Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. L. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d ir 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui J. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovo J. P. priešieškinį ieškovei J. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atsakovas J. P. turi teisę nepertraukiamai matytis su nepilnamečiu sūnumi O. P. kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį, atvykdamas į nepilnamečio vaiko O. P. gyvenamąją vietą Lenkijoje nuo penktadienio 17:00 val. pasiimdamas jį iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį vakare ne vėliau kaip iki 20:00 val.;Šalių susitarimu tėvo susitikimo su sūnumi laikas gali būti keičiamas (pavyzdžiui, tėvas atvyksta šeštadienį, o išvyksta pirmadienį ir pan.),bet kuriuo atveju tėvui suteikiama galimybė bendrauti su sūnumi ne mažiau nei 2 pilnas paras;Šalių susitarimu vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje tėvo susitikimai su vaiku gali būti organizuojami ir dažniau;1-3 punktuose nurodytu laikotarpiu ieškovė turi užtikrinti, kad motina tėvo susitikimuose su sūnumi nedalyvauja;Motina privalo užtikrinti galimybę tėvui bendrauti su sūnumi vakarais telefonu, Skype ar kitomis programomis. Tėvas turi teisę tokiu būdu bendrauti su sūnumi ne mažiau nei 2 vakarus per savaitę ne mažiau nei 30 minučių. Skambutis organizuojamas darbo dienomis nuo 19:00 val.

Nustatė, kad ieškovė prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausiai prašydama iki teismo sprendimo byloje priėmimo uždrausti atsakovui J. P. vienam, t. y. nedalyvaujant ieškovei J. L., bendrauti su sūnumi O. P.. Šioje dalyje prašymą teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi ieškovė teismui nepateikė objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą maksimaliai riboti tėvo bendravimo su sūnumi tvarką. Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka, kad laikinai, bet ne ilgiau nei gimusiam ieškovės vaikui sueis vieneri metai (iki 2018 m. rugsėjo 1 d.), tėvas bendrautų su vaiku Lenkijoje, yra pagrindas šioje dalyje pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartimi nustatytą tvarką.Teismas padarė išvadą, kad aukščiau nurodyta tvarka sudarys laikiną galimybę atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ir palaikyti su juo artimus ryšius iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Todėl teismas netenkino kitų prašymų bei atskirai nepasisakė dėl visų kitų atsakovo išdėstytų argumentų, kurie, teismo įsitikinimu, šioje proceso stadijoje nesudarė pagrindo pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių kitose dalyse. Pavyzdžiui, teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra tikslinga nustatyti nepilnamečio bendravimo su tėvu ateityje (t. y. nuo 2018 m. sausio 13 d. iki O. P. pradės lankyti mokyklą, taip pat nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. (kol naujai gimusiam vaikui sueis vieneri metai), kadangi prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatoma tik laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ir bylos nagrinėjimas neturėtų užsitęsti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė J. L. teismui pateikė atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarčių. Prašo nutartis pakeisti ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kuria vadovaujant atsakovas J. P. su sūnumi O. P. tiesiogiai bendrauja Lenkijos Respublikoje du kartus per mėnesį, ne mažiau nei 2 dienas (po 3 val. kasdien), atvykdamas į ieškovės J. L. ir vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) ir (arba) bendraujant su vaiku viešose vietose (kavinėje, kine, teatre, žaidimų salėse ir pan.) tėvo ir vaiko susitikimuose dalyvaujant vaiko motinai. Taip pat, prašo nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, kokių prašė pateiktame teismui kartu su ieškiniu prašyme.Nurodė, kad teismui buvo pateikti duomenys apie vaiko gyvenimo sąlygas su motina, iš kurių matyti, kad vaikas iki 2016 m. vasaros pabaigos gyveno ne su tėvu, bet su motina ir mažamete seserimi Milena ieškovės nuomojamame bute Vilniuje. Vaikas nuolat gyveno ir gyvena su motina, patvirtina į bylą pateikti ieškovės banko sąskaitos išrašai – iš jų matyti, kad atsakovas į vaiko motinos sąskaitą pervedinėjo vaikui išlaikyti lėšas, kas patvirtina, kad vaiku rūpinosi ir jo poreikius įgyvendino/įgyvendina motina. Be to, teismui pateikti įrodymai, patvirtinantys vaiko gyvenamąsias sąlygas Gdanske nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki šiol. Šiuo metu teismas disponuoja papildomais įrodymais, paduotais su atsiliepimu į atsakovo priešieškinį, apie dar geresnes vaiko gyvenimo su motina sąlygas – ieškovė su vaikais gyvena Gdansko priemiestyje erdviame būste, vaikas puikiai integravosi minėtoje ikimokyklinėje įstaigoje, jaučiasi ramus ir laimingas. Taigi, teismo išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti klausimą dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos su motina nustatymo, nepagrįsta.Teismo nutartimi buvo nusižengta teisės aktų nuostatoms, reikalaujančioms visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į vaiko interesus. Nenustačius vaiko laikinos gyvenamosios vietos su motina, gali būti apsunkintos vaiko galimybės su motina atostogų metu laisvai keliauti po užsienio valstybes, apsunkinta galimybė vaiką susigrąžinti į motinos gyvenamąją vietą tuo atveju, jei atsakovas nesilaikytų teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir pan. Tokią grėsmę ieškovė įžvelgė atsakovo procesiniuose dokumentuose perskaičiusi vaiko interesams priešingą reikalavimą nustatyti nuolatinę mažamečio gyvenamąją vietą su tėvu ir atsakovo teismui pateikiamą tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ieškovė vaiką pagrobė ir, kad jis neva gali sudaryti saugias ir tinkamas vaikui pilnaverčiai vystytis gyvenimo sąlygas, nors niekada su vaiku vienas nėra likęs ilgiau nei kelioms valandoms ir tai šalia esant vyresnei sesutei. Šios aplinkybės patvirtina ir grėsmę, kad teismui byloje priėmus galutinį sprendimą, palankų ieškovei, pasunkėtų jo vykdymas.Pabrėžtina, kad nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su motina yra prašoma byloje, kurioje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, bet ne dėl vaiko grobimo. Pats teismas šioje byloje priimtoje nutartyje yra nurodęs, kad atsakovo reikalavimas dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą jam neteismingas. Pagal 2017 m. birželio 21 d. nutartį vaikas reguliariai kas antrą savaitgalį (pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį) turi būti gabenamas 1200 km iš Gdansko į Vilnių ir atgal, tam, kad tėvas galėtų susitikti su sūnumi. Mano, kad tokį sprendimą teismas priėmė neįvertinęs vaiko amžiaus ir jo fizinės sveikatos. Nors ieškovė per mėnesį į Vilnių atvyksta paprastai bent 2 kartus, tačiau tai daro įvertinusi konkrečias iki kelionės susiklosčiusias aplinkybes, tarp kurių ir vaiko būklė – ar vaikas nepervargęs po savaitės užsiėmimų, ar neserga ir pan., ar savaitgalį vaikas neturi papildomo ugdymo pamokėlių ir kt.; Dėl kelionės trukmės, vaikas kas antrą savaitę galėtų lankyti ikimokyklinio ugdymo užsiėmimus tik tris, bet ne penkias dienas – kelionė į Vilnių truktų nuo ankstyvo penktadienio ryto, o atgal tektų vaikui grįžti naktį iš sekmadienio į pirmadienį (naktinė kelionė ir nesaugi, ir vaiką ypač varginanti, po jos vaikas nepajėgtų eiti į mokyklėlę) arba pirmadienį.Be to, kaip ieškovė jau yra nurodžiusi kituose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (tarp jų ir prašyme dėl LAP), atsakovas neturi gebėjimų prižiūrėti vaiką, nesupranta ir tinkamai negali įvertinti bei tenkinti vaiko poreikių: nesilaiko vaikui būtino dienos režimo, nežino kokiu maistu vaiką maitinti, nemoka gaminti, nesugeba įvertinti vaiko amžiaus, fizinės būklės ir oro sąlygų ir pagal tai vaiką tinkamai aprengti. Be to, vaikas yra labai judrus, o atsakovas turi rimtų stuburo problemų, dėl kurių negali intensyviau judėti ar sunkiau kelti (tą atsakovas savo dokumentuose teismui nutylėjo), taigi ilgesnį laiką mažamečio vaiko prižiūrėti vienas jis nepajėgus dar ir dėl šios priežasties. Todėl ikimokyklinio amžiaus vaiką leisti palikti su tokiu asmeniu dviem paroms reiškia vaiko interesų nepaisymą ir iškėlimą atsakovo pageidavimų aukščiau vaiko saugumo ir sveikatos. Dėl aukščiau aprašytų aplinkybių, ieškovė laiko nepagrįstą teismo sprendimą, leidžiantį atsakovui vaiką vasarą paimti 14 dienų. Papildomai akcentuotina, kad toks ilgas mažamečio vaiko atskyrimas nuo motinos ir sesers, bei prievartinis vaiko laikymas su tėvu, kuris ne tik nemoka ir negeba vaiku rūpintis, bet niekada su vaiku vienas nėra buvęs ilgiau nei kelias valandas, reiškia sprendimą vaikui sukelti dideles emocines kančias ir vaiko sveikatą žalojantį psichologinį stresą. Dėl 7 dienų rudens atostogų pasakytina, kad vaikas tokių atostogų neturi, ir tai, be visų kitų aprašytų neigiamų poveikių mažamečiui, reikštų jo nepateisinamą atitraukimą nuo užsiėmimų ikimokyklinėje įstaigoje.Ieškovė supranta vaiko ir tėvo bendravimo svarbą, todėl visada stengėsi ir stengiasi, sudaryti sąlygas atsakovui su vaiku bendrauti (atvyksta su vaiku į Vilnių, apsistoja jos nuomojamame bute, sudaro sąlygas su vaiku bendrauti telefonu ir kt.). Bet kol vaikas yra mažas, vaiko fiziniam ir psichologiniam saugumui turi būti skiriamas didžiausias dėmesys, todėl atsakovo susitikimai su vaiku ikimokykliniame amžiuje negali būti ilgesni nei kelios valandos. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose yra nurodžius galimybę atsakovui atvykti į Lenkiją ir su vaiku bendrauti ne tik Lietuvoje, bet ir dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietovėje. Tačiau atsakovas tokia galimybe nė karto nesinaudojo, nes tai reikštų atsakovui papildomas išlaidas ir pastangas. Teismas nagrinėjamu atveju neatsižvelgė į ieškovės pateiktą psichologės išvadą, kurioje konstatuota, kad tam, jog būtų išlaikytas vaiko fizinio ir psichinio saugumo jausmas, vaiko bendravimas su biologiniu tėvu dabartiniame vaiko raidos amžiuje turi vykti dalyvaujant motinai dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje. Teismas turėjo įvertinti psichologo išvadą, kaip objektyvų įrodymą, patvirtinantį, kad vaiko normaliai psichinei būsenai šiuo metu bendraujant su tėvu kartu turėtų būti ir motina.Pastebėtina, kad ieškovei, turinčiai tris vaikus, kurių mažiausiai vos du mėnesiai, nėra lengva skirti laiko tėvo vizitams pas sūnų. Tačiau sūnus jaučiasi nesaugus, prieštarauja tam, kad būtų paliktas vienas su tėvu, grasina pabėgti, jei mama jį paliks su tėvu. Todėl ieškovė, matydama vaiko būklę bei žinodama kvalifikuoto vaikų psichologo patarimus, kaip užtikrinti vaiko psichologinio ir fizinio saugumo jausmą, stengiasi tėvo ir vaiko susitikimų metu sudaryti sąlygas, kad vaikas jaustųsi komfortiškai, kad jam nekiltų šalutinių įtampų, kad jis nuo tėvo nesislėptų.Vaikas su tėvu matosi retai, jų santykiai mezgasi lėtai, todėl ieškovė prašė teismo nustatyti atsakovui teisę su vaiku susitikti po kelias valandas, bet du kartus per mėnesį. Šuo atveju atsakovui patogiau atvykti į Lenkiją vieną kartą per mėnesį. Ieškovė tai supranta, tačiau reti tėvo ir vaiko susitikimai negali būti kompensuojami vieno susitikimo ilginimu iki dviejų parų, per kurias vaikas privalo būti atskirtas nuo mamos. Atsakovui yra galimybė apsistoti atskirose patalpose vaiko gyvenamojoje vietoje. Atsakovas iki šiol atvykdamas pas vaiką į Lenkiją , taip ir darydavo. Ši aplinkybė vaikui leidžia jaustis ramiai, nes jis žino, kad išėjus į kiemą ar pasivaikščioti, jis artu su tėvu galėtų bet kada grįžti namo.Pastebėtina, kad nors teismas naštą dėl atsakovo teisės matytis su vaiku uždėjo ieškovei, laikino išlaikymo dydį vaikui iš atsakovo nustatė minimalų 200 Eur per mėnesį. Mažametis yra vienintelis nepilnametis atsakovo vaikas, atsakovas neturi pareigų kitų artimų asmenų atžvilgiu, ir kaip pats nurodė teismui, per mėnesį jo pajamos sudaro mažiausiai bent 1000 Eur, jis gali laisvai disponuoti savo laiku dar ir dėl to, kad nedirba samdomo darbo, taigi atsakovas turi visas galimybes su vaiku bendrauti atvykęs į Gdanską. Atsakovas atsiliepimuose į atskiruosius skundus prašė juos atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas pagrįstai nenustatė vaiko gyvenamosios vietos su motina. Pažymėjo, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu, tik taip įmanoma apsaugoti visų šalių interesus, užtikrinti nenutrūkstamą vaiko bendravimą su abejais tėvais. Ieškovė visiškai apribojusi vaiko bendravimą su tėvu, slepia savo buvimo Lietuvoje laiką, nesudaro galimybių tėvui pabendrauti su sūnumi, todėl atsakovas savo sūnų paskutinį kartą matė tik gegužės mėnesį, nes motina vienašališkai nusprendė uždrausti tėvui matytis su sūnumi. Ieškovė atsakovui teigia, kad į Lietuvą šiuo metu neatvyksta ir nebeatvyks dėl suprastėjusios savo sveikatos (ką lemia jos nėštumas). Šios aplinkybės rodo, kad motina yra nepajėgi užtikrinti O. P. bendravimo su savo tėvu bei piktybiškai ignoruoja teismo nustatytą bendravimo tvarką, tėvo teises dalyvauti vaiko gyvenime ir juo rūpintis. Atsižvelgiant į tai, kadangi motina dėl savo sveikatos negali užtikrinti vaiko bendravimo su tėvu ir vykdyti teismo nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos, vaiko laikinoji gyvenamoji vieta nustatytina su jo tėvu, J. P.. Motina negali sudaryti tinkamų materialinių sąlygų vaikui – pati ieškinyje teigia, kad jos pajamos mažos, kas rodo, kad ji faktiškai išlaikoma naujo sutuoktinio ir savo vaikų tėvų, kurie teikia išlaikymą vaikams, kas kelia abejonių dėl gaunamo išlaikymo už vaikus naudojimo vaikų interesams tenkinti.Atsakovas turi visas sąlygas pasirūpinti sūnumi. Jis dirba UAB „Ausora“ statybininku, taip pat dirba individualiai pagal verslo liudijimą, nuo 2017 m. gegužės 5 d. ir pagal individualios veiklos pažymą. Jo pajamas sudaro bent jau 1 000 Eur / mėn. Dirba laisvu grafiku ir gali planuotis savo darbus taip, kad kuo daugiau laiko galėtų skirti sūnui, užtikrinti jo ikimokyklinį ugdymą, sveikatos priežiūrą, laisvalaikį ir kitus poreikius. Atsakovas gyvena su savo kitu sūnumi kartu statytame name, kuriame jo gyvenamasis plotas sudaro 64 kv. m., gyvenamosios patalpos yra atskirtos kaip atskiras butas, visiškai įrengtos, tinkamos gyventi vaikui, užtikrinti jo poreikius. Patalpų pritaikymą vaiko poreikiams patvirtino ir vaiko teisių apsaugos specialistai.Ieškovė teigia, kad atsakovas nepajėgus prižiūrėti vaiko dėl savo sveikatos, nes vaikas judrus, tačiau nepateikia jokių įrodymų. Kaip minėta, atsakovas dirba statybininku, pats individualiai stato namus, taigi dirba fizinį darbą, kas rodo, kad jam sveikata netrukdo prižiūrėti ir vaiko, ką jis daro nuo pat vaiko gimimo. Vaiko teisių apsaugos specialistai nėra nustatę jokių aplinkybių, kodėl tėvas negalėtų prižiūrėti vaiko savaitgalį ar vaiko atostogų metu. Tėvo bendravimas su vaiku per jo atostogas yra normali ir įprasta tvarka, užtikrinanti nepertraukiamą tėvo ryšį su vaiku, bendravimą, dalyvavimą jo gyvenime, todėl tai jokiais būdais negali būti traktuojama kaip prievartinis vaiko laikymas, o laikytina išskirtinai ieškovės išsigalvojimais, kas rodo jos nusistatymą prieš tėvą.Ieškovė melagingai nurodo, kad sudaro sąlygas tėvui bendrauti su vaiku; kaip minėta, tėvas sūnaus nematė jau nuo gegužės mėnesio. Tėvas visada skyrė didelį dėmesį vaiko interesams ir būtent tik ilgi pasimatymai gali leisti palaikyti ryšį, rūpintis vaiko interesais, auklėti jį, domėtis jo veikla, ugdymu, rasti bendrų temų ir veiklų. Ji pakartotinai nori nustatyti minimalų tėvo ir sūnaus bendravimo laiką, taip riboti jų ryšį bei bendravimo erdvę ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad tėvas su vaiku galėtų matytis tik motinos akivaizdoje. Riboti tėvo bendravimo su vaiku ribojimui nėra pagrindo, toks ribojimas sukuria nesaugumo ir baimės erdvę, kai vaikas bauginamas likti vienas su tėvu, jiems neleidžiama bendrauti dviese ir pilnai išnaudoti buvimo kartu laiko, taip tenkinant tik motinos interesus, kuri ne tik prieš tėvo valią išvežė vaiką į užsienį, bet dabar siekia ir visiškai nutraukti tėvo ir sūnaus ryšį.Byloje nėra nustatyta ir ieškovė nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jos reikalavimą maksimaliai riboti tėvo bendravimo su sūnumi tvarką: t. y. pvz., tėvas darytų žalingą įtaką sūnui, turėtų kokių nors žalingų įpročių ar būtų kokių nors kitų išimtinių aplinkybių, kurios kitaip galėtų pagrįsti ieškovės reikalavimą tėvui su sūnumi bendrauti tik motinos akivaizdoje ir tik kelias valandas per mėnesį.Nors ieškovė teigia, kad tariamai pats vaikas nenori tiek laiko bendrauti su tėvu, tokie jos žodžiai nepagrįsti, nes sūnus visada norėjo ir nori leisti laiką su tėvu, papasakoti apie savo veiklą, pomėgius, kartu pažaisti, tačiau nuolatinis motinos buvimas šalia su neigiama nuotaika ir netinkamu požiūriu į tėvą, nuolatinis sekimas, ką tėvas veikia su sūnumi, riboja vaiko laisvumą ir neleidžia pilnai atsipalaiduoti. Ieškovės teiginiai apie tariamą atsakovo prastą sveikatą taip pat nėra pagrįsti jokiais įrodymais, juo labiau, kad atsakovas dirba statybose fizinį darbą, todėl turi pakankamai jėgų ir galimybių prižiūrėti judrų vaiką.Kadangi byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris leistų daryti išvadą, kad tėvo bendravimas su sūnumi turi būti ribojamas, turi būti paliekama teismo nustatyta protinga tėvo bendravimo su vaiku tvarka, taip užtikrinant tėvo galimybę bendrauti su vaiku nedalyvaujant motinai, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir užtikrinant visapusį bendravimą ilgą laiką, o ne kelias valandas.Ieškovės teiginiai, kad jai nepatogu, kai tėvas su vaiku bendrauja dvi dienas per mėnesį, nėra ir negali būti pagrindas riboti tėvo bendravimą su vaiku, juo labiau, kad ji pati sudarė tokią padėtį, kad tėvas nuo sūnaus per prievartą yra atskirtas kelių tūkstančių kilometrų, motina neatveža sūnaus į Lietuvą ir tėvas negali kiekvieną savaitgalį daugiau nei parą laiko važiuoti į Lenkiją ir namo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo.Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. birželio 21 d. nutartimi nutarė priteisti iš atsakovo J. P., asmens laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui O. P., po 200,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; paskyrė ieškovę J. L. nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku O. P. tvarką:J. P. turi teisę nepertraukiamai matytis su nepilnamečiu sūnumi O. P. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (vietoje, kurioje ieškovė nuomojasi gyvenamąjį būstą ir grįžta iš Lenkijos) 17:30 val. penktadienį ir grąžina jį ne vėliau kaip iki 20:00 val. sekmadienį į minėtą gyvenamąją vietą;J. P. turi teisę nepertraukiamai matytis su nepilnamečiu sūnumi ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų jo vasaros atostogų metu. Apie planuojamą atostogų laiką atsakovas J. P. privalo informuoti J. L. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki numatytų atostogų pradžios;J. P. turi teisę nepertraukiamai matytis su nepilnamečiu sūnumi ne mažiau kaip 7 kalendorines dienas jo rudens atostogų metu. Apie planuojamą atostogų laiką J. P. privalo informuoti J. L. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki numatytų atostogų pradžios;1-3 punktuose nurodytu laikotarpiu ieškovė turi užtikrinti, kad nepilnamečiui vaikui būtų suteikiama galimybė bendrauti su tėvu Lietuvos Respublikoje, esant tėvo pageidavimui – ir kitoje, užsienio, valstybėje.Teismas likusioje dalyje prašymų netenkino.Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį ir nustatė tokią laikiną J. P. bendravimo su vaiku tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos:

Atsakovas J. P. turi teisę nepertraukiamai matytis su nepilnamečiu sūnumi O. P. kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį, atvykdamas į nepilnamečio vaiko O. P. gyvenamąją vietą Lenkijoje nuo penktadienio 17:00 val. pasiimdamas jį iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį vakare ne vėliau kaip iki 20:00 val.;Šalių susitarimu tėvo susitikimo su sūnumi laikas gali būti keičiamas (pavyzdžiui, tėvas atvyksta šeštadienį, o išvyksta pirmadienį ir pan.), bet kuriuo atveju tėvui suteikiama galimybė bendrauti su sūnumi ne mažiau nei 2 pilnas paras;Šalių susitarimu vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje tėvo susitikimai su vaiku gali būti organizuojami ir dažniau;1-3 punktuose nurodytu laikotarpiu ieškovė turi užtikrinti, kad motina tėvo susitikimuose su sūnumi nedalyvauja;Motina privalo užtikrinti galimybę tėvui bendrauti su sūnumi vakarais telefonu, Skype ar kitomis programomis. Tėvas turi teisę tokiu būdu bendrauti su sūnumi ne mažiau nei 2 vakarus per savaitę ne mažiau nei 30 minučių. Skambutis organizuojamas darbo dienomis nuo 19:00 val.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Taigi, esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą.Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).Iš bylos duomenų nustatyta, kad bylos šalys turi nepilnametį sūnų. Sūnaus ir ieškovės (vaiko motinos) gyvenamoji vieta yra Lenkijoje, o atsakovo (vaiko tėvo) Lietuvoje. Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą, tačiau teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės įvertins aplinką, kurioje vaikas gyventų (jo) aplinkos tinkamumą vaiko vystymuisi bei kitas reikšmingas aplinkybes ir tik įvertinęs tai, nustatys vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Juo labiau, VTAS pateikė bylą išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurioje nurodyta, kad šiuo atveju nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, galėtų atsirasti kliūtis sprendžiant klausimą dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir nurodo, jog šalių prašymai šiuo klausimu buvo atmesti pagrįstai.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui

Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teikiamo išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra nuolatinio pobūdžio ir galioja tik iki tam tikro įstatyme nustatyto momento. Pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, t. y. užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.198 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Taigi, nagrinėjant bylą iš esmės, materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti.Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė nustatyti atsakovui pareigą, mokėti nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą – po 400 Eur per mėnesį. Nurodė, kad ieškovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi, o atsakovo pajamos siekia mažiausiai bent 1000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės reikalaujamą išlaikymo sumą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė turi pareigą pagrįsti savo reikalavimus, tačiau šiuo atveju, poreikis priteisti vaikui 400 Eur išlaikymą nėra grindžiamas jokiais realiais įrodymais apie ieškovės patiriamas būtiniausias išlaidas būtinas vaiko išlaikymui. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertinęs prašomą priteisti sumą, preliminariai įvertinęs vaiko būtiniausius/specialiuosius poreikius ir atsakovo gaunamas pajamas, pagrįstai sprendė, kad priteista 200 Eur išlaikymo suma laikytina pakankama ir nepažeidžiančia geriausių vaiko interesų.Pažymėtina, kad apeliantė prašė areštuoti atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas 4800 Eur sumoje, tačiau nepagrindė ryšio tarp UAB „Ausora“ veiklos ir tarp šioje byloje reiškiamo prašymo taikyti atsakovo piniginių lėšų areštą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra pagrįstos.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją.Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi nustatė, kad:

J. P. turi teisę nepertraukiamai matytis su nepilnamečiu sūnumi O. P. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (vietoje, kurioje ieškovė nuomojasi gyvenamąjį būstą ir grįžta iš Lenkijos) 17:30 val. penktadienį ir grąžina jį ne vėliau kaip iki 20:00 val. sekmadienį į minėtą gyvenamąją vietą;J. P. turi teisę nepertraukiamai matytis su nepilnamečiu sūnumi ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų jo vasaros atostogų metu. Apie planuojamą atostogų laiką atsakovas J. P. privalo informuoti J. L. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki numatytų atostogų pradžios;J. P. turi teisę nepertraukiamai matytis su nepilnamečiu sūnumi ne mažiau kaip 7 kalendorines dienas jo rudens atostogų metu. Apie planuojamą atostogų laiką J. P. privalo informuoti J. L. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki numatytų atostogų pradžios;1-3 punktuose nurodytu laikotarpiu ieškovė turi užtikrinti, kad nepilnamečiui vaikui būtų suteikiama galimybė bendrauti su tėvu Lietuvos Respublikoje, esant tėvo pageidavimui – ir kitoje, užsienio, valstybėje.

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi minėtą 2017 m. birželio 21 d. tvarką pakeitė ir nustatė, kad:

Atsakovas J. P. turi teisę nepertraukiamai matytis su nepilnamečiu sūnumi O. P. kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį, atvykdamas į nepilnamečio vaiko O. P. gyvenamąją vietą Lenkijoje nuo penktadienio 17:00 val. pasiimdamas jį iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį vakare ne vėliau kaip iki 20:00 val.;Šalių susitarimu tėvo susitikimo su sūnumi laikas gali būti keičiamas (pavyzdžiui, tėvas atvyksta šeštadienį, o išvyksta pirmadienį ir pan.), bet kuriuo atveju tėvui suteikiama galimybė bendrauti su sūnumi ne mažiau nei 2 pilnas paras;Šalių susitarimu vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje tėvo susitikimai su vaiku gali būti organizuojami ir dažniau;1-3 punktuose nurodytu laikotarpiu ieškovė turi užtikrinti, kad motina tėvo susitikimuose su sūnumi nedalyvauja;Motina privalo užtikrinti galimybę tėvui bendrauti su sūnumi vakarais telefonu, Skype ar kitomis programomis. Tėvas turi teisę tokiu būdu bendrauti su sūnumi ne mažiau nei 2 vakarus per savaitę ne mažiau nei 30 minučių. Skambutis organizuojamas darbo dienomis nuo 19:00 val.

Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimis, prašė nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kai J. P. su sūnumi O. P. tiesiogiai bendrauja Lenkijos Respublikoje du kartus per mėnesį, ne mažiau nei 2 dienas (po 3 val. kasdien), atvykdamas į ieškovės J. L. ir vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) ir (arba) bendraujant su vaiku viešose vietose (kavinėje, kine, teatre, žaidimų salėse ir pan.) tėvo ir vaiko susitikimuose dalyvaujant vaiko motinai.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta ir ieškovė nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jos reikalavimą maksimaliai riboti tėvo bendravimo su sūnumi tvarką: t. y. pvz.: tėvas darytų žalingą įtaką sūnui, turėtų kokių nors žalingų įpročių ar būtų kokių nors kitų išimtinių aplinkybių, kurios kitaip galėtų pagrįsti ieškovės reikalavimą tėvui su sūnumi bendrauti tik motinos akivaizdoje ir tik kelias valandas per mėnesį. Tokio reikalavimo nepagrindžia ir ieškovės pateikta psichologo išvada. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, psichologas nesikonsultavo su vaiko tėvu, netyrė vaiko ryšio su tėvu, todėl pateiktos psichologo išvados negalima laikyti vienareikšmišku įrodymu, jog yra poreikis riboti vaiko ir tėvo bendravimą. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti geriausius vaiko interesu atitinkančią bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į ieškovės padėtį ir įvertinęs atstumą nuo atsakovo iki sūnaus gyvenamosios vietos (1200 km.) nusprendė, kad geriausiai vaiko interesus atitinka bendravimo tvarką, kai J. P. turi teisę nepertraukiamai matytis su nepilnamečiu sūnumi kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį, atvykdamas į nepilnamečio vaiko O. P. gyvenamąją vietą Lenkijoje nuo penktadienio 17:00 val. pasiimdamas jį iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį vakare ne vėliau kaip iki 20:00 val.. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo keisti nustatytą vaiko bendravimo su tėvu tvarką, nes ji nustatyta teisėtai ir pagrįstai, siekiant užtikrinti geriausių vaiko interesų tenkinimą ir sudaryti galimybę vaikui bendrauti su tėvų, plėtoti šiltus tarpusavio santykius.Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašė uždrausti atsakovui vienam bendrauti su sūnumi O. P., t.y. bendrauti su sūnumi tik dalyvaujant J. L.. Toks ieškovės reikalavimas vertintinas kritiškai, nes maksimaliai riboja vaiko bendravimą su tėvu. Byloje nėra nustatyta aplinkybių dėl kurių reikėtų visiškai riboti sūnaus ir tėvo bendravimą. Tiek nepilnametis O. P., tiek jo tėvas turi teisę bendrauti betarpiškai, pašaliniams asmenins neįtakojant jųdviejų bendravimo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei neseniai gimė kūdikis, todėl ji negali praleisti visos dienos bendraudama su O. P. ir atsakovu. Taigi, nesant įrodymų, kad būtina riboti atsakovo ir sūnaus bendravimą, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė nustatyti, kad atsakovas bendrauja su sūnumi tik dalyvaujant ieškovei.Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta aplinkybė, jog atsakovas nesugebėtų prižiūrėti vaiko atostogų metu dėl savo sveikatos būklės. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas dirba statybininku, pats individualiai stato namus, taigi dirba fizinį darbą, kas rodo, kad jam sveikata netrukdo prižiūrėti ir vaiko, ką jis dar nuo pat vaiko gimimo. Vaiko teisių apsaugos specialistai nėra nustatę jokių aplinkybių, kodėl tėvas negalėtų prižiūrėti vaiko savaitgalį ar vaiko atostogų metu.Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų argumentų nepasisako, kaip nesusijusių su skundo dalyku. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstas ir teisėtas nutartis, kurias keisti ar naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartys paliktinos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovas prašė teismo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui dokumentų įrodančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas,

nutaria:

Palikti nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis.