nuomonė. Su M. T. bendrauta lenkų kalbą jo gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant tėvams. Berniukas drąsus, daug kalbėjo. Atsakinėdamas į specialistų klausimus, vis įterpdavo pasakojimų apie automobilius, dviračius ir kitas transporto priemones su kuriomis važiuoja arba žaidžia. Mažametis M. T. teigė, kad su mama jam gyventi labai patinka, nes mama juo rūpinasi, žaidžia. Vaikui labai patinka lankyti darželį, gyrėsi, kad jau eis į paruošiamąja grupę, nes jis jau didelis. Apie buvimą su tėčiu M. T. pasakojo, kad nepatinka, nes tėtis nesirūpina juo taip kaip mama (minėjo, kad buvo prie jūros su tėvu ir dar dviem suaugusiais vyrais, taip pat minėjo, kad kai nori valgyti, tėvas neduoda, o ir į jūrą liepia bristi giliai, tačiau M. T. bijo). Vaikas užsiminė, kad kai būna pas tėvą, ten yra seneliai, kurie garsiai šaukia, gąsdina jį, ir „teta R. su dideliais akiniais“ jam nepatinka. Vaiko teigimu, su mama jis jaučiasi saugus, o su tėvu – ne. Valiau M. T. savo pasakojime vis užsimindavo apie atskirus įvykius – tėvas smarkiai barškino į mašinos langą, kurio vos neišdaužė, tėvas norėjo mušti mamą, tėvas nesirūpina juo tinkamai, tėvas laiku jo nemigdo, nemaitina ir t.t. Ieškovas prašo nustatyti jo bendravimo tvarką su vaiku. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą savaitę pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kuri neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas. M. T. yra mažametis ir nuolat gyvena su motina. Ginant vaiko teisę į saugią bei stabilią aplinką, bei siekiant nepažeisti vaiko dienos rėžimo, Skyriaus nuomone, ieškovo siūloma bendravimo tvarka tokio amžiaus vaikui yra perteklinė, ir ieškovo prašymo dėl bendravimo tvarkos nustatymo netenkinimas nepažeis mažamečio vaiko interesų. Priteisti iš atsakovės A. T., mažamečio sūnaus M. T. naudai 220,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, įmokas atliekant iki einamojo mėnesio 20 d., pervedant šią sumą į asmeninę T. T. banko sąskaitą, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad mažamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko tėvas T. T. Kadangi vienas iš pagrindinių principų priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra proporcingumo principas, tai reiškia, kad būtina surasti pusiausvyrą tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties. Sodros duomenų bazės išraše nurodyta, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, ieškovo gaunamos pajamas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 2 200,00 Eur, atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), atsakovės gaunamos pajamas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 2 000,00 Eur. Neįgalumo tarnybos nustatymo tarnybos duomenų bazės išraše nenurodyta, kad šalims būtų nustatytas neįgalumas. Jeigu mažamečio M. T. gyvenamoji bus nustatyta su ieškovu, siekiant apsaugoti mažamečio vaiko interesus ir atsižvelgiant į įstatymo normas ir teismų praktiką, Skyrius nuomone iš atsakovės priteisiamas išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis negu 220,00 Eur mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

nutraukti jos ir T. T. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl T. T. kaltės, nustatant, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. vasario 12 d.;

nustatyti nepilnamečio vaiko M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove;

priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 250,00 Eur, kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išmoką indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į atsakovės banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 d., šių lėšų uzufruktoriumi paskiriant atsakovę;

priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. vasario 12 d. iki priešieškinio pateikimo dienos po 250,00 Eur už kiekvieną mėnesį;

nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką:

ieškovas bendrauja su vaiku kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne – nuo šeštadienio 8.30 val., paimant sūnų ir grąžinant sūnų iki sekmadienio 19.00 val. (nuo kiekvienų metų kovo 1 d. iki rugsėjo 30 d.) arba 18.00 val. (nuo kiekvienų metų spalio 1 d. iki vasario 28 (29) d.). Visais atvejais ieškovas vaiką paima iš gyvenamosios vietos ir atveža atgal (jei kita vaiko paėmimo ir grąžinimo vieta nėra prieš tai šalių suderinta telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis);

įpareigoti ieškovą tais šeštadieniais, kai vaikas būna pas jį, užtikrinti vaiko dalyvavimą anglų kalbos būrelio užsiėmimuose, kurie vyksta šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 12.30 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), paimant vaiką iš gyvenamosios vietos (jei kita vaiko paėmimo vieta nėra prieš tai šalių suderinta telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis);

ieškovas bendrauja su vaiku tokiomis švenčių dienomis:

poriniais metais: Naujųjų metų dieną (Sausio 1-ąją) nuo 11.00 val. iki 19.00 val., pirmą Šv. Kalėdų dieną nuo 8.30 val. iki 19.00 val., antrą Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val.;

neporiniais metais: antrą Šv. Kalėdų dieną 8.30 val. iki 19.00 val., pirmą Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val.;

kiekvienais metais: per Tėvo dieną nuo 11.00 val., iki 19 val., per Šv. Kūčias nuo 8.30 val. iki 18.00 val.;

bendravimas su tėvu negalimas dėl objektyvių priežasčių – jeigu vaikas serga, išvyksta į stovyklas, ekskursijas ir pan. Apie tokius atvejus atsakovė informuoja ieškovą nedelsiant telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis;

priteisti automobilį VOLVO (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise ieškovui T. T., o atsakovei A. T. kompensaciją už jos dalį šioje nuosavybėje – 2 235,00 Eur;

priteisti automobilį FORD TRANZIT (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise ieškovui T. T., o atsakovei A. T. kompensaciją už jos dalį šioje nuosavybėje – 345,00 Eur;

priteisti priekabą MAZ8114 (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise Ieškovui T. T., o atsakovei A. T. kompensaciją už jos dalį šioje nuosavybėje – 145,00 Eur;

priteisti atsakovei asmeninėn nuosavybėn pirtį (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), o ieškovui iš atsakovės – 1 525,00 Eur kompensaciją už 1/2 pirties;

priteisti atsakovei 1 400,00 Eur kompensaciją už dalytino jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalies sumažinimą – be atsakovės žinios ir sutikimo parduotą automobilį Volvo XC 70 (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

palikti atsakovei santuokinę pavardę – „T.“;

patikslintą ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.

4.1. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovė A. T. ir ieškovas T. T. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje jiems gimė sūnus M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys valdo: automobilį VOLVO (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos kaina 3 750,00 Eur); automobilį FORD TRANZIT (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos kaina 790,00 Eur); pirtį, kuri buvo įsigyta 2018 m. kovo 10 d. už 3 600,00 Eur (sutartis pateikta į bylą). Atsakovė kreditorinių įsipareigojimų neturi, nežino ar ieškovas turi kokius nors kreditorinius įsipareigojimus. Beveik nuo santuokos pradžios tarp atsakovės ir ieškovo pradėjo tvyroti įtampa. Palaipsniui santykiai blogėjo. Per santuokos laikotarpį ne vieną kartą ieškovas buvo išsikraustęs iš namų, kartą net apie pusantrų metų gyveno atskirai. Gimus vaikui, situacija ne pagerėjo, bet net pablogėjo. Nuo šių metų vasario 12 d. ieškovas išsikraustė ir gyvena atskirai nuo šeimos, šalių sūnus gyvena su atsakove. Nuo vaiko gimimo ieškovas praktiškai vaiku niekada neužsiimdavo. Jo indėlis į vaiko priežiūrą ribojosi tik tuo, kad atsakovės paprašytas nupirkdavo jam reikalingų maisto produktų ir kitų būtinų daiktų. Net trumpai pažaisti su vaiku vengdavo, aiškindamas, kad po darbo yra labai pavargęs ir nori pailsėti. Geriausiu atveju, vaiko paprašytas pažaisti, duodavo jam telefoną arba planšetę. Sūnaus priežiūra ir auklėjimu užsiimdavo tik atsakovė, kuriai padėdavo jos mama. Nuo santuokos pradžios šalys gyveno su atsakovės tėvais. Santuokos pradžioje, kai ieškovui su atsakovės tėvais tapo sudėtinga gyventi, šalys ieškojo variantų, kad galėtų įsigyti savo būstą. Ilgainiui ieškovas visiškai nustojo atlikinėti buitinius darbus namuose. Visa buitinių darbų našta tekdavo atsakovei ir jos tėvams. Grįžęs po darbo namo, ieškovas pavalgydavo ir iškart atsiguldavo ant sofos ilsėtis su planšete arba telefonu. Paprašytas kažką padėti kartais padėdavo, bet labai nenoriai ir po to dar kurį laiką vis primindavo atsakovei apie savo atliktus darbus, akcentuodamas, kad jis to neturėjo daryti, kadangi nėra namo šeimininkas. Per visą santuokos laikotarpį be to, kad ieškovas nepadėdavo atlikti buitinių darbų, nė vieno karto nesumokėjo tėvams nei už naudojamą elektrą, nei už internetą, nei už namo šildymą ar kitus buitinius dalykus ir negaudavo dėl to iš tėvų jokių priekaištų. Net nueiti pakūrenti katilą ieškovo prisiprašyti būdavo gana sudėtinga. Kadangi atsakovė matė, kad ieškovas jokių buitinių darbų atlikti nenori, pasižymi tinginyste, ji suprato, kad net gyvenant atskirai nuo tėvų situacija nepasikeistų, todėl nenorėjo daugiau ieškotis nuosavo būsto, kad neužsikrauti ant savo pečių visų buitinių reikalų, kurie jai vienai būtų buvę pernelyg sudėtingi. Vėliau atsakovės tėvas, norėdamas bent kažkiek pastūmėti ieškovą kažką veikti, įkalbėjo ieškovą įsigyti medinę pirtį. Ieškovas seniai buvo pasakojęs, kad norėtų tokią pasistatyti. Šalys planavo statytis ją savo reikmėms su galimybe kažkiek užsidirbti iš jos nuomos. Atsakovės tėvas, gerai nusimanantis statybų srityje, pažadėjo padėti perkelti pirtį į šiuo metu atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį sklypą. 2018 m. pavasarį nupirkta pirtis iki 2018 m. pabaigos jau stovėjo atsakovės sklype. Pradžioje ieškovas buvo entuziastingai nusiteikęs pirties statyboms, tačiau po kažkiek laiko, kai jam teko sunkiau fiziškai padirbėti, minėto užsidegimo nebeliko. Atsakovės tėvas atliko darbus, kuriuos pažadėjo atlikti ir nuo tada statybos sustojo. Nuo to laiko su pirtimi daugiau nieko nedaryta, nes vėl reikėtų iniciatyvos, kurios ieškovas daugiau taip ir neparodė. Ieškovas nei atsakovei, nei sūnui laiko skirti nenorėdavo. Pagrindiniai dalykai, kurie ieškovui visada rūpėjo, tai jo karjera ir draugai. Dažnai, pakviestas draugų, važiuodavo į pirtį arba žvejoti, atsakovės nuomonės šiuo klausimu net nepaklausęs. Su kolegomis iš darbo važiuodavo į visus organizuojamus renginius. Dažnai aiškindavo atsakovei, ypatingai, kai važiuodavo į užsienį, kad važiuoja į kvalifikacijos kėlimo kursus, bet grįždavo namo paryčiais neblaivus. Ieškovas labiau padėdavo savo tėvams ir seserims tvarkytis pastarųjų reikalus. Daug laiko skirdavo savo tėvui priklausančiai sodybai, esančiai (duomenys neskelbtini), – faktiškai ją prižiūri tik ieškovas. Važiuodavo ten su šalių vėjapjove – traktoriuku šienauti žolę. Taip pat nepasitaręs su atsakove investavo į tą sodybą nemažai pinigų (kiek, kas jam kainavo, niekada nepasakojo, tik akivaizdžiai buvo matyti, kad gerokai pagerino minėtos sodybos būklę: išvalė šulinį, įvedė vandentiekį, įrengė tualetą, įrengė kanalizaciją, įrengė signalizaciją ir vaizdo stebėjimo kameras, naujai ištinkavo ir nudažė namo vidines sienas, nupirko virtuvės baldų komplektą).

4.2.Priešieškinyje taip pat nurodyta, jog transporto priemones ieškovas nupirkdavo savo nuožiūra ir užregistruodavo savo vardu, su atsakove nepasitaręs nei dėl modelio, nei dėl kainos. Iki vaiko gimimo atsakovė turėjo lengvąjį automobilį Toyota Avensis, važinėjo į darbą. Kai tik gimė vaikas, minėtą automobilį ieškovas iškart pardavė (vaikui tuomet buvo vos keli mėnesiai). Nuo to laiko atsakovė tapo visiškai priklausoma nuo ieškovo. Važiuodavo tik ten, kur norėjo ieškovas, ir tik tada, kada jis to norėjo. Kai atsakovė pasakė ieškovui, kad jai reikės automobilio važinėti į darbą, ieškovas vienareikšmiškai ir kategoriškai atkirto, kad nupirks, jei pastaroji duos pinigų. Savo uždirbtus pinigus jis laikė tik savais. Niekada neteikė atsakovei informacijos apie tai, kiek uždirba. Visą laiką, kai atsakovė buvo vaiko priežiūros atostogose, ieškovas priekaištaudavo jai, kad ji įneša mažai pinigų į šeimos biudžetą, vis lygindavo atsakovę su savo draugų žmonomis, kurios uždirba daug. Ieškovas niekada nevertino ir negerbė atsakovės darbo (vaiko priežiūros, buitinių darbų ir pan.). Atsakovė pastoviai patirdavo psichologinį spaudimą. Ieškovas ne tik neatlikdavo jokių buitinių darbų, bet dar turėjo įžūlumo priekaištauti atsakovei, kad ji padarė kažką ne taip. Ieškovas dažnai grasindavo atsakovei skyrybomis, neva ji neatitinka jo reikalavimų. Po kažkiek laiko pabrėždavo, kad atsakovę ir sūnų myli ir, jei išsiskirtų, pasikars ir sudegins pirtį. Buvo atvejų, kai vairuodamas automobilį ieškovas grasino kartu su juo važiuojančiai atsakovei, kad tyčia sukels avariją, kad visos problemos pasibaigtų. Atsakovė, manydama, kad ieškovas turi rimtų psichinių sutrikimų, bijojo, kad pastarasis neįgyvendintų savo grasinimo. Daug kartų ji prašė jo nueiti pas gydytoją pasitikrinti psichinės sveikatos. Jis visada atsisakydavo ir net nenorėdavo apie tai nieko girdėti arba pasakydavo, kad tai atsakovė turi psichinių sutrikimų. Atsakovė nemato jokių galimybių ir neturi noro išsaugoti santuoką. Kaip minėta aukščiau, šiuo metu nepilnametis vaikas gyvena su atsakove, ten pat yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, tai labiausiai atitinka vaiko interesus, todėl atsakovė prašo teismo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Ieškovo ir atsakovės nepilnamečiam sūnui šiuo metu yra treji su puse metų, jo poreikiai yra tokie: jis lanko darželį, už kurį kiekvieną mėnesį reikia mokėti apie 40,00 Eur (vienos dienos vaikų darželyje kaina yra 1,88 Eur), maistui apytiksliai mėnesiui reikia skirti 160,00 Eur, vaikas auga, todėl nuolat reikia pirkti rūbus, batus, per mėnesį vidutiniškai reikia 70,00 Eur. Be to vaikui reikia higienos reikmenų, vitaminų, kiekvieną mėnesį reikia apie 40,00 Eur, vaiko laisvalaikiui per mėnesį reikia apie 20,00 Eur. Atsakovė gyvena name, jį reikia šildyti, per metus tai kainuoja apie 1 200,00 Eur, padalinus iš keturių asmenų (atsakovė, jos tėvai ir vaikas), kiekvienam tenka po 300,00 Eur, todėl už vaiką ieškovas privalo kompensuoti 12,50 Eur per mėnesį šildymui, 5,00 Eur – elektrai. Vaikas lanko darželį (duomenys neskelbtini), todėl kiekvieną dieną atsakovė jį vežioja ir ryte, ir vakare. Per dieną nuvažiuojama apie 40 km., per mėnesį – 800-900 km, išlaidos kurui sudaro apie 60,00 Eur. Vaikui augant, jo poreikiai tik didės. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų pažymų, jis uždirba apie 1 300,00 Eur, o atsakovės pajamos per mėnesį yra 807,8 Eur. Todėl protinga ir sąžininga yra priteisti iš ieškovo po 220,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui iki pastarojo pilnametystės. Ieškovas šeimą paliko 2020 m. vasario 12 d. ir nuo to laiko išlaikymo vaikui neteikia. Todėl iš jo parteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2020 mm. Vasario 12 d. iki priešieškinio pateikimo dienos po 220,00 Eur. Ieškovas jau kelis kartus teikdavo skundus, kad atsakovė neva neleidžia ir trukdo pastarajam bendrauti su vaiku. Tai yra netiesa, atsakovė to niekada nedarė, atvirkščiai, kartais net pati paragindavo ieškovą, kad atvažiuotų, pažaistų su vaiku, pabendrautų, pasivaikščiotų, į ką ieškovas visada atsakydavo, kad jam neapsimoka 3 val. važiuoti iki atsakovės namų. Su ieškovu vaikas beveik niekada neužmiega, o vėliau, žinoma, būna irzlus, pavargęs ir pan. Ieškovo tėvų namuose nėra tinkamų sąlygų tam, kad vaikas galėtų užmigti pietų miego. Be to, ieškovas nesugeba savarankiškai maisto pasigaminti. Todėl atsakovė mano, kad negalima leisti ieškovui bendrauti su vaiku visą dieną, nes yra pagrindas manyti, kad vaikas nebus tinkamai maitinamas. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas nori bendravimo su vaiku tik tuomet, kai jam yra patogu, neatsižvelgiant į vaiko dienotvarkę. Karantino metu, kai tiek ieškovas, tiek atsakovė dirbdavo nuotoliniu būdu, ieškovas pasirodydavo daugiausiai 2 kartus per savaitę, aiškindamas, kad labai užsiėmęs. Atsakovei ypatingai yra svarbi vaiko dienotvarkė, kuria kruopščiai rūpinasi nuo pat vaiko gimimo. Atsakovei rūpi, ką ir kada vaikas valgo, kad vaikas miegotų jam įprastu laiku ir tiek, kiek vaikui reikia, todėl ji nenori, kad būtų pažeista vaiko dienotvarkė.

4.3. Piešieškinyje taip pat nurodyta, kad šalys bendrąja jungtine nuosavybe valdo automobilį VOLVO (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį FORD TRANZIT (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą MAZ8114 (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra registruoti ieškovo vardu bei pirtį, kuri buvo pirkta 2018 m. kovo 10 d. už 3 600,00 Eur ir šiuo metu pastatyta atsakovės asmeniniame žemės sklype. Šis turtas ir dalintinas – atsakovei priteisiant automobilį VOLVO (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei pirtį, o ieškovui – automobilį FORD TRANZIT (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą MAZ8114 (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei kompensaciją už pirtį – 1 800,00 Eur. Šalys iki faktinės santuokos pabaigos (2020 m. vasario 12 d.) jungtine nuosavybės teise turėjo automobilį Volvo XC 70 (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, kai vėliau sužinojo atsakovė, ieškovas, galimai būdamas girtas sudaužė ir 2020 m. vasario 27 d. ši transporto priemonė buvo išregistruota. Tokiu būdu ieškovas iki santuokos nutraukimo sumažino dalytiną turtą ir privalo 1/2 kompensuoti atsakovei. Šio automobilio rinkos kaina buvo 2 800,00 Eur, todėl iš ieškovo priteistina 1 400,00 Eur už dalytino jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalies sumažinimą.

5.1.Ieškovas neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta butų nustatyta su atsakove. Ieškovas mano, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas turi būti grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Ieškovas užtikrins vaikui šeimos ir socialinių ryšių tąsą, sudarys sąlygas stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiam augančio žmogaus vystymuisi. Siekiant vaiko prioritetinių interesų užtikrinimo, taip pat atsižvelgiant į itin konfliktiškus šalių santykius, bei siekiant aiškumo dėl tėvų valdžios įgyvendinimo, turi būti nustatoma ieškovo ir nepilnamečio vaiko nuolatinė ir aiški bendravimo tvarka. Ieškovui, kaip vaiko tėvui, yra itin svarbu palaikyti kuo artimesnius ryšius su vaiku, maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme, ir dėl to, kad tik toks bendravimas geriausiai gali užtikrinti vaiko interesus, ieškovas prašo nustatyti maksimaliai intensyvią jo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku M. T., t. y., nustatant, kad šalių bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyksta pakaitomis, kiekvienam iš tėvų bendraujant su vaiku kas savaitę. Tokia bendravimo tvarka geriausiai užtikrintų vaiko interesus. Ieškovo įsitikinimu tokia bendravimo tvarka, pagal kurią tiek ieškovas, tiek ir atsakovė bendrautų, geriausiai atitikty vaiko interesus. Kaip nurodyta Ieškinyje, Ieškovas dirba pedagoginį darbą, turi transporto priemonę, kuria galėtų nuvežti vaiką į ugdymo įstaigą. Pažymėtina, kad ieškovas ne tik turi reikiamų įgūdžių vaiko auklėjimui bei priežiūrai, tačiau ieškovą ir jo sūnų taip pat sieja itin artimas ryšys, kuris gali būti išlaikytas tik nustačius maksimalią tėvų bendravimo su vaiku tvarką (50:50 procentų laiko). Tokia bendravimo tvarka atitikty ir vaiko, ir jo tėvų interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė piktybiškai daro įvairias kliūtis bendrauti su sūnumi, dėl ko pagalbos teko kreiptis ir į specialistus. Ieškovas norėjo rytais vežti sūnų į darželį, tai siūlė padaryti kelias dienas per savaitę, tačiau atsakovė kategoriškai nesutiko ir atsisakė eiti į bet kokį kompromisą. Sūnui M. T. trūksta bendravimo su tėvu, kadangi būdamas ieškovo namuose vaikas jaučiasi saugiai ir laimingas, negali atsidžiaugti tarpusavio bendravimu ir nuolat klausinėją ar dar atvažiuosiu jį pasiimti, sūnus nuliūsta sužinojęs, kad susitikimo laikas einą į pabaigą, kad vaiką ieškovas turi pristatyti motinai. Ieškovė ieško įvairių pretekstų tam trukdyti ir nutraukti su sūnumi itin artimą ryšį. Kaip ir minėta ieškinyje, nagrinėjamu atveju vaikui priteistino išlaikymo dydžio klausimas yra ypatingas tuo, kad ieškovas prašo nustatyti maksimaliai lygią tėvų bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad vaikas su tėvais bendrauja kas savaitę. Tokiu būdu abiem tėvams tenkanti vaiko išlaikymo prievolė būtų maksimaliai suvienodinama: kiekvienam iš tėvų su vaiku praleidžiant tiek pat laiko, abu tėvai turėtų vienodas vaikui tenkančias išlaidas: maistui, rūbams tenkančios išlaidos higienos priemonėms, ugdymo reikmenims tenkančios išlaidos, taip pat išlaidos pramogoms ir pan. Tolygiai pasiskirstytų ir tėvams tenkančios netiesioginės vaiko išlaikymo išlaidos: padidėjusios išlaidos komunaliniams patarnavimams, taip pat transporto išlaidos. Kitaip tariant, kasdienės vaiko tėvų patiriamos išlaidos, susijusios su vaiko išlaikymu, būtų suvienodintos. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminiu vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu). Taigi, atsižvelgiant j tai, kad šalių nepilnamečio vaiko M. T. gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove A. T., taip pat įvertinus maksimalią tėvų bendravimo su vaiku tvarką, manytina, kad 100,00 Eur dydžio mokėtino išlaikymo suma nepilnamečiui vaikui būtų visiškai pakankama, atitiktų vaiko poreikius ir amžių, o kartu būty proporcinga ieškovo finansinėms galimybėms. Ieškovas nesutinka su atsakovės pozicija dėl sūnui tiektino išlaikymo dydžio nustatymo. Taip pat ieškovas nesutinka ir dėl tariamo išlaikymo įsiskolinimo sūnui, kadangi ieškovas teikdavo išlaikymą sūnui tiek ir maistu, tiek ir drabužiais ir t.t. Ieškovas visiškai išlaikė ir šiuo metu materialiai išlaiko sūnų. Ieškovas nesutinka su atsakovės priešieškinyje pateikta pozicija, kadangi turto balanse nurodytos turto vertės neatitinka tikrovės ir, kad į dalintino turto balansą įtrauktas ne visas santuokos metu šalių įgytas turtas. Akivaizdu, kad atsakovė siekia nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita. Ieškovas atsiliepime prašė atmesti atsakovės priešieškinį kaip visiškai nepagrįstą.

5.2. Santuokos metu buvo įgyta priekaba MAZ8114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovas nepagrįstai nereiškia reikalavimo dėl jos padalijimo. Paaiškintina, jog šis reikalavimas nereiškiamas dėl tos priežasties, jog santuokos nutraukimo byloje dalintinas tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas, tuo tarpu priekaba yra ieškovo įgyta asmeninėn nuosavybėn. Šią priekabą ieškovo tėvas buvo pirkęs iš motinos brolio G. N., tačiau tėvo vardu priekaba taip ir nebuvo perregistruota. Santuokos laikotarpiu priekabą ieškovo tėvas padovanojo ieškovui, tuomet priekaba buvo užregistruota ieškovo vardu. Visos šios aplinkybės atsakovei yra žinomos, būtent dėl to atsakovė iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl priekabos. Priekaba paliktina ieškovui, atsakovei nėra pagrindo išmokėti kompensacijos už ieškovo turimą asmeninės nuosavybės teise turtą. Tai dar kartą parodo atsakovės nesąžiningą siekį praturtėti ieškovo sąskaita bei atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė prašo automobilį Volvo XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui, atsakovei priteisiant 2 235,00 Eur kompensaciją. Tai iš esmės atitinka ieškovo pareikštą reikalavimą, tik atsakovė nurodo mažesnę automobilio vertę – 4 470,00 Eur (atsakovas skaičiavo, jog automobilio vertė yra apie 5 000,00 Eur). Su atsakovės nurodyta automobilio verte ieškovas sutinka. Tokiu atveju iš atsakovės ieškovui priteistina kompensacija didintina 265,00 Eur suma. Atsakovė nurodo, jog šalys santuokoje turėjo automobilį Volvo XC 70 (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kas yra tiesa. Tačiau kitos atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su šiuo automobiliu, neatitinka tikrovės. Automobilis buvo parduotas šalims gyvenant kartu ir gautos lėšos panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Dalinti turto, kurį kažkada praeityje sutuoktiniai turėjo, nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovės teiginiai, jog neva automobilis Volvo XC 70 (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas be jos žinios ir sutikimo, neatitinka tikrovės. Atsakovė neabejotinai žinojo (negalėjo nežinoti) apie jo pardavimą, ką patvirtina paties reikalavimo pareiškimas. Atsakovė turėjo galimybę per vienerius metus ginčyti sandorį, tačiau to nedarė, kas patvirtina, jog atsakovė sutiko su automobilio pardavimu. Atsakovė reiškia reikalavimą dėl bendravimo tvarkos patikslinimo. Ieškovas palaiko savo patikslintame ieškinyje išreikštą poziciją dėl bendravimo tvarkos nustatymo, ir mano, kad geriausiai vaiko interesus atitiktų vaiko bendravimas su kiekvienu iš tėvų kas savaitę. Atsakovės siūlymai trumpinti tėvo bendravimo su sūnumi laiką tėra nepagrįstas ir neteisėtas atsakovės siekis riboti tėvo bendravimą. Teiginiai, jog žiemos metu vaiko grįžimas namo 20 val. yra vėlus, yra nepagrįsti ir neatlaiko teisinės kritikos bei atsakovės itin keisto požiūrio į vaiko teises bei teisėtus interesus. Vaiko dienotvarkė žiemą ir vasarą yra iš esmės vienoda. Ieškovas nesutinka su atsakovės siūlymu dėl bendravimo švenčių dienomis, kadangi tokia bendravimo tvarka neleistų su vaiku vykti pas giminaičius. Didžiosios mėtų šventės dažniausiai yra švenčiamos su giminėmis, pagal nusistovėjusias protėvių tradicijas; dalyvavimas tokiose šventėse stiprintų vaiko identitetą, ryšius su gimine. Bendravimas tiek su mamos, tiek su tėvo giminaičiais vaikui yra labai svarbus, o reikalavimas vežti vaiką kitam iš tėvų po paros ar net tą pačią dieną labai apsunkintų šeimynines šventes bei išbalansuotų vaiką. Ieškovas prašo teismo nustatyti bendravimą per šventes tokiu grafiku, kokį yra nurodęs ieškinyje. Tokia siūloma bendravimo su vaiku tvarka atitinka tiek vaiko interesus, tiek ir šalių interesus. Ieškovas kategoriškai nesutinka, jog bendravimas su juo būtų ribojamas dėl vaiko ligos, nes tai sudarytų prielaidas atsakovei piktnaudžiauti, kas nuolatos kenkėjiškai vyksta ir šiuo metu. Atsakovė yra linkusi piktybiškai nesilaikyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku; yra konstatuota, jog atsakovė nevykdo teismo sprendimo – neleidžia vaikui bendrauti su tėvu. Numačius, jog vaikas nebendrauja su tėvu vaiko ligos atveju, šaltuoju sezonu ieškovas vaiko praktiškai nematys, nes bet koks negalavimas (sloga, gerklės perštėjimai, skausmas ir pan.) mediciniškai yra liga. Ieškovas yra rūpestingas ir atsakingas tėvas, yra pajėgus tiek slaugyti vaiką ligos atveju, tiek tinkamai juo rūpintis. Atsakovė nurodė, neva ieškovas neargumentavo savo nesutikimo dėl atsakovės parinkto anglų kalbos būrelio, kas yra netiesa, ieškovas savo motyvus išsakė. Parinktas anglų kalbos būrelis („Rašymo anglų kalba magija“) ieškovui atrodo netinkamas dėl tos priežasties, jog jis neatitinka šalių vaiko amžiaus ir gebėjimų. Būrelis yra skirtas 6-10 m. moksleiviams; pagal aprašymą, būrelis „apima įvairius kūrybinio rašymo gebėjimų ugdymo aspektus; siekiama, kad mokiniai rašytų vaizdžiai, rišliais sakiniais, nekartotų tų pačių žodžių, laikytųsi pasakojimo struktūros (pradžia, įvykis, pabaiga)“. Šalių vaikas yra vos 5 m. amžiaus, dar nelanko mokyklos, dar tik mokosi pažinti raides, tad akivaizdu, jog dar negebės rašyti anglų kalba. Tokio būrelio lankymas vaikui bus beprasmis, dar blogiau, gali išugdyti vaikui kompleksą, jog jis nesugeba atlikti užduočių. Ieškovo pagrįstu manymu, šį būrelį atsakovė parinko vien dėl tos priežasties, jog butų mažinamas ieškovo bendravimo su vaiku laikas. Šiuo metu ieškovas su vaiku bendrauja savaitgaliais, atsakovė prašo ir tikisi, kad tokia tvarka bus nustatyta ir galutiniu teismo sprendimu. Būrelis yra kitoje savivaldybėje, negu gyvena ieškovas, būrelio laikas labai nepalankus. Šiuo metu ieškovas pasiima vaiką 8.30 val., būrelis vyksta nuo 11.00 val. iki 12.30 val. Važiavimo laikas nuo būrelio iki ieškovo namų yra apie 40 min., grįžus dar reikia paruošti vaikui pietus, kurie būtų labai užvėlinami, atitinkamai labai pavėlinamas pietų miegas. Atsakovė, nuolat akcentuodama būtinybę laikytis vaiko dienotvarkės, tai daro vienašališkai: draudimas pažeisti dienotvarkę galioja tik tuo atveju, jeigu atsakovei tai palanku; tuo tarpu pati priimdama sprendimus, atsakovė į vaiko dienotvarkę neatsižvelgia. Pareiškime dėl priešieškinio reikalavimų patikslinimo prašoma iš ieškovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. vasario 12 d. iki priešieškinio pateikimo dienos po 250,00 Eur už kiekvieną mėnesį (priešieškinyje buvo reiškiamas reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 220,00 Eur už kiekvieną mėnesį). Nurodytu laikotarpiu vaiko išlaikymo pareiga buvo vykdoma tinkamai, joks įsiskolinimas apsikritai nebuvo susidaręs. Tikslindama reikalavimus, atsakovė padidino įsiskolinimo dydį, nors jokių naujų aplinkybių nenurodė. Tai eilinį kartą rodo atsakovės siekį tiesiog pasipelnyti ieškovo sąskaita. Prareiškime dėl priešieškinio reikalavimų patikslinimo atsakovė prašo priteisti jai asmeninėn nuosavybėn pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o ieškovui iš atsakovės – 1 800,00 Eur piniginę kompensaciją. Tačiau 2022 m. Teisme gautas Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Aktas), kuriame pateikti atsakymai dėl turto vertės, ir nurodyta, jog pastato-pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (atsižvelgiant į įrengtas komunikacijas, įrengtą privažiavimą), rinkos vertė nustatyta vertinimo datai (2022 m. gegužės 9 d.) yra 36 000,00 Eur. Taigi ieškovui išmokama kompensacija už 1/2 dalies pirties turi sudaryti ne 1 800,00 Eur, o 18 000,00 Eur. Galimai pareiškime yra įsivėlusi rašybos klaida arba atsakovės nesąžiningas elgesys praturtėti ieškovo sąskaita.

5.3.Nurodė, kad į bylą pateiktas teismo eksperto D. Grigo Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Aktas), kuriame paskaičiuota turto Pastato-pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – pirtis), atkuriamoji vertė, paskaičiuotas nusidėvėjimas, o taip pat pateikta išvada dėl pirties rinkos vertės. Akto 20 puslapyje, ekspertas apskaičiavo, jog remiantis UAB „Sistela“ sudarytu nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu (NTK2022) „Pirtys“, pirties pastatymui reikalingų statybinių medžiagų vertė vertinimo atlikimo dienai sudaro 41 372,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pirtis baigta statyti 2018 m., apskaičiuotas nusidėvėjimas, ir pirties vertė įvertinus nusidėvėjimą yra 38 062,70 Eur. Taigi teismo eksperto D. G. apskaičiuota pirties vertė, atsižvelgiant į jos pastatymui reikalingas lėšas, ir įvertinus nusidėvėjimą, yra panaši (2 tūkst. didesnė) nei nustatyta teismo ekspertės Irmantos Krikščiūnienės (ši ekspertė teikė išvadą, jog pirties vertė sudaro 36 000 Eur). Tačiau ekspertas D. Grigas, apskaičiavęs vertę išlaidų (kaštų) metodu, visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai taiko vietos pataisos koeficientą, kas lemia akivaizdžiai klaidingą išvadą, jog rąstinės pirties su stogu, langais ir kt. vertė tėra 3 050,00 Eur. Ieškovas nesutinka su galutine (pritaikius pataisos koeficientą) eksperto nustatyta verte. Eksperto surinkti duomenys, kiek tai susiję su jo kompetencija (atkuriamosios vertės bei nusidėvėjimo paskaičiavimas) yra teisingi ir vertingi šioje byloje, tačiau ekspertas, teikdamas galutinę išvadą, padarė teisinę klaidą – taikė vietovės pataisos koeficientą, kuris taikytinas apskaičiuojant vertę, naudojamą administraciniuose teisiniuose santykiuose. Individualaus turto vertinimo atlikimo atveju nustatant rinkos vertę civilinių santykių reguliavimo tikslais šis koeficientas pagal galiojančius teisės aktus netaikytinas. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau ir – TVVPĮ) 2 straipsnio 2 punktas numato, jog individualusis turto arba verslo vertinimas – turto arba verslo, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau ir – Metodika) patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (2020 m. rugsėjo 24 d. redakcija) reglamentuoja turto arba verslo vertinimo (toliau ir – vertinimas) tikslus, vertinimo tvarką; turto vertinimo metodus ir jų taikymą, verslo vertinimo metodus ir jų taikymą. Metodikos IV skyriaus III skirsnyje reglamentuotas išlaidų (kaštų) metodas ir jo taikymas. Metodikos 64 punktas numato, jog išlaidų (kaštų) metodu nustatoma atkuriamoji turto vertė. Metodikos 66 punkte nurodoma, jog išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma; esant nurodytoms aplinkybėms, išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte. Šiame skirsnyje ir apskritai Metodikoje nėra numatyta, jog apskaičiuojant rinkos vertę išlaidų (kaštų) metodu, taikomas vietovės pataisos koeficientas, kurį taikė vertintojas D. G. Šią išvadą dar kartą patvirtina ir Metodikoje nurodyta vertės nustatymo išlaidų (kaštų) metodu eiga: vadovaujantis 67 punktu, išlaidų (kaštų) metodu turto vertė nustatoma dviem etapais: (1) nustatomos vertinamo turto sukūrimo (statybos ir pan.) sąnaudos; (2) nustatomas vertinamo turto nuvertėjimas (tie patys teiginiai žingsniai nurodyti ir Akte aprašant taikomą metodą – Akto 10, 11 psl.). Šiuos du veiksmus ekspertas atliko: Akte nurodoma, jog turto sukūrimo (statybos ir pan.) sąnaudos sudaro 41 372,50 Eur, nusidėvėjimas (procentais) sudaro 8 proc., atitinkamai apskaičiuota pastato vertė įvertinus nusidėvėjimą sudaro 38 062,70 Eur (Akto 20 psl.). Kaip matyti iš Metodikos 67 punkto, apskaičiavus nusidėvėjimą (nuvertėjimą), jokie tolimesni veiksmai neatliekami, o gautas rezultatas ir yra laikomas turto rinkos verte, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu. Būtent šiuo dydžiu teismas ir turėtų vadovautis, spręsdamas dėl pirties realios vertės. Apskaičiavęs pastato vertę įvertinus nusidėvėjimą, ekspertas toliau nurodo: „Apskaičiuotą pastato atkuriamąją vertę patiksliname vietos pataisos koeficientu“. Šio veiksmo ekspertas visiškai nemotyvuoja ir nepagrindžia. Iš Akto turinio matyti, jog ekspertas be Metodikos, vadovaujasi ir Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 (Akto 6, 18 psl.), tačiau šis teisės aktas yra visiškai kitos paskirties ir šiuo atveju juo negali būti vadovaujamasi. Taisyklėse nurodytu būtu apskaičiuota rinkos vertė yra taikoma tik mokestiniuose santykiuose. Natūralu, jog ši vertė jokiu būdu negali būti pernelyg didelė, kitu atveju gali būti pažeistas socialinis teisingumas. Tačiau vertė, nuo kurios kyla pareiga mokėti mokesčius (t. y. turto vertė kaip dydis, naudojamas administraciniuose teisiniuose santykiuose), jokiu būdu negali būti tapatinama su turto verte, naudojama civiliniuose santykiuose sprendžiant teisingo turto padalijimo klausimą. Akte nenurodyta jokia teisės norma, kuri pateisintų koeficiento taikymą vertės apskaičiavimui išlaidų (kaštų) metodu, kai gauta vertė toliau bus naudojama civiliniuose santykiuose. Teisės normos gali būti aiškinamos ir taikomos tik atsižvelgiant į teisinio reguliavimo sistemiškumą, t. y. jų vietą konkrečiame teisės akte ir atitinkamo teisės akto vietą teisės sistemoje. Teisės norma, įtvirtinta teisės akte, skirtame administracinės (mokestinės) teisės sričiai, negali būti taikoma civiliniuose santykiuose. Priešingu atveju tai reikštų teisės normos taikymą santykiams, kurių ji nereglamentuoja.

6. Skyriaus išvadoje dėl patikslinto priešieškinio nurodyta, kad atsižvelgiant į atsakovės pareiškime dėl priešieškinio reikalavimų patikslinimo prašymą bei remiantis byloje pateiktais duomenimis tokiais, kaip, kad ieškovas teismo posėdžio metu yra pareiškęs, kad sutiktų mokėti vaiko išlaikymui 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, Skyriaus nuomone, iš ieškovo turėtų būti priteistinas išlaikymas užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti. Atsakovės prašomas priteisti išlaikymas mažamečiam vaikui, Skyriaus nuomone, užtikrins mažamečio vaiko poreikius. Skyrius savo 2022 m. rugsėjo 2 d. išvadoje buvo nurodęs, kad 2022 m. birželio 26 d. ir 2022 m. birželio 28 d. buvo gautas užregistruotas pranešimas dėl galimai pažeistų mažamečio M. T. vaiko teisių ir geriausių interesų (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pranešime nurodoma, vaiko motina A. T. kreipėsi į Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Vilniaus rajone, norėdama informuot apie pažeidžiamas sūnaus teises bendravimo su tėvu metu. A. T., raštu paaiškinus susidariusią situaciją, prašė Skyriaus specialistų pagalbos, siekiant apginti vaiką nuo netinkamo tėvo elgesio ir aplaidžios vaiko priežiūros. 2022 m. liepos 7 d. Skyriaus vyriausios specialistės vertinos vaiko situaciją (Nr. (duomenys neskelbtini)). 2022 m. liepos 4 d. Skyriaus vyriausios specialistės bendravo su mažamečiu M. T., buvo išklausyta mažamečio vaiko nuomonė. Atsižvelgiant į mažamečio vaiko nuomonę, Skyrius, neturi pagrindo prieštarauti atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos nustatymui, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove.

7.Teismo posėdžio metu ieškovas parodė, jog palaiko ieškinį. Dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, nes po vaiko gimimo gyvenimas tapo neįmanomas, buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas, įžeidinėjo vaiko akivaizdoje, nuteikinėjo prieš ieškovą. Atsakovės tėvas jį varė miegoti atskirai. Viskas blogėjo. Ieškovas mano, kad atsakovė pripažins šias aplinkybes. Ieškovas stengėsi išsaugoti santuoką, dėl jos iširimo kalta atsakovė. Ieškovas dėl smurto į policiją nesikreipė, galvojo išeiti gyventi atskirai. Ieškovą buvo išviję iš namų, jis gyveno pas tėvus. Iki vaiko gimimo ieškovas gyveno atskirai, po to susitaikė. Ieškovas nori, kad vaikas gyventų su juo, nes atsakovė viena priiminėja sprendimus dėl vaiko ugdymo įstaigos. Atsakovė buvo bausta, už tai, kad neleidžia ieškovui bendrauti su vaiku, paskambinti vaikui. Skyrius rekomendavo kreiptis į dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Vaikas skundėsi, kad prieš jį smurtauja seneliai, todėl ieškovas 2021 m. gruodžio mėn. kreipėsi į Skyrių. Buvo nagrinėjamas valdybos atvejis. Dėl mamos vaikas paskutiniu metu nesiskundė. Dabar ieškovas kartu su tėvais gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jo tėvų bute, vaikas turi atskirą kambarį. Skyrius ne kartą lankėsi pas ieškovą, nustatė, kad sąlygos geros, vaikas turi savo lovą, nupirkti rūbai, viskas, kas reikalinga. Ieškovas su vaiku būna pagal laikinųjų apsaugos priemonių nustatytą tvarką – kas antrą mėnesio savaitgalį. Vaikui pas atsakovą yra gerai. Vaikas turi savo laikrodį, kad galėtų paskambinti tėvams. Vaikas kas antrą mėnesio savaitgalį nakvoja. Atsakovė to neleido, dėl to buvo teismas ir atsakovei dėl to, kad nevykdo bendravimo tvarkos buvo paskirta administracinė bauda. Ieškovas dirba ugdymo ištaigose – (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykloje ir (duomenys neskelbtini) gimnazijoje fizikos ir informatikos mokytoju. Ieškovas sugebės rūpintis vaiku. Jis uždirba gerai, apie 2 000,00 Eur į rankas kas mėnesį. Vaikui galėtų skirti 250,00 Eur. Kai vaikas buvo su ieškovu, nupirko slides, dviratį, vežioja vaiką į baseiną, vežiodavo iš ugdymo įstaigos, perka rūbus. Motina irgi tūrėtų vaikui skirti po 250,00 Eur. Atsakovė nuolat trukdo bendrauti su vaiku, neleidžia jam bendrauti telefonu. Ieškovas netrukdytų motinai bendrauti su vaiku. Paskutinį kartą savaitgalį atsakovė jam neleido paskambinti vaikui, neleido vaiko nuvežti į baseiną. Atsakovės nuomone, tai žalinga vaikui, nors vaikas buvo sveikas. Dėl smurto vaiko atžvilgiu ieškovas kreipėsi į Skyrių 2021 m. gruodžio mėn. Vaikas lankė (duomenys neskelbtini) darželį, kur buvo teikiama psichologo ir logopedo pagalba, bet atsakovė pakeitė šią įstaigą į (duomenys neskelbtini) darželį. (Duomenys neskelbtini) mokykloje vaikui buvo patogu, o (duomenys neskelbtini) darželis yra kitame pastate. Ieškovas nesupranta, kodėl atsakovė jam neleidžia arba trukdo jam su vaiku bendrauti, yra parašiusi skundus ir mokyklos direktoriui, kad jis su vaiku nesusitikinėtų pertraukų metu. Tai yra žalinga vaikui. Ieškovas keičia nuomonę dėl vaiko gyvenamosios vietos, nori, kad vaikas gyventų su juo. Jo sesuo kartais gyvena ir jo bute, ji turi bute savo kambarį. Kai vaikas būna su ieškovu, tai vaikas būna kartu su kambaryje. Tėvai turi savo kambarį, sesuo irgi turi savo kambarį, bet jo sesuo nuolatos jo bute negyvena. Dėl smurto vaiko atžvilgiu – ieškovas 2021 m. pavasarį rašė Skyriui, tačiau Skyrius ieškovui paaiškino, kad neverta pradėti, nes vaikas mažas. Atsakovo tėvai (duomenys neskelbtini) turi gyvenamąjį būstą, ten sesuo irgi gyvena. Ieškovas sutinka su atsakovės pateiktu aktu. Pirtis yra bendra nuosavybė, jo vardu nupirktas pastatas, tai pateikė pati atsakovė. Po to jis buvo perstatytas, naujai perdarytas stogas. Atsakovas pirko kuoliukus. Jis turi čekius, kad jis pirko statybines medžiagas, cementą pamatams. Pirties kaina – iki 60 000,00 Eur, šiai dienai jos kaina nurodyta – 20 000,00 Eur. Vertė nustatyta pagal tai, kiek buvo investuota. Pirtis buvo įrenginėjama nuo 2017 m. pradžios iki 2018 m. gruodžio 17 d., tuo metu darė žemės plėtros projektą, mokėjo architektui. Pirties vidaus neįrenginėjo. Tuo metu ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini), vedė vaikams būrelius. Grynais ieškovas gaudavo apie 2 000,00 Eur per mėn. Visas santaupas laikė grynaisiais, ne banke. Grynaisiais pinigais tuo metu buvo sukaupta iki pirties statybos 40 000,00 Eur. Realiai turėjo tokią sumą, laikė ne banke, nes buvo problemų su banku. Tuo metu atsakovė gaudavo motinystės išmokas, apie 500-600 Eur, po to – mažiau. Po vaiko gimimo buvo vykdomos pirties statybos. Statybos darbus pradėjo ieškovo uošvis, J. vyras, padėjo draugas. Uošvis padėjo įdėti duris, kasė pamatus, vežiojo statybines medžiagas. Uošvis prie pradėtų statybų prisidėjo darbu, o ne materialiai. Statybose padėjo V. P., draugas A. K., kiti darbininkai buvo samdyti, darbininkai samdyti traktoriaus kasimui. Pirties pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina – 3 600 Eur. Atsakovė pripažįsta, kad pirtis buvo pirkta. Ją nusipirkus reikėjo išardyti ir nuvežti, perstatyti kitame sklype. Nesutinka su Registrų centre nurodyta pirties kaina. Komunikacijos ir elektros pirtyje nėra, tačiau iki pirties jie nutiesti, tik neįrengti. Ten yra senas stogas, langai, durys. Katilo, kanalizacijos nėra, grindų nėra, nes pastatas neįrengtas. Prašė vadovautis jo prašymu atliktos ekspertizės aktu dėl pirties kainos. Tie 40 000,00 Eur grynieji buvo sukaupti iki pirties statybos, buvo laikomi bendrai, nuimdavo dalį pinigų nuo kortelės, grynindavo ir laikydavo namie. Ieškovas naudodavosi atsakovės kortele, kai jis paprašydavo atsakovės. Iki vaiko gimimo jie kartu gyvendami taupė ir pinigus laikė namie. Tie pinigai yra pas atsakovę. Ginčo namas priklauso atsakovei. Jie gal 2013-2014 m. turėjo nupirkę (duomenys neskelbtini) sklypą, apie 80 000,00 Lt vertės. Atsakovas gal po metų pardavė sklypą ir gavo apie 100 000,00 Lt. Po to tuos pinigus investavo į kito sklypo pirkimą J. vardu atsakovės sesers kaime. Pirko su J. ir jis su atsakove per pusę. Už gyvenamąjį namai J. buvo sumokėta 26 000,00 Eur laikotarpiu, kai prasidėjo pirties statyba. Jie su atsakove planavo toje pirtyje ateityje vykdyti turizmą. Gyvenamajame name, ten, kur atsakovės tėvai, ieškovas su atsakove ir gyveno. Jeigu iš J. būtų pirkę pusę namo, tai jai būtų reikėję mokėti mokesčius, tačiau atsakovą apgavo. 26 000,00 E. J. sumokėjo iš dalies to parduoto (duomenys neskelbtini) sklypo, o kitą dalį mokėjo grynais. Atsakovė perdavė pinigus J. prieš dovanojimo sandorį, ieškovas perdavimo nematė, buvo tarpusavio pasitikėjimas. A. J. už žemės sklypą nemokėjo, nes atsakovės tėvai J. padovanojo turtą (duomenys neskelbtini) kaime. Pas notarą jis irgi buvo, nors praeitą posėdį sakė ,kad jis sėdėjo mašinoje, bet tai nurodė klaidingai. Atsakovė už namą J. sumokėjo kai sudarė sutartį. Notarui mokėjo jis ir atsakovė, nepamena kiek notarui mokėjo, Neprašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe žemės sklypo, nes už žemę J. nemokėjo. 26 000,00 Eur atsakovė paėmė iš namų. Namuose dalį pinigų laikė vokuose, dalį – dėžutėje, dalį – už komodos. Atsakovės tėvai žinojo, kad šalys tokius pinigus laiko namie, tačiau kur laiko, nežinojo. Gal atsakovė papasakojo tėvams – nežino. 1/2 dalį namo įsigijimo su seserimi derino atsakovė. Tos santaupos, kai jį išvarė, liko pas atsakovę. Apie tai, kad atsakovė sumokėjo 26 000,00 Eur ieškovas kalbėjo su atsakove. Kai 1/2 dalį namo J. dovanojo, J. darė savo namo projektą. Uždeklaruota buvo 40 000,00 Eur. 26 000,00 Eur atsirado už parduotą tą žemės sklypą. Dovanojimo sutarties sudarymui pas notarą vežė J., tačiau pinigų nevežė, kadangi dovanojimo sutartis buvo sudaroma, kaip apsimestinis sandoris. Jam žinoma, kad Atsakovės tėvai po ½ dalį namo ir žemės (duomenys neskelbtini) kaime padovanojo atsakovei ir jos seserei J., kad atsakovės tėvams buvo nustatyta uzufrukto teise gyventi name žinojo. Ieškovas nereikalavo, kad dovanojimo sutartyje ir jis būtų nurodytas, nes norėjo ir manė, kad kartu gyvens ilgai. Jis prisidėjo prie namo tvarkymo, pagerinimo, tvarkė laiptus, verandą, nors apie tai įrodymų neturi. Komunalinius mokesčius, mokesčius už žemę mokėjo atsakovė iš bendrų santaupų. Ieškovo mama davė 5 000,00 Eur grynaisiais pinigais šeimai, kai šalys pradėjo statyti pirtį. Ieškovas 2017 m. buvo savo tėvams paskolinęs bankiniu pavedimu 3 000,00 Eur, nes vyko teisminis procesas su kaimynais. Tėvai ieškovui paskolintus 3 000,00 Eur atidavė grynaisiais, kuriuos ieškovas atnešė į šeimą. 2022 m. kovo 2 d. teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad buvo pirktos statybinės medžiagos, kurios buvo sandėliuojamos ir liko pas atsakovę ūkiniuose pastatuose. Tos statybinės medžiagos buvo skirtos pirčiai ir buvo panaudotos. Ieškovas prašo 20 000 Eur už pirties statybas ir statybines medžiagas, kurias jis pirko. Ieškovo tėvų namui tos statybinės medžiagos nebuvo panaudotos. Elektros prijungimo spintelės buvo pirktos pirties įrengimui. Ieškovas nežino, kur tos medžiagos yra dabar. Tų statybinių medžiagų dalis buvo panaudota pirties statybai. Ieškovas pirko šiferį stogui, laidus, vamzdžius, plėvelę. Pirtyje yra perdanga. Sutinka, kad pirtyje nėra grindų, tačiau viskas paruošta. Plokštės ir vamzdžiai nebuvo panaudoti, elektra į pirtį buvo nuvesta, kabeliai internetui buvo pakloti. Atsakovė neginčija pateiktų nuotraukų. Ieškovas galėtų mokėti vaikui po 250,00 Eur. Ieškovas palaiko jo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus.

9.Teismo posėdyje atsakovė parodė, kad palaiko priešieškinį, prašė ieškinį atmesti. Ieškovas davė melaginus parodymus. Ieškovas buvo išėjęs iš namų, vaiku nesirūpino. Visa ūkinė veikla buvo ant jos pečių. Ieškovui rūpėjo tik draugai, kelionės. Jis naudojo prieš atsakovė fizinį ir psichologinį smurtą. Ieškovas sakė, kad jei atsakovė paduos dokumentus dėl skyrybų, tai jis pasikars, padegs pirtį. Atsakovė bijojo. Ieškovas kitiems skolino šeimos pinigus. Gal pirmus metus po santuokos viskas buvo gerai. Atsakovė visada norėjo išsaugoti šeimą. Ieškovas jai sakydavo, kad jos priekaištai atsibodo ir išeidavo, o ji tik jo prašė atlikti ūkio darbus. Ieškovas neprižiūrėjo vaiko. Jis norėjo būto šeimininku. Nuo 2020 m. vasario 20 d. ieškovas išsikraustė. Ieškovas vartojo alkoholį, grįždavo girtas. Atsakovė nežino ar ieškovas buvo neištikimas. Šiuo metu vysta ikiteisminis tyrimas dėl smurto vaiko atžvilgiu vaiko gyvenamojoje vietoje. Vaikui pas atsakovę saugu. Pripažįsta, kad jai paskirta bauda dėl to, kad neleido vaikui miegoti pas ieškovą. Jos atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš ieškovą, tačiau ji jokio smurto nenaudojo. Ieškovas su jos tėvais nebendrauja, jų akivaizdoje ieškovas atsakovę žemindavo. Į policiją dėl ieškovo nuolatinio smurto nesikreipė, nes norėjo išsaugoti šeimą. Ji pirtyje norėjo įsirengti savo namą. Atsakovė prašo vaiko gyvenamąją vieta nustatyti su ja. Su ieškovo reikalavimais nesutinka. Vaikui su atsakove saugu, vaikas sutaria su jos tėvais, ji vaiku rūpinasi nuo pat gimimo. Ieškovas vaiką pradėjo lankyti nuo 2020 m. vasario mėn. Nuo 2020 m. ieškovas išlaikymą mokėjo pinigais po 150,00 Eur kas mėnesį. Atsakovė vaikui skiria apie 200,00 Eur pramogoms, maistui. Ji uždirba virš 1 000,00 Eur į rankas, o jis apie 2 000,00 Eur. Atsakovė prašo jai mokėti po 220,00 Eur per mėnesį. Ieškovo nurodyta bendravimo tvarka jos netenkina, kadangi abi Šv. Kalėdų dienos paskirtos tai pas vieną, tai pas kitą tėvą. Reiktų, kad po vieną Šv. Kalėdų dieną būtų paskirta kiekvienam tėvui. Vaiką ieškovas grąžinti žiemą galėtų iki 19,00 val., nes vaikas eina anksti miegoti. Per Šv. Velykas irgi taip pat norėtų, kad vaikas grįžtų iki 19 val. Vaikas valgo 12.00 val., tai galėtų pasiimti 10.00 val. Ieškovas gyvena pas savo tėvus, kartu gyvena ir jo sesuo. Kita ieškovo sesuo atvažiuoja iš Lenkijos. Ieškovas gyvena netoli jos namų (duomenys neskelbtini). Ieškovas turi kambarį bute. Atsakovės gyvenimo sąlygos yra geresnės. Vaiko darželį ji pasirinko ieškovo prašymu. Ieškovas melagingai teigia aplinkybes dėl darželio. Ieškovas pats tą darželį parinko. Darželyje sąlygos geros. Ieškovas kartais atveždavo vaikui drabužių, batus, kurie buvo per dideli, striukę, kuri buvo per maža. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) vyr. specialiste, gauna apie 1050,00 Eur į rankas, kitų pajamų neturi. Santuokos metu įgijo pirtį. Už ją mokėjo 3 600,00 Eur iš bendrų pinigų, įgijo 2018 m. kovo 10 d. Darbo užmokestis buvo pervedamas į kiekvieno kortelę. Ieškovas buvo paėmęs ir jos kortelę, išgrynindavo pinigus. Ji su ieškovu norėjo turėjo pirtį ir įsigijo ją iš bendrų lėšų. Pirtį pastatė ant jai priklausančio sklypo – rąstinė namelį. Pamatus klojo atsakovės tėvas ir jos sesers vyras, o pats ieškovas nedirbo, nebent užsakydavo prekes. Su statybomis jis nieko nemoka. Atsakovė nežino ar ieškovo nurodytos statybinės medžiagos buvo pirktos, nes pas ją jų nėra. Nuo pirties nupirkimo reikėjo ją sudėti, prieš tai pamatus sudėti. Pirtį surinko atsakovės tėvas, sesers vyras, ieškovo draugas V. P., gal truputį ieškovas. Nėra ten nei gipso, nei grindų, nei lubų. Ten buvo rąstinis namelis, padaryta pertvara. Aukščiau nurodytiems asmenims niekas už darbus nemokėjo. Pirtyje terasa nėra įrengta, bet yra priestatas, iš lentelių, kaip prie pirties stogelis. Pirtyje nėra nei vandentiekio, nei elektros, pirties plotas nuo pastatymo nepadidėjo. Santuokos metu buvo įgyti trys automobiliai ir priekaba. Atsakovė norėtų, kad visos transporto priemonės būtų priteistos ieškovui, o jai – kompensacija. Dėl namo – namas buvo atsakovės tėvų, po to tėvai po 1/2 dalį padovanojo atsakovei ir jos seseriai. O po to sesuo nusipirko butą, jai savo namo dalį padovanojo. Atsakovė su ieškovu niekada neturėjo tokių pinigų, kaip nurodė ieškovas. Ieškovas gyveno iš darbo. Namuose jokių pinigų nebuvo. Jie jokių grynų pinigų atsakovės seseriai nemokėjo. Nuo namo pastatymo toje dalyje nieko nebuvo daryta, jokio remonto. Ieškovas sako, kad neįmanoma kartu gyventi, o dabar sako, kad nori gyventi namo dalyje. Atsakovės abu tėvai yra uzufruktoriai. Atsakovės sesuo padovanojo jai sodybą, nes atsakovės mama sesei padovanojo sodybą. Ieškovo piniginio indėlio į gyvenamąjį namą nėra. Atsakovė parodė, kad yra pateikusi skundą darbo inspekcijai dėl ieškovo darbo dviejose mokyklose. Ieškovas nepadėdavo vaiko nuvesti, parvesti į darželį, neskiria laiko vaikui. Kai ieškovas išsikraustė iš namų, jam 5-6 mėn. vaikas nerūpėjo, jam neskambindavo. Ieškovas rašė Skyriui, kad atsakovė neleidžia matytis su vaiku, o vaikas tuo metu miegodavo. Aišku, kad tuo metu atsakovė neleisdavo ieškovui matytis su vaiku. Tuomet ieškovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo. Ieškovas išsigalvoja smurtą. Atsakovė 2023 m. sausio 30 d. teismo posėdyje nurodė, kad automobilis XC80, kaip ieškovas rašo, buvo parduotas, tačiau liudytoja paliudijo, kad ieškovas tą automobilį sudaužė. 2020 m. vasario 20 d. ieškovas išsikraustė, o automobilį jis pardavė 2020 m. vasario 27 d. Vaiko dienotvarkė žiemą ir vasarą nevienoda. Žiemą vaikas eina miegoti anksčiau, 21 val. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos švenčių dienomis – ieškovo seneliai gyvena tame pačiame bute, kur gyvena ieškovas, vaikui niekur vykti nereikia. Nėra jokių skundų iš ieškovo pusės, kad ji netinkamai vykdo motinos pareigas. Vaikas lanko anglų kalbos būrelį ir jis vaikui tinkamas. Ieškovas rašo, kad atsakovė prašo skirti baudą. Atsakovė prašo skirti baudą už tai, kad ieškovas klaidina teismą dėl aplinkybių, susijusių su pirtimi, vaiko darželio pakeitimu, . Iš ieškovo pusės ginčijama dovanojimo sutartis yra notariškai patvirtinta. Kad santuoka iširo dėl jos kaltės, nėra įrodymų ir kad su ieškovu nepagarbiai elgtasi, smurtauta. Ieškovo pozicijai prieštaringi liudytojų įrodymai: kad jis ją žemino, naudojo fizinį smurtą. Yra medžiaga iš prokuratūros. Jis jau nuo 2012 m. išvykdavo gyventi atskirai. Kelis metus nesirūpino šeima. Atsakovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Vaikas su ja gyvena. Ji gali tinkamai vaiku pasirūpinti. Vaikas sakė, kad nori gyventi su mama ir su tėvu po savaitę. Vaikas buvo ieškovo išmokytas taip sakyti. Vaikas nesupranta, kas ta savaitė. Su vaiku buvo visą laiką buvo psichologas, jokio poveikio vaikui nebuvo. Ieškovas kasdien ateina pas vaiką į mokyklą per pertraukas ir į valgyklą, taip trukdo vaikui. Iš ieškovo pusės buvo ne vieną kartą buvo meluota apie tai, kad dovanojimo sutartis buvo kažkoks apsimestinis sandoris. Dėl pirties – yra skirtingos ekspertų išvados. Jos ekspertas yra tinkamas.

11.Trečiasis asmuo J. V. parodė, kad ji padovanojo pusę namo ir žemės sklypą seseriai (atsakovei). Šį turtą 2009 m. balandžio mėn. padovanojo tėvai po 1/2 dalį namo ir sklypo. Po atsakovės vestuvių 2010 m., gal po 1 mėn., ji nusprendė su atsakove žemę parduoti ir liko namas. Po senelės mirties, gal 2017-2018 m., ji gavo sklypą ir namą (duomenys neskelbtini). Kai 2010 m. tą vieną pardavė, po to vėl atpirko. Atsakovės tėvai mokėjo už vestuves, nes šalys neturėjo pinigų. Ji nusprendė atsakovei turtą padovanoti, nes pati gavo turto. Apie dovanojimo sutartį ieškovas žinojo. Ieškovas buvo atvežęs atsakovę į notaro kontorą. Ji negali pasakyti apie šalių turtinę padėtį, tačiau šalių santykiai nuo santuokos sudarymo buvo nekokie, ieškovas mėgo linksmintis, išvažiuodavo su draugais, jokių darbų, susijusių su namų ūkiu, nenorėjo dirbti. Ieškovas nepadėdavo ir gimus vaikui, neprižiūrėdavo vaiko. Ji savaitgaliais atvažiuodavo pas sesę, matydavo, kad ieškovas guli ant sofos, o atsakovė darė viską. Pas atsakovę buvo statoma pirtis, J. V. vyras ir tėvas padėdavo su darbais. Pirtį pirko atsakovė su ieškovu, mokėjo apie 3 000,00 Eur. Jie norėjo padaryti verslą su pirtimi. Ta pirtis buvo sudėta, gal stogas buvo uždėtas, nieko nedaryta. Ji nežino ar ieškovas, kokias nors, medžiagas pirko. Pirtį surinkinėjo jos, J. V., vyras, tėvas ir kiti. 2018 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartimi 1/2 dalį namo ji padovanojo, nes jos mama gavo palikimą ir po močiutės mirties, 2017 m. lapkričio ar gruodžio mėn., padovanojo jai. Ji 26 000,00 Eur ar jokių kitokių pinigų negavo, kodėl ieškovas taip teigia, nežino. Ieškovas gyveno iš darbo užmokesčio. Ieškovas ir atsakovė kartu gyveno su atsakove ir jos tėvais. Ieškovo santykiai su atsakovės tėvais buvo tiesiog bendravimas, santykiai nebuvo geri, nes ieškovas nenorėjo dirbti. Ieškovas pats išėjo iš atsakovės namų, niekas jo neišvarė. Ieškovas nepagarbiai elgėsi su atsakove. Atsakovė rūpinosi vaiku. Ieškovas turėjo ir savo ir atsakovės banko kortelę. Nei atsakovė, nei tėvai nesmurtauja prieš vaiką. Girdėjusi, kad pradėtas tyrimas tėvų atžvilgiu dėl vaiko. Ieškovas viską išsigalvoja. Ieškovas ir atsakovo tėvas nebendraudavo, nes ieškovas nenorėdavo padėti su darbais. Reikėjo malkas paruošti, jas atvežti, kaminą pravalyti, bet ieškovas nieko nedarė. Ieškovas dabar dirba mokykloje, prieš tai dirbo picų išvežiotoju. Atsakovės mama parūpino ieškovui darbą mokykloje. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokyklose.

12.Liudytojas V. P. parodė, kad ieškovas su atsakove pradžioje gyveno gerai, santykiai buvo geri. Po kurio laiko įvyko pirties statybos. Šalys prašė liudytojo pagalbos – iš (duomenys neskelbtini) pirtelę reikėjo pervežti į ten, kur ieškovas gyveno su atsakove, į tą kaimą. Ji buvo montuojama. Liudytojas padėjo instaliuoti elektrą ir vandentiekį iki pirties nuo namų įrengti. Medžiagomis ieškovas pasirūpindavo, iš kur ieškovas gaudavo medžiagų liudytojas nežino. Gal iš parduotuvės pirkdavo. Jis visus darbus atliko gal per 3-4 savaites, gal 2017 m. rudenį. Jo specialybė stalius, elektrikas, dabar baigė santechnikos mokslus. Už darbus jam sumokėjo gal 2 800,00 Eur. Prie pirties dar dirbo ieškovo uošvis su visa šeima. Ieškovas padėdavo rąstus surišti, kloti šiferį ir kt. Po darbų atlikimo daugiau nesimatė. Su ieškovu jie pažįstami kaip bendraklasiai, o su atsakove kaip dragai. Ieškovas yra geras, darbštus žmogus, padėdavo šeimai. Tai žino, nes negalėjo susitikti, ieškovas sakydavo, kad namie daug darbų. Jis buvo svečiuose pas ieškovą ir atsakovę. Ieškovo ir atsakovės santykiai pradėjo blogėti, nes ieškovas buvo išvažiavęs pas savo tėvus. Kada tiksliai, nežino. Vedė kabelį po žeme į pirtį, kažkoks draugas kasė griovį. Dalyvavo atsakovės tėvas. Elektra buvo įvesta iki pirties, bet pirtį elektra neįrengta, vandentiekis nuo namų iki pirties irgi buvo nuvestas. Uošvis padėdavo. Pirtyje yra karkasinė pertvara. Kai V. P. dirbo pirtyje, buvo smėlio grindys. Jis buvo pas ieškovą kaime, t. y. pas jo tėvus. Jis ten rengė signalizaciją. Jokių darbų ten daugiau nedarė. Ieškovas vienas pas jį buvo bute, sakė, kad skiriasi. Kiek mokėjo už pirtį, ieškovas nesakė. Ieškovas sakė, kad santykiai su A. pablogėjo, todėl gyvena atskirai.

13.Liudytoja M. M. parodė, kad pažįsta ieškovą. Jos vyras yra su ieškovu yra ketvirtos linijos giminaitis. O atsakovė ieškovo žmona. Su ieškovu nebendrauja gal 5 m., nes turėjo teisinių reikalų. Ieškovas darė remontą (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvo sodyboje, tačiau ieškovo tėvai ten negyvena.

14. Liudytojas I. Z. parodė, kad yra atsakovės tėvas. Ieškovas yra jo žentas. Jie gyveno kartu viename name. Ieškovas iš namų išėjo prieš du metus. Ieškovui galbūt, kas nors, nepatiko. Ieškovas reikalavo pinigų, iš jo ir žmonos, teigė, kad jie ieškovui skolingi. Ieškovas už nieką nemokėjo ir pinigų neduodavo, prie ūkio neprisidėjo. Ieškovas buvo tinginys. Gal 6 m. jie gyveno Vilniuje. Nežino, kada ieškovas sodyboje darė remontą, žino, kad jis ten padarė kanalizaciją, pakeitė plastikinį langą, duris, tvarkė elektrą. Žino, nes jis ten būna. Jis buvo nuėjės į tą sodybą ir matė. Dėl eismo įvykio – 2018 m. rugpjūčio mėn. vakare gal 19-20 val. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tuo metu ieškovas linksminosi ir pusę kaimo dūzgė. Po kurio laiko įvyko sprogimas, pasklido dūmai virš ieškovo kluono, o priėjęs pamatė, kad Volvo mašinai pratrūko padanga ir automobilis užsidegė. Su tuo automobiliu važinėjo ieškovas. Kai vaikas atsirado, tai atsakovė juo rūpinosi. Vaiku rūpinosi ir I. Z. su žmona. O ieškovas visada gulėdavo ant lovos, su vaiku neužsiiminėjo, nežaidė. Atsakovė dirbo ir ieškovas picas išvežiodavo, gaudavo pinigų. Ieškovas nepagrįstai rašydavo skundus. Pirtį pirko gal prieš 3-4 m. pirko ieškovas, mokėjo 3 600,00 Eur. Ieškovas pirtį pirko verslui, atseit ją nuomos. Visus darbus, susijusius su pirtimi darė jis I. Z., padėjo jo žentas V. ir V. P. Jis pats užliejo pamatus, ieškovas prie tų darbų tik sukinėjosi, jis gal truputį su betonu padėjo. Buvo pirktas stogas, už kurį gal mokėjo ieškovas, o už elektros ir vandentiekio darbus nemokėjo. Elektra ir vanduo buvo pradėti tiesti, bet nepabaigti. I. Z. šiuos darbus darė, ieškovas nieko nemokėjo už darbus. Nežino, gal V. mokėjo. Ieškovas pirko statybines medžiagas, drenažiniai vamzdžiai nebuvo klojami, nes ten smėlis. Gipso plokščių viduje nėra. Su anūku santykiai geri, jis klausinėja, ką senelis jam nupirko. Ieškovas ne kartą išvažiuodavo gal 6 mėn., 1,5 m. laikotarpiui, nes nenorėjo nieko dirbti, išvažiuodavo į savo tėvų namus (duomenys neskelbtini). Ten darė gipso, kartono darbus, darė kanalizaciją, vedė elektrą. I. Z. tai matė, nes buvo ten nuvažiavęs. Ieškovas jam sakė, kad gal atvažiuos ten gyventi, bet ieškovas tik balsu gali dirbti, nieko kito. Kad ieškovas vienas gertų, nematė, bet porą kartų matė, kad iš draugų jį atveždavo girtą. Ieškovo ir atsakovo santuoka iširo dėl ieškovo, nes jis iš namų išvažiuodavo ilgam laikui.

15.Liudytoja K. Z. nurodė, kad jos dukra su žentu (ieškovu) gyveno pirmus metus gal neblogai, o po to matė, kad atsakovę skriaudė. Jie pykdavosi, ieškovas galimai ją stumdydavo. Ji, K. Z., įsikišdavo, po to ieškovas išeidavo gal 1 mėn., gal. 3 mėn. gal pusei metų, paskui vėl grįždavo gyventi. Kai buvo jos jubiliejus, neatėjo nei ieškovas, nei jo tėvai. Ieškovas vaiku visai nesirūpino, kol vaikas buvo mažas. Ieškovas nuolat gulėdavo ant lovos, su vaiku nežaisdavo. Seniai, gal 2009-2010 m. ji (K. Z.) ir jos vyras padovanojo dukroms namą ir vieną sklypą lygiomis dalimis. Padovanojo, nes jie turėjo sveikatos problemų. Jos mama (duomenys neskelbtini) turėjo savo trobą, kurią po mamos mirties ji paveldėjo. Ji paveldėjo namą ir žemę ir tada padovanojo dukrai J., o J. padovanojo 1/2 A.. J. padovanojo A., nes ji turėjo savo turto dalį.

16. Ekspertė Irmanta Krikščiūnienė parodė, kad 20 ekspertizės akto puslapyje nurodyta (duomenys neskelbtini), bet tai gal klaida. Turtas buvo vertinamas pagal verčių zonas. Pirties vertės nustatymas buvo atliktas išlaidų metodu. Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklės netaikomos šiuo atveju, nes jos nustato vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu, todėl atliekant individualų vertinimą taikomas išlaidų metodas. Vertintojas nustato rinkos vertę vertinant individualų turtą. Ekspertė nustatė pirties rinkos vertę. Kelias nėra įregistruotas, todėl nelaikomas statiniu. Jei privažiavimo kelias būtų įregistruotas, galėtų būti įvertintas. Šiuo atveju kelias nebuvo vertintas. Klausimo dėl kelio vertės nebuvo suformuluota. Skaičiuojant statinio – pirties nuvertėjimą buvo vadovautasi kadastrinių matavimų byla, kurioje įregistruota, kad statinio statybos pabaigos metai – 2018 m. Kokios medžiagos buvo panaudotos, nebuvo reikalo vertinti. Privažiavimo kelias iki pirties yra, tačiau ne prie pat pirties. Tai yra pavaizduota ekspertizės akto 11 psl. viršutinėje nuotraukoje. Tarp keliuko ir pirties yra beržynėlis. Aplinkybė, kad kelio iki pirties nėra, pirties vertei įtakos neturi: dažniausiai į pirtį einama pėsčiomis.

17.Apklausos metu nepilnametis vaikas M. T. paurodė, kad jam jau 5 m. Jis gyvena su mama A. T., jo tėtis – T. T. Jis eina į mokyklą. Jam labiausiai patinka skaityti, lanko anglų k. būrelį, nemėgsta sportuoti. Į baseiną eiti nemėgsta. Jis nemoka plaukioti ant pagalvėlių, nemoka kvėpuoti per burną, o tėtis sako šok į vandenį. Vaikas nemėgsta, kai vanduo patenka į nosį. Tėtis kartu su juo negyvena, jis gali tik dalį dienos su juo praleisti. Jis norėtų praleisti savaitę su tėčiu ir savaitę su mama. Su tėčiu truputį geriau, su juo norėtu gyventi, bet geriau jam būtų būti savaitę su tėčiu ir savaitę su mama. Jeigu mama leistų daugiau dienų praleisti su tėčiu, su mama vis tiek nepatiktų, Norėtų daugiau laiko praleisti su tėčiu. Su mama pragyveno šimtą dienų ir norėtų su tėčiu tiek pagyventi. Tėtis jo neskriaudžia, bet norėjo iš jo paimti žaisliukus ir nunešti į turgų, bet jis (vaikas) padarė kažką gero, todėl tėtis nenunešė. Mama kartais neduoda telefono. Jam nepatinka, kad mama neleidžia nemiegoti per pietus, o tėtis leidžia nemiegoti. Jis gyvena su močiute K., o kita bobutė Z. jam visada padeda. Pas mamą yra plastikinis keturratis. Tėtis sakė, kad nupirks tikrą keturratį ir leis važiuoti keliu. Kai jis būna su mama, jaučiasi truputį geriau ir su tėčiu būna geriau, bet pas tėtį truputį geriau. Su tėčiu bendrauja telefonu, bet telefono neturi, nes mama neperka. Vaikas turėjo telefoną, bet kažkur pametė. Kalėdų senelis atnešė telefoną. Daugiau drausmės ir tvarkos reikalauja mama. Pietų miego jis nemėgsta miegoti. Pas mamą nenori gyventi, nes jam davė seną Audi, o sau paėmė Passatą. Mama neleidžia daugiau dienų pabūti su tėčiu, tik dvi.

19.Institucijos teikiančios išvadą (Skyriaus) atstovė, palaikydama išvadose dėl ieškinio ir priešieškinio nurodytus argumentus, parodė, kad išklausius vaiko nuomonę, šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus manytina, kad vaiko nuomonė nėra viską lemianti. Nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdo savo pareigas. Ji rūpinasi vaiku, jo kasdieniais poreikiais, todėl vaikui būtų saugiau atsakovės aplinkoje. Atsakovė prašo 250,00 Eur už vaiko išlaikymą. Šis dydis užtikrintų vaiko poreikius. Vaikas pasakė, kad norėtų bendrauti su tėčiu. Ieškovas minėjo, kad sutiktų mokėti po 250,00 Eur kas mėnesį. Atsakovės pateiktoje bendravimo tvarkoje numatyta per mažai vaiko bendravimo su tėčiu. Turėtų būti nustatyta maksimali bendravimo tvarka su tėvu, nes atsakovė per mažai laiko skiria bendrauti tėvui su tėvu su nakvynėmis. Bendravimo tvarka, kad vaikas gyventų po savaitę su kiekvienu iš tėvų, būtų perteklinė ir neatitiktų vaiko interesų bei poreikių. Tai išbalansuotų vaiko dienotvarkę, vaikas nežinotų, kur yra jo namai.

20.Trečiasis asmuo notarė Asta Klanauskienė teismo posėdžiuose nedalyvavo, teismo šaukimai įteikti tinkamai. 2021 m. lapkričio 3 d. gautas trečiojo asmens notarės atsilepimas į ieškovo ieškinį, kuriame nurodyta, jog notarei nėra žinomi jokie faktai ar aplinkybės, galėsiančios turėti reikšmės bylos eigai. Byla prašė nagrinėti notarei nedalyvaujant.

21.Kaip nustatyta byloje, ieškovo T. T., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono sav. administracijos CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys yra nepilnamečio vaiko M. T., ak. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvais.

Santuokos metu atsakovės vardu nėra įregistruota transporto priemonių, ieškovo vardu įregistruotos transporto priemonės: Volvo XC70, , valstyb.Nr.(duomenys neskelbtini), Ford Transit, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovo nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto nėra. Atsakovės asmeninės nuosavybės teise įregistruoti: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2009-04-17 Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu nuo 2009-04-22, įregistruotas uzufruktas, uzufruktoriai - K. Z. ir I. Z. (atsakovės tėvai) ir 2018-06-13 Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2018-06-15; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2018-06-13 Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2018-06-15, 2009-04-17 Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu nuo 2009-04-22, įregistruotas uzufruktas, uzufruktoriai - K. Z. ir I. Z. (atsakovės tėvai) bei ūkio pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatas - pirtis, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2018-12-17 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr.1 nuo 2019-01-02.

2009-04-17 Dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini), sudaryta ir patvirtinta Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Dalijos Svirbutienės, I. Z. ir K. Z. dovanojo dukroms A. Z. Ir J. Z. lygiomis dalimos, t.y. po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise šioje sutartyje nustatyta tvarka žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad ši sutartis kartu yra ir susitarimas dėl uzufrukto nustatymo, šalys susitarė, kad dovanotojams paliekama teisė neatlygintinai naudotis iki gyvos galvos dovanojamu turtu. I. Z. ir K. Z. sutinka tapti turto uzufruktoriais.

2017-11-07 Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini), sudaryta ir patvirtinta Vilniaus rajono savivaldybės 8-ojo notarų biuro notarės Astos Klanauskienės, K. Z. perdavė neatlygintinai savo dukrai J. V., o J. V. asmeninės nuosavybės teise priėmė iš savo motinos K. Z. gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

2018-06-13 Dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta ir patvirtinta Vilniaus rajono savivaldybės 8-ojo notarų biuro notarės Astos Klanauskienės, J. V. perdavė neatlygintinai (dovanojo) apdovanotajam seseriai A. T., o apdovanotasis A. T. asmeninės nuosavybės teise priėmė iš sesers J. V. ½ dalį pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – daiktus); šios Dovanojimo sutarties 5.1.4 p. tame tarpe nurodyta, kad į šiuos daiktus nustatytas uzufruktas K. Z. ir I. Z. (toliau – uzufruktoriai), kurie 2018-05-31 pareiškimu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės 8-ojo notarų biuro notarės Astos Klanauskienės, notarionio registro Nr,(duomenys neskelbtini), sutinka, kad daiktai būtų padovanoti apdovanotajam,... uzufruktoriams yra žinoma ir suprantama, kad po šios sutarties sudarymo, uzufruktas į daiktus jiems išlieka.

Kaip matyti iš 2018-03-10 Medinio ūkinio pastato pirkimo-pardavimo nukelti sutarties, J. U. pardavė T. T. nukelto vieno aukšto ūkinį pastatą su mansarda, 60 kv.m bendro ploto už 3600 Eur.

21.Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/20111 ). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Ginčo tarp šalių nekilo, kad šalys kartu kaip sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2020-02-12. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir supratimo, moralinės bei materialios paramos, tarpusavio pagarbos ir supratimo, visapusiško ir pastovaus rūpinimosi šeima bei kt., ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tai įrodo, ne tik byloje nustatytos faktinės aplinkybės, bet ir ginčo šalių elgesys bylos nagrinėjimo metu (nepagarba vienas kito atžvilgiu). Jokių duomenų, įrodančių apie tiek ieškovo, tiek atsakovės panaudotą kito sutuoktinio atžvilgiu psichologinį, fizinį smurtą jiems gyvenant kaip sutuoktiniams ir vedant bendrą ūkį, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, į bylą nepateikta. Tai, kad tarp šalių gyvenant santuokoje kildavo konfliktai dėl buities, dėl vaiko priežiūros, kad šalys tarpusavyje nesutarė, ieškovas dažnai išvykdavo iš namų, patvirtina tiek ieškovo, tiek atsakovės parodymai, tiek liudytojų V. P., I. Z., K. Z., J. V. parodymai. Esant aukščiau išdėstytom aplinkybėm, teismo nuomone, abi ginčo šalys kaip abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, nes vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai lojalūs, dėmesingi, pagarbūs, pakantūs vienas kitam, nesistengė ir nesiėmė jokių veiksmų išsaugoti šeimą, todėl šalių - ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų pavardės: ieškovui T., o – atsakovei–T. (CK 3.69 str.1d.). Kadangi šalys yra darbingos, viena iš kitos išlaikymo sau nereikalavo, kiekvienai iš šalių išlaikymas nepriteistinas (CPK 3.72 str.). Nustatytina, kad ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. vasario 12 d.(kai šalys nustojo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį).

22.1.CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.

Šalys turi (duomenys neskelbtini) gimusį nepilnametį sūnų M. T. Tarp šalių yra ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekviena iš ginčo šalių prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, remiantis kiekvienos iš šalių nurodytais argumentais.

Atsakovė A. T. skirtina šalių vaikui M. T. priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

ieškovas neporiniais metais: bendrauja su vaiku pirmą Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą pirmą Kalėdų dieną 19 val.; Velykų antrą dieną, pasiimdamąs vaiką šią dieną iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą 19 val.;

ieškovas kiekvienais metais bendrauja ir praleidžia su vaiku pusę trukmės vaiko rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų, trukmės laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinus iš anksto su atsakove bei atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės kasmetinių atostogų grafiką.

ieškovas bendrauja su vaikui elektroninėmis ryšio priemonėmis (mobiliuoju telefonu), jeigu tai netrukdo vaiko dienos, mokymosi, užimtumo ir poilsio režimui. Atsakovė įsipareigoja tokiam ieškovo ir vaiko bendravimui nedaryti kliūčių;

ieškovas apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatyta tvarka dėl objektyvių priežasčių, įsipareigoja elektroninėmis priemonėmis (mobiliuoju telefonu) informuoti atsakovę ne vėliau nei prieš 1 dieną iki numatomo bendravimo pradžios;

vaikui negalint dėl objektyvių priežasčių (vaiko liga, išvykimas į stovyklas, ekskursijas ir pan.) bendrauti su ieškovu, atsakovė apie tai informuoja ieškovą elektroninėmis priemonėmis (mobiliuoju telefonu) ne vėliau nei prieš 1 dieną iki numatomo bendravimo pradžios;

dėl vaiko gimtadienio praleidimo abu vaiko tėvai sprendžia abipusiu sutarimu, atsižvelgę į vaiko norus ir interesus;

abu vaiko tėvai privalo paisyti vaiko norų ir interesų, tuo atveju, jei vaikas nori sugrįžti į savo gyvenamąją vietą pas motiną ir (arba) atsisako vykti su tėvu, tėvai privalo atsižvelgti į vaiko interesus ir bendravimo laiką perkelti tarpusavio sutarimu. Abu tėvai privalo skatinti vaiko bendravimą su kiekvienu iš tėvų.

24.1.Pagal CK 3.87 str. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 str. įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., CK 3.88 str.2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Dalijamo bendro sutuoktinių turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (LR CK 3.119 str.).

24.2.CK 3.89 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe, kai jis sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad pagrindinis ir būtinas šios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016). Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016).

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tarp artimų giminaičių – seserų, kurioms jų tėvai K. Z. ir I. Z. lygiomis dalimis po ½ dar 2009-04-17 Dovanojimo sutartimi padovanojo jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriame jie gyveno, šia dovanojimo sutartimi šalys susitarė dėl uzufrukto nustatymo, kad dovanotojams paliekama teisė neatlygintinai naudotis iki gyvos galvos dovanojamu turtu. Ginčo sutartimi nekilnojamasis turtas ½ dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini) buvo aiškiai išreikšta valia padovanoti nekilnojamąjį turtą atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Pasirašydamos ginčo sutartį tiek trečiasis asmuo J. V., tiek atsakovė patvirtino tiek aiškų sutikimą su jos sąlygomis, bei, kad šis sandoris atitinka jų valią. Taip pat sudarant ginčo sutartį, buvo gautas notaro patvirtintas tėvų K. Z. ir I. Z. – uzufruktorių rašytinis sutikimas, kad nekilnojamas turtas būtų padovanotas atsakovei. Ginčo sutartis buvo patvirtinta notarės, todėl neabejotina, jog ji buvo sudarytas nepažeidžiant imperatyvių įstatymo normų ir išaiškinus sutarties šalims teisines pasekmes. Be to, atsakovei padovanotas nekilnojamasis turtas buvo uždeklaruotas 2019-04-29 Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo sutartimi atsakovei buvo padovanota dalis nekilnojamojo turto, kuriame nuolat gyveno tiek atsakovės tėvai, tiek atsakovės šeima. Todėl nėra pagrindo netikėti tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens J. V., tiek liudytojos K. Z. parodymais, kad trečiasis asmuo J. V. ginčo sutartimi padovanojo jai priklausančią dalį turto atsakovei, nes jos motina K. Z. 2017-11-07 Dovanojimo sutartimi padovanojo J. V. po močiutės atsiradusį palikimą – nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini). Todėl, teismo vertinimu, sudaryti tarp artimųjų giminaičių pirkimo pardavimo sutartį dėl dalies praktiškai šeimos turto, kuriam nustatytas uzufruktas, perleidimo, būtų visiškai nelogiška, tai prieštarautų geros moralės, sąžiningumo principams. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad už ginčo sandorio sudarymą trečiajam asmeniui J. V. buvo sumokėta iš bendrų santuokinių lėšų 26000 Eur grynaisiais pinigais. Be to ieškovas painiojasi savo parodymuose, tai teigė, kad sudarant ginčo sutartį jis sėdėjo mašinoje, tai, kad dalyvavo sandorio sudaryme, kad notarui už paslaugas mokėjo jis ir atsakovė, kiek mokėjo nepamena, tai kad pinigai trečiajam asmeniui buvo perduoti prieš sandorį, tai, kad sandorio metu, kad perdavimo fakto nematė, apie tai jam sakė atsakovė. Taip pat kritiškai vertinami ieškovo parodymai, kurie yra visai nelogiški ir nepaaiškinami, kad už ginčo sutartimi perleistą žemės sklypo dalį nebuvo mokėta trečiajam asmeniui, nes trečiam asmeniui buvo padovanotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, bei, kad atsakovas neturi kur gyventi todėl jam priklauso ¼ d. namo, kai pats ieškovas savo parodymuose akcentavo, kad tarp jo ir atsakovės, tiek jos tėvų santykiai nuolat būdavo įtempti. Atmestini kaip neįrodyti ieškovo argumentai, kad jis prisidėjo prie gyvenamojo namo pagerinimo (tvarkė laiptus, verandą), atsakovas pats patvirtino, kad tokių įrodymų neturi, be to šie argumentai paneigtini tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens parodymais.

25.2. Ieškovo prašymu atliktos teismo ekspertės Irmantos Krikščiūnienės Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau - AKTAS 1) nurodyta, kad pastato - pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), (atsižvelgiant į įrengtas komunikacijas, įrengtą privažiavimą), rinkos vertė nustatyta vertinimo datai (2022-05-09) yra 36000 Eur; tiriamojo pastato pirties sukūrimui panaudotų konkrečių medžiagų identifikavimas viršija teismo ekspertės kompetencijos ribas, todėl šiuo klausimu išvada neteikiama; pastate -pirtyje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), elektros tinklas, nuotekų sistema ir vandentiekis įrengti nebuvo. Akte 1 nurodyta, kad ekspertė pagalbinio pastato -pirties vertei nustatyti taiko išlaidų metodą, išlaidų (kaštų) metodo esmė -prielaida, kad kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina; nurodyta, kad vertės nustatyme sąnaudoms nustatyti pasirinktas „vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo modelis, nes šis modelis teismo ekspertės nuomone yra patikimiausias ir labiausiai tinkantis sąnaudų nustatymo modelis, taip pat pažymėtina, kad turto vertintojas turi daugiausiai patikimų, tikslių ir teisingų duomenų (įskaitant UAB „Sistela“ pateikiamus ir ilgomis analizėmis bei ilgamete informacijos rinkimo patirtimi paremtus duomenis) reikalingų šiuo skaičiavimo modeliu nustatyti vertinamojo turto sukūrimo sąnaudų skaičiavimui; pažymėjo, kad vertinamas statinys neturėjo tam tikrų elementų, kurių kaina yra įskaičiuota vieno kubinio metro statinio statybos kainoje, todėl atsižvelgiant į tai ji turi būti koreguojama pagal statinio būklę nustatytą apžiūros metu; nurodė, kad iš viso nesančios komunikacijos statinyje sudaro 55 proc., vadinasi vieno kubinio metro statybos kaina (252,95 Eur) turi būti sumažinama 55 proc. : 252,95 x (100 proc.-55 proc.) lygu 113,83 Eur/kub.m, todėl vadovavosi, kad 79,00 kv.m užstatyto ploto pirties pastato statybos kaina yra 113,83 Eur/kub.m.; nustatė, kad pastato-pirties sukūrimo sąnaudos sudaro 39612,84 Eur; nustatė, kad pastato-pirties nuvertėjimas sudaro 8 proc., paskaičiavo, kad pastato-pirties atkuriamoji vertė (2022-05-09 vertinimo dienai) sudaro 36000 Eur.

25.3.Atsakovės prašymu atliktos teismo eksperto Darijaus Grigo 2022-12-12 Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- Aktas 2) nurodyta, kad pastato - pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), kurios tūris 348 kub. m, užstatytas plotas 79 kv.m, rinkos vertė 2022-12-22 dienai, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu yra 3050 Eur. Akte Nr.2 nurodyta, kad yra taikomas išlaidų (kaštų) metodas, nes teismui svarbi turto vertė be sklypo -tik statinio, kuris rinkoje kaip atskiras vienetas retai parduodamas, išlaidų (kaštų) metodas dažniausiai naudojamas kai turtas yra nebaigtas statyti, pagerintas ar nudėvėtas, šiems pokyčiams nustatyti, todėl buvo naudojamas UAB „Sistela“ kainynas NTK 2022 m. statinio pirties vertei nustatyti; nurodė, kad vertinamas turtas patenka į NT teritorinę verčių zoną Nr.58.59.; faktorių įtakojančių turto perkamumą nenustatyta, turto vieta vertinama kaip vidutinė; bendra išvada apie vertinamo objekto būklę gera, nebaigtas statyti; nurodė, kad pirties atkūrimo vertė nevertinant nusidėvėjimo ir baigtumo sudaro 88026,60 Eur, atkūrimo vertė įvertinus baigtumą sudaro 41372,50 Eur, pastato nusidėvėjimas sudaro 8 proc., pastato vertė įvertinus nusidėvėjimą sudaro 38062,70 Eur; faktiškai atsižvelgiant į vietovę ir pastato nusidėvėjimą fiksuojamas tik fizinis pastato nusidėvėjimas; taikomas vietovės pataisos koeficientas 0,08 pagal Nekilnojamojo turto paskirtį ir vietovę nuo 2022-01-01 d. ir ekspertizės objekto rinkos vertė sudaro 3050 Eur ( 38062,7 x 0,08 lygu 3045,02; priimame 3050, Eur).