- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2S-2097-1187/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02186-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- T. T.
- Trečiasis asmuo
- J. V., notarė Asta Klanauskienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutarties, kuria nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka ir kuri priimta civilinėje byloje pagal ieškovo T. T. ieškinį atsakovei A. T. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys – J. V., notarė Asta Klanauskienė, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią:
2.1. ieškovas vaiko vasaros atostogų metu bendrauja su vaiku birželio 27 d. – liepos 3 d., liepos 11 d. – liepos 17 d., liepos 25 d. – rugpjūčio 31 d., rugpjūčio 8 d. – rugpjūčio 14 d., rugpjūčio 22 d. – rugpjūčio 28 d., paimant jį iš gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą;
2.2. atitinkamai atsakovė vaiko vasaros atostogų metu bendrauja su vaiku liepos 4 d. – liepos 10 d., liepos 18 d. – liepos 24 d., rugpjūčio 1 d. – rugpjūčio 7 d., rugpjūčio 15 d. – rugpjūčio 21 d., rugpjūčio 29 d. – rugsėjo 4 d.
3. Ieškovas prašymą motyvavo būtinybe vasaros atostogų metu bendrauti su vaiku dažniau, užtikrinti ieškovo teises ir galimybes netrukdomai bendrauti su sūnumi. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko tėvų konfliktiškus tarpusavio santykius bei siekiant išvengti vaiko įtraukimo į suaugusiųjų nesutarimus, įvertinus atsakovės piktybišką elgesį trukdant bendrauti bei atsižvelgiant į vaiko interesus, nustatytina detalesnė bei platesnė laikina bendravimo su vaiku tvarka vaiko vasaros atostogų metu, kuri nepažeidžia nei vaiko, nei šalių teisių.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime nesutiko su ieškovo prašymu. Atsakovė teigė, kad esama tvarka užtikrina ieškovo teises ir galimybes netrukdomai bendrauti su vaiku. Atsakovė nurodė, kad ieškovas siekia, kad vasaros metu bendravimas su vaiku vyktų po lygiai, t. y. 50 procentų laiko vaikas leistų su atsakove ir 50 procentų su tėvu. Pažymėjo, kad ieškovas 2021 m. birželio 17 d. teikė prašymą pakeisti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, tačiau prašymas buvo atmestas. Svarstant ieškovo prašymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, turi būti įvertinta, ar pasikeitė aplinkybės, dėl kurių reikėtų keisti galiojančią bendravimo su vaiku tvarką.
5. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovui bendrauti su vaiku netrukdo, administracinis nusižengimas už trukdymą bendrauti su vaiku buvo padarytas 2020 metais, t. y. dar iki 2021 m. liepos 2 d. nutarties įsigaliojimo. Atsakovė teigė, kad ieškovo siūloma laikina bendravimo su vaiku tvarka pažeis vaiko interesus, išbalansuos jo stabilumo pojūtį. Ginant vaiko teisę į saugią bei stabilią aplinką, siekiant nepažeisti vaiko dienos režimo, ieškovo prašymas leisti jam bendrauti su mažamečiu vaiku, vasaros atostogų metu jį paimant iš gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą po savaitės yra perteklinis, todėl jo netenkinimas vaiko interesų nepažeis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatant laikiną ieškovo bendravimo su vaikų tvarką vasaros atostogų metu tokia tvarka:
6.1. ieškovas vaiko vasaros atostogų metu bendrauja su vaiku birželio 27 d. – liepos 3 d., liepos 11 d. – liepos 17 d., liepos 25 d. – rugpjūčio 31 d., rugpjūčio 8 d. – rugpjūčio 14 d., rugpjūčio 22 d. – rugpjūčio 28 d., paimant sūnų iš gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą;
6.2. atitinkamai atsakovė vaiko vasaros atostogų metu bendrauja su vaiku liepos 4 d. – liepos 10 d., liepos 18 d. – liepos 24 d., rugpjūčio 1 d. – rugpjūčio 7 d., rugpjūčio 15 d. – rugpjūčio 21 d., rugpjūčio 29 d. – rugsėjo 4 d.
7. Teismas nurodė, kad bendravimo tvarka gali būti keičiama atsižvelgiant į tėvų ir vaiko poreikius. Kartu teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju yra būtinos, kadangi esant konfliktiškiems šalių santykiams, nepavyksta taikiai sutarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgdamas į prioritetinį mažamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos, teisingumo ir sąžiningumo principus, vaiko teisę maksimaliai bendrauti su abiem tėvais, teismas sprendė, kad ieškovo pasiūlyta laikina tėvo ir mažamečio vaiko bendravimo tvarka vasaros atostogų metu atitinka šalių bei mažamečio vaiko interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutartį ir atmesti ieškovo prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Ieškovo ir mažamečio sūnaus bendravimo klausimas išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartimi. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad po šios nutarties priėmimo faktinės aplinkybės pasikeitė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatskleidė ginčo esmės ir pažeidė CK 3.175 straipsnį.
8.2. Ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka prieštarauja vaiko interesams turėti stabilią aplinką. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad tėvai bendraus su vaiku po savaitę, pažeidžiami ne tik vaiko interesai, bet ir atsakovės teisės – apribotos jos galimybės bendrauti su vaiku per savo atostogas, kurios numatytos nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. įskaitytinai. Palikus galioti skundžiamą teismo nutartį, atsakovė turėtų galimybę bendrauti su vaiku tik vieną savo atostogų savaitę, nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 7 d. Be to, tokiu būdu būtų apribota vaiko galimybė išvykti atostogų ilgesniam negu vienos savaitės laikotarpiui.
8.3. Atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikas lanko darželį, nustačius, kad jis bendraus su ieškovu birželio 27 d. – liepos 3 d., yra didelė tikimybė, kad bus pažeistas ikimokyklinio ugdymo procesas, kadangi ieškovas anksčiau yra atsisakęs vesti vaiką į ugdymo įstaigą. Be to, ieškovas nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku, neskiria jam pakankamai dėmesio, tinkamai nesirūpina jo sveikata (vaikas dažnai grįždavo su paūmėjusia sloga, apibrozdintas ar kitaip negaluojantis). Dėl nurodytų priežasčių palikti vaiką ieškovo priežiūrai visai savaitei yra pavojinga vaiko sveikatai.
Atsiliepimas
9. Ieškovas atsiliepime prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Atsakovė buvo įspėta dėl administracinės atsakomybės už trukdymą bendrauti su vaiku ir teismo nutarties nevykdymą. 2021 m. gruodžio mėnesį buvo kreiptasi į vaiko teisių apsaugos specialistus dėl atsakovės nuolatinio trukdymo bendrauti su vaiku. Tikrovės neatitinka atsakovės argumentas, jog nustačius, kad vaikas bendraus su ieškovu yra didelė tikimybė, kad bus pažeistas ikimokyklinio ugdymo procesas. Ieškovas pažymėjo, kad ugdymo procesas vasaros laikotarpiu nevyksta ir yra pasibaigęs.
9.2. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai pritaikęs teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pagrįstai sprendė, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką vasaros atostogų metu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl nustatytos laikinos atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
14. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 23 d. pateikė naują įrodymą – 2022 m. liepos 7 d. vaiko situacijos vertinimo anketą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtas įrodymas nėra reikšmingas nagrinėjant klausimą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsisako jį priimti ir nevertina.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka vasaros atostogų metu
15. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi atsižvelgti į vaiko teises ir jo interesų užtikrinimą. Šis principas įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
16. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atitinkamai vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
17. Vadovaudamasis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Įstatymų leidėjas nustatė, kad vaiko interesus geriausiai atitinka maksimalus bendravimas su abiem skyrium gyvenančiais tėvais ir tik išskirtiniais išimtinais atvejais šis bendravimas gali būti ribojamas.
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo patikslintus ieškinius dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei. Iš bylos medžiagos buvo nustatyta, kad 2021 m. liepos 2 d. teismo nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinus, atsakovės prašymą – tenkinus, buvo pakeista 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis, ją papildant punktais, kad ieškovas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį paima vaiką iš atsakovės 8 val. 30 min. ir grąžina atsakovei tą pačią dieną iki 19 val. Taigi, tėvas ir vaikas bendravo tokia tvarka:
18.1. ieškovas kiekvieną pirmadienį (tol kol šalyje yra įvestas karantinas siekiant sumažinti kontakto su covid-19 rizika) nuo 7.00 val., iki 19.00 val., (laikas parinktas pagal tai, kada vaikas išvažiuoja kiekvieną dieną į darželį); paimant sūnų iš gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą;
18.2. ieškovas bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne, t. y. nuo šeštadienio 8.30 val., paimant vaiką iš darželio/ ugdymo įstaigos / gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val.;
18.3. ieškovas bendrauja žiemos švenčių metu vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d., 8.30 val., ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.;
18.4. ieškovas bendrauja su vaiku 2021 m. sausio 1 d., vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos 8.30 val., ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. birželio 20 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė tokią laikiną vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio įgyvendinimo formą, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu vasaros atostogų metu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo pirmadienio iki sekmadienio. Teismas, nustatydamas minėtą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, įvertino tai, kad tėvų santykiai yra konfliktiški, taip pat atsižvelgė į vaiko poreikį maksimaliai bendrauti su abiem tėvais bei ieškovo norą daugiau laiko praleisti su sūnumi.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50 : 50 proc. laiko“), yra iš esmės suderinamas su vaiko interesais ir (ar) galimas pagal Lietuvos teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
23. Pažymėtina, kad remiantis tėvų lygiateisiškumo principu, abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Dėl to vaiko tėvas ir motina turi vienodas teises bendrauti su savo vaiku. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
25. Akcentuotina tai, kad mažametis vaikas, matydamas tėvų konfliktus, jaučiasi pažeidžiamas. Dėl to abi šalys turi sukurti tokią aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
26. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).
27. Taigi, pagal teismų formuojamą praktiką, geriausius vaiko interesus, minėta, paprastai atitinka maksimalus bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, nenustatęs pagrindo riboti tėvo bendravimo su vaiku, siekdamas visapusiško vaiko interesų užtikrinimo, pagrįstai sprendė, kad yra tikslinga vaiko vasaros atostogų metu nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, kuri sudarytų sąlygas ieškovui daugiau laiko praleisti su sūnumi.
28. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, teikiančių pagrindą spręsti, kad ieškovas negali skirti bendravimui su vaiku tiek pat laiko, kaip ir atsakovė. Berniukui praleidžiant vieną savaitę su motina ir kitą – su tėvu, šalių bendravimas su sūnumi yra stabilus ir konkretus. Tuo tarpu atsakovės nuogąstavimai dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo laikinos bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, vertintini kaip nepagrįsti. Įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovo elgesys kenktų ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti sūnaus kasdienius poreikius bendraujant su vaiku. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo ir mažamečio vaiko bendravimo tvarka suderinama su tėvų lygybės principu, užtikrina abiejų tėvų teisę vienodai dalyvauti auklėjant sūnų, puoselėti su juo nuolatinį emocinį ryšį.
29. Kartu pažymėtina, kad vasaros atostogų metu ugdymo procesas nevyksta, todėl atsakovės argumentai dėl ieškovo nesugebėjimo užtikrinti nepertraukiamą ugdymo procesą, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini ir atsakovės atskirojo skundo argumentai, kad pagal ieškovo prašomą nustatyti laikiną bendravimo su sūnumi tvarką vasaros atostogų metu bus pažeidžiamos atsakovės teisės – apribotos jos galimybės bendrauti su vaiku per savo atostogas. Pažymėtina, kad vaiko atostogų laikas ir jo paskirstymas orientuojamas ne į abiejų tėvų poreikius, bet į vaiko interesus. Vaikas turi turėti galimybę bendrauti ir praleisti laiką su abiem tėvais proporcingai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
30. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad nėra pagrindo keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl to ginčijama nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti atsakovės A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutarties.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.