Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Ieškovas 2019 m. liepos 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4895-1019/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.1 punkto sąlygą, nustatant, kad: „sūnaus M. B. gyvenamoji vieta iki jam sukaks 18 metų, nustatoma su jo tėvu, D. B., jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje“; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1822-1019/2018 patvirtintos taikos sutarties 2 punkto sąlygas, nustatant, kad: „šalys susitaria, kad yra nustatoma tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka: vaiko motina O. B. bendraus su nepilnamečiu vaiku kiekvieno mėnesio pirmąją savaitę paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo pirmo mėnesio sekmadienio 17.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą antrą mėnesio sekmadienį 17.00 val. Vaiko motina bendraus su nepilnamečiu vaiku kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį paimant vaiką penktadienį 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val.“; 3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1822-1019/2018 patvirtintos taikos sutarties 3 punkto sąlygas, nustatant, kad: „O. B. išlaikymui įsipareigoja teikti po 250 Eur išlaikymą iki sūnus sulauks pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pervedant lėšas į asmeninę ieškovo banko sąskaitą, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos, paskiriant tuos pinigus ieškovui valdyti uzufrukto teise“; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4895-1019/2017 nutraukė jo ir atsakovės santuoką, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina, nustatė vaikui teikiamo išlaikymo dydį (200 Eur/mėn.) ir bendravimo su vaiku tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi taip pat buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalies pakeitimo. Pagal ją nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta toliau liko nustatyta su atsakove, tačiau taikos sutartimi šalys susitarė pakeisti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, padidinti vaikui teikiamo išlaikymo dydį iki 250 Eur bei susitarė, kad ieškovas mokės atsakovei kas mėnesį po 200 Eur kompensaciją būsto nuomai, iki bus įvykdytas 2017 m. vasario 1 d. sprendimo 4.6 punktas (iki sūnui nupirks ir padovanos butą).

4. Ieškovo teigimu, po taikos sutarties sudarymo atsakovė išvyko iš Lietuvos ir be ieškovo sutikimo kartu išsivežė nepilnametį vaiką. Ieškovas dėl dingusio vaiko kreipėsi į teisėsaugos institucijas, šių pagalba pavyko sužinoti, kad atsakovė su sūnumi nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos apsigyveno (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienio valstybėje).

5. Ieškovas, sužinojęs atsakovės gyvenamąją vietą, 2018 m. rugpjūčio 29 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-33113-897/2018 nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti (pateikti įrodymus jurisdikcijos prorogacijai taikyti), konstatuodamas, jog atsakovė ir nepilnametis vaikas ilgiau nei tris mėnesius gyvena užsienio valstybėje, todėl, pagal bendrąją 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – ir Reglamentas ,,Briuselis II bis“) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismingumo taisyklę, ieškinio reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu neteismingas Lietuvos teismams. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka spręsdamas jurisdikcijos nustatymo klausimą, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2658-590/2018 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų (negavus atsakovės sutikimo bylą nagrinėti Lietuvos teismuose), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

6. Ieškovas dėl neteisėtai išvežto vaiko su pareiškimu taip pat kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neteisėtai išvežto vaiko sugrąžinimo į Lietuvą. Šio pareiškimo pagrindu 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo inicijuota neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo procedūra, toliau vaiko grąžinimo klausimas buvo perduotas tarpininkaujančiai užsienio valstybės centrinei institucijai, o vėliau buvo nagrinėjamas (duomenys neskelbtini) teisme, kuriame buvo priimti atitinkami teismų procesiniai sprendimai.