- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2S-1372-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02186-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- T. T.
- Kategorijos
- 3.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. T. (T. T.) ieškinį atsakovei A. T. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių teisinių pasekmių bei atsakovės A. T. priešieškinį ieškovui T. T. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalinimo ir kitų pasekmių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo T. T. ieškinį atsakovei A. T. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių teisinių pasekmių bei atsakovės A. T. priešieškinį ieškovui T. T. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalinimo ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nurodytoje civilinėje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nustatė ieškovo T. T. bendravimo su sūnumi M. T. tvarką: 1) ieškovas kiekvieną pirmadienį (tol kol šalyje yra įvestas karantinas, siekiant sumažinti kontakto dėl Covid-19 riziką) nuo 7.00 val. iki 19.00 val. (laikas parinktas pagal tai, kada sūnus išvažiuoja kiekvieną dieną į darželį), paimant sūnų iš gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą; 2) ieškovas bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne, t. y. nuo šeštadienio 8.30 val., paimant sūnų iš darželio/ugdymo įstaigos/gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val.; 3) ieškovas bendrauja žiemos švenčių metu, sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d., 8.30 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.; 4) ieškovas bendrauja su sūnumi 2021 m. sausio 1 d., sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos 8.30 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.
Šalies argumentai
3. Atsakovė pateikė prašymą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant ieškovo bendravimo tvarką su vaiku: 1) ieškovas kiekvieną pirmadienį (tol kol šalyje yra įvestas karantinas) nuo 8.00 val. paima sūnų iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną iki 19.00 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą; 2) pasibaigus karantinui, bendravimas pirmadieniais vyksta tokia tvarka: ieškovas nuo 7.00 val. (laikas parinktas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuvežęs sūnų, suspėtų nuvykti į savo darbo vietą) paima sūnų iš gyvenamosios vietos ir nuveža jį į darželį, o vėliau paima jį iš darželio (ne anksčiau negu 15.30 val.) ir pagal savo norą arba nuveža vaiką iškart namo arba parveža vaiką namo iki 19.00 val.); 3) ieškovas kiekvieną šeštadienį (nepriklausomai nuo to, ar šalyje galios ar negalios karantinas) nuo 8.30 val. paima sūnų iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną iki 19.00 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą.
4. Nurodė, kad laikinoji bendravimo tvarka yra keistina, nes neatitinka vaiko interesų, kadangi atsakovė žindo vaiką iki šiol ir tai patvirtinantys įrodymai yra pateikti į bylą. Atsakovės teigimu, žindymo procesas ypatingai svarbus šiuo konkrečiu atveju, kai tarp ieškovo ir atsakovės yra konfliktiški santykiai. Vaikas niekada artimai su tėvu nebendravo. Tik atsakovė juo rūpinosi ir skyrė jam visą savo laiką, o tuo tarpu tėvas visą savo laisvą laiką skirdavo tik draugams ir pramogoms. Jo indėlis į vaiko priežiūrą apsiribodavo tik tuo, kad paprašytas nupirkdavo vaikui maisto ir kitų būtinų produktų. Nuo 2020 m. vasario 12 d. ieškovas išvis paliko šeimą ir gyvena su savo tėvais. Tik tuomet, kai pradėjo gyventi atskirai, pradėjo šiek tiek domėtis vaiku. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui, nors jam ir (duomenys neskelbtini) metai, žindymo procesas iki šiol yra reikalingas, malonus ir labai norimas, staigus žindymo nutraukimas galėtų būti vaiko traktuojamas kaip tam tikra išdavystė iš motinos pusės, kuria jis neabejotinai pasitiki kaip jam artimiausiu žmogumi. Vieno iš tėvų noras ar nenoras pritarti žindymo procesui neturėtų prieštarauti prigimtinei vaiko teisei būti žindomam tiek, kiek jis pats to nori. Kuo ilgesnis žindymo procesas yra palaikomas ir valstybiniu, ir tarptautiniu lygmenimis.
5. Atsakovė pažymėjo, kad, esant iki šiol galiojančiai bendravimo tvarkai, kai ieškovui suteikiama galimybė bendrauti su vaiku kiekvieną pirmadienį ir kas antrą kiekvieno mėnesio savaitę šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne, per mėnesį kelis kartus susidarytų tokia situacija, kad vaikas pilnas 3 dienas praleidžia su tėvu (iš jų šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne), o kitas 4 dienas – su motina. Tokiu būdu būtų pažeistas saugios ir stabilios aplinkos principas. Be to, tokia tvarka, pagal kurią ieškovas turi galimybę paimti sūnų su nakvyne, nėra naudinga vaikui arba net žalinga, nes vaikas nuo gimimo nė vieno karto nėra nakvojęs be motinos, jam tai sukeltų nepaprastai didelį stresą.
6. Ieškovas prašė atmesti atsakovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones kaip nepagrįstą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė dėl minėtos nutarties jau teikė atskirąjį skundą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 21 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą atmetė. Atsakovė galiojančios teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo piktybiškai nevykdė, todėl dėl priverstinio vykdymo teko kreiptis į antstolį. Antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos atsakovei skyrimo už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.
7. Byloje nėra nustatyta ir atsakovė nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jos nesutikimą dėl dažnesnio ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos, t. y., kad tėvas darytų žalingą įtaką sūnui, turėtų kokių nors žalingų įpročių ar būtų kokių nors kitų išimtinių aplinkybių, kurios kitaip galėtų pagrįsti atsakovės nesutikimą tėvui dažniau bendrauti su sūnumi. Pačios atsakovės elgesys ir veiksmai akivaizdžiai kenkia vaiko interesams ir prasilenkia su sveika logika.
8. Šalių sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai ir tokio amžiaus vaiko nepamaitinimas krūtimi kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne neturėtų padaryti žalos jo psichologinei ir fizinei būklei. Nors byloje atsakovė yra pateikusi gydytojo pažymą, kurioje nurodoma, kad nutraukti vaiko maitinimo motinos pienu negalima, tačiau pažymoje nenurodoma, jog reti maitinimo praleidimai būtų fiziologiškai žalingi vaiko ar motinos sveikatai. Todėl atsakovės siekis neleisti vaikui kas antrą savaitgalį nakvoti pas tėvą, motyvuojant maitinimu krūtimi, yra labiau spekuliatyvaus pobūdžio, susijęs ne su vaiko interesų užtikrinimu, o su jo tėvų tarpusavio santykių specifika.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
10. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, byloje esančius duomenis, nustatė, kad atsakovės prašymas nėra pagrįstas. Teismas nustatė, kad atsakovė nevykdo teismo sprendimo – nesuteikia tėvui galimybės bendrauti su mažamečiu vaiku ir tokiais savo veiksmais parodo, kad ji nededa aktyvių pastangų, kad jos ir ieškovo mažametis vaikas bendrautų su ieškovu, kad tarp jų atsirastų tėvo ir sūnaus ryšys. Atsakovė net nepabandė nė karto mažamečio vaiko, kuriam yra (duomenys neskelbtini) leisti ilgiau nei kelias valandas bendrauti su tėvu.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad vaiko maitinimas krūtimi negali būti nutrauktas, nes byloje nėra duomenų, jog, praleidus vaiko maitinimus krūtimi, būtų padaryta itin didelė žala vaiko sveikatai. Teismų praktikoje šiuo aspektu yra nurodyta, kad vaiko, kuris jau nėra kūdikis, maitinimas krūtimi vertintinas kritiškai atsižvelgus į vaiko amžių, todėl tokia priežastis negali riboti ieškovo teisės dalyvauti sūnaus gyvenime bei auklėjime.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė A. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir jos prašymą patenkinti - nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką: 1) ieškovas kiekvieną pirmadienį (tol kol šalyje yra įvestas karantinas) nuo 8.00 val. paima sūnų iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną iki 19.00 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą; 2) pasibaigus karantinui, bendravimas pirmadieniais vyksta tokia tvarka: ieškovas nuo 7.00 val. (laikas parinktas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuvežęs sūnų suspėtų nuvykti į savo darbo vietą) paima sūnų iš gyvenamosios vietos ir nuveža jį į darželį, o vėliau paima jį iš darželio (ne anksčiau negu 15.30 val.) ir pagal savo norą arba nuveža vaiką iškart namo, arba parveža vaiką namo iki 19.00 val.); 3) ieškovas kiekvieną šeštadienį (nepriklausomai nuo to, ar šalyje galios ar negalios karantinas) nuo 8.30 val. paima sūnų iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną iki 19.00 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą.
13. Apeliantė nurodo, kad, prašydama pakeisti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, išsamiai argumentavo tokio prašymo būtinybę, nurodė tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius vaiko interesus, kai jis dar maitinamas krūtimi, bet pirmos instancijos teismas į šiuos atsakovės argumentus neatsakė, tuo neatskleidė bylos esmės ir priėmė neobjektyvų sprendimą.
14. Apeliantės teigimu, tokio pobūdžio bylose pirmoje eilėje turi būti užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai. Priešingai, negu nurodė pirmos instancijos teismas, atsakovė deda pastangas, kad mažametis sūnus kuo daugiau bendrautų su ieškovu, tik prašo teismo tol, kol vaikas maitinamas krūtimi, pakeisti įpareigojimą vaiką nakvynei perduoti tėvui. Atsakovė, atsižvelgdama į vaiko poreikius, planuoja jį žindyti iki 5 metų, todėl prašymas apriboti vaiko atidavimą ieškovui su nakvyne būtų laikinas ir tiksliai apibrėžtas laiko atžvilgiu. Taip pat pažymi, kad iki teismo nustatytos bendravimo su vaiku laikinosios tvarkos vaiko bendravimas su tėvu vykdavo dažnai, taip pat kiekvieną šeštadienį, kas tikdavo pirmiausia vaikui, o taip pat ir ieškovui su atsakove.
15. Pažymi, kad aplinkybė, jog vaikas maitinamas krūtimi yra įrodyta ir dėl to byloje ginčo nėra. Pirmos instancijos teismas, nurodydamas, kad neva nėra įrodyta, jog, praleidus vaiko maitinimus krūtimi, būtų padaryta itin didelė žala vaiko sveikatai, kad maitinimas krūtimi, vertintinas kritiškai atsižvelgus į vaiko amžių, tokias išvadas padarė neįsigilinęs į atsakovės prašyme nurodytus argumentus, neteisingai įvertino byloje esančią medicininę pažymą, nepasisakė dėl atsakovės nurodytos tarptautinės teisės praktikos tuo klausimu, tik paviršutiniškai nurodė, kad tokia priežastis negali riboti ieškovo teisės dalyvauti sūnaus gyvenime bei auklėjime. Priešingai negu nurodė pirmos instancijos teismas, vaikas bendrauja su ieškovu taip, kaip nustatyta 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje.
Atsiliepimas
16. Ieškovas T. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
17. Nurodo, kad atsakovė nenurodo jokių tarptautinių teisės aktų ir nepagrindžia, kodėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro žalą vaiko interesams. Priešingai, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apsaugo ir užtikrina nepilnamečio vaiko interesus, o atsakovės elgesys ir veiksmai daro nepataisomą žalą vaikui, jo tolimesnei raidai. Visi atsakovės argumentai jau buvo įvertinti ir apeliacinės instancijos teismo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
19. Šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nekonstatuoja (CPK 329 straipsnis).
20. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą, patikslinimą, esant pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.
21. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
22. Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nustatė laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) ieškovas kiekvieną pirmadienį (tol kol šalyje yra įvestas karantinas siekiant sumažinti kontakto su covid-19 rizika) nuo 7.00 val., iki 19.00 val., (laikas parinktas pagal tai, kada sūnus išvažiuoja kiekvieną dieną į darželį); paimant sūnų iš gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą; 2) ieškovas bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne, t. y. nuo šeštadienio 8.30 val., paimant sūnų iš darželio/ugdymo įstaigos/gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val.; 3) ieškovas bendrauja žiemos švenčių metu sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d., 8.30 val., ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.; 4) ieškovas bendrauja su sūnumi 2021 m. sausio 1 d., sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos 8.30 val., ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, 2021 m. vasario 4 d. nutartimi, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį paliko nepakeistą.
23. Atsakovė, nesutikdama su šia tvarka pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir iš esmės nesutinka, kad ieškovo ir nepilnamečio šalių vaiko bendravimas vyktų kas antrą mėnesio šeštadienį-sekmadienį (su nakvyne). Pirmosios instancijos teismas tokio atsakovės prašymo netenkino ir atsakovė šią teismo nutartį skundžia atskiruoju skundu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą ir tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti pakeista įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta šalių bendravimo su vaiku tvarka, taip pat nenustatyta, kad po minėtos nutarties priėmimo būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, pablogėtų vaiko sveikata, vaikas būtų traumuojamas psichologiškai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba būtų prieštaravusi dėl ieškovo bendravimo su vaiku kas antrą savaitgalį (įskaitant nakvynę).
25. Nėra pagrindo nesutikti su apeliantės teiginiu, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė šalių mažametį vaiką, kuriam (duomenys neskelbtini) metai dar maitina krūtimi, ką patvirtina ir byloje esantis medicinos įstaigos išduotas dokumentas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo keisti teismo nutartimi nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Kaip teisingai pažymi ieškovas, aplinkybės dėl vaiko žindymo (maitinimo krūtimi), jau buvo aptartos atsakovės atskirąjį skundą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartyje. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad faktinės aplinkybės nuo minėtos nutarties priėmimo dienos būtų pasikeitę, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pakankamo ir pagrįsto pagrindo.
26. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovės argumentus dėl mažamečio vaiko interesų pažeidimo, t. y., kad nustatyta bendravimo tvarka žeidžia vaiko interesus, nes, vaikui liekant pas tėvą savaitgaliais su nakvyne, vaikas negali būti žindomas motinos. Šiuo atveju visuotinai pripažįstama, kad motinos pienas ir pats žindymo procesas yra nepamainomas mažo vaiko augimui ir vystymuisi ir yra skatinamas iki kuo vyresnio amžiaus, tačiau, kaip pripažįsta pati atsakovė, šalių vaikui yra (duomenys neskelbtini) metai ir jis jau valgo pilnavertį maistą, o motinos pienas yra kaip papildoma organizmą stiprinanti priemonė, veikianti kaip maisto papildas ar vitaminai. Todėl šiuo atveju nesutiktina, kad, kaip teigia apeliantė, vienkartiniai žindymo nutraukimai (kas antrą savaitę) darytų neigiamą įtaką vaiko interesams. Be to, siekiant nedaryti pertraukų vaiko maitinime motinos pienu ir skatinant nuolatinį pieno gaminimąsi motinos organizme, vaikas gali būti maitinamas ir nutrauktu motinos pienu.
27. Nesutiktina ir su atsakovės argumentu, kad tvarka, pagal kurią ieškovas turi galimybę paimti sūnų su nakvyne, nėra naudinga vaikui arba net žalinga, nes vaikas nuo gimimo nė vieno karto nėra nakvojęs be motinos ir jam tai sukeltų nepaprastai didelį stresą. Pažymėtina, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovo ir atsakovės), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ir siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo ir vaiko emocinį ryšį. Be to, (duomenys neskelbtini) metų vaikas nebėra laikomas kūdikiu, kuriam būtina nuolatinė, nepertraukiama motinos priežiūra, todėl mažai tikėtina, kad jo nakvynė su tėvu keltų vaikui stresą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, tai galėtų prisidėti prie tėvo ir vaiko emocinio ryšio stiprinimo. Be to, atsakovės teiginiai vertintini kaip hipotetiniai, nepagrįsti, nes, kaip pripažįsta ir atsakovė, vaikas nėra nė karto nakvojęs su tėčiu, todėl nėra įrodymų, patvirtinančių galimai vaiko patiriamą stresą. Atsakovė taip nepateikia įrodymų, kad vaikas nenorėtų važiuoti ar nakvoti pas tėtį, priešingai, atsakovė teigia, kad vaikas pas tėtį važiuoja noriai.
28. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka iš esmės nepažeidžia vaiko ir vaiko tėvų interesų pusiausvyros, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.