Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo tvarkos su vaiku nustatymą, aiškinimo ir taikymo.Ieškovas prašė teismo nustatyti bendravimo su vaiku A. J., gim. 2014 m. liepos 23 d., tvarką: 1) ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį ir sekmadienį 10 val. ir grąžina vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 19 val.; 2) ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvienos savaitės trečiadienį 18 val. ir grąžina tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 20 val.; 3) pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas sūnus švenčia su ieškovu, o poriniais – su atsakove; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 30 dienų; 5) pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai turės teisę švęsti su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną ir pirmą savaitgalį po gimtadienio), t. y. vienais metais tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai – pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai – motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui – pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 30 dienų; 6) tėvas turi teisę švęsti kartu su sūnumi Tėvo dieną bei savo gimtadienį; motina turi teisę švęsti kartu su sūnumi Motinos dieną ir savo gimtadienį; 7) nuo 2017 m. sausio 1 d. sūnus pasilieka su ieškovu jo matymosi laiku kas antrą savaitgalį, vaiką ieškovas pasiima šeštadienį 10 val. ir grąžina sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 19 val.Ieškovas nurodė, kad gimus vaikui buvo išvykęs į užsienį dirbti. 2015 m. rudenį grįžo, lankė sūnų, tačiau su juo neturi emocinio ryšio, vaikas jį vadina dėde. Šiuo metu ieškovas dirba Lietuvoje, atsakovė ne visada jam leidžia su vaiku matytis, ieškovą sūnui pristato kaip „dėdę“. Ieškovas neprieštaravo, kad vaikas gyventų su atsakove, sutiko su atsakovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka pereinamajam laikotarpiui, kuris galėtų trukti metus. Ieškovas pripažino, kad emocinio ryšio su vaiku nėra. Kol ryšys su vaiku neatkurtas, vaikas su ieškovu negalėtų išeiti iš saugios namų aplinkos.Atsakovė priešieškiniu prašė teismo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove ir nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką: ieškovas su sūnumi bendrauja du kartus per savaitę (antradienį ir ketvirtadienį) nuo 18 val. iki 20 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant atsakovei; ieškovas su sūnumi bendrauja kas antrą sekmadienį nuo 10 iki 14 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant atsakovei.Atsakovė nurodė, kad ieškovas gali lankyti sūnų kada nori, kai vaikas nemiega, tačiau ieškovas savo sūnų lanko itin retai, kartą ar du per mėnesį, vaikas tėvo nepažįsta, vadina jį dėde, tarp jų nėra emocinio ryšio. Kol toks ryšys nėra susiformavęs, vaikas bijo ieškovo, niekur su juo neitų, todėl būtų geriausia, jei vaikas su tėvu bendrautų pagal atsakovės siūlomą bendravimo tvarką. Be to, atsakovė patvirtino, kad ieškovas, jo sesuo ir motina galėtų bet kada ateiti ir bendrauti su vaiku, atsakovė ir jos šeima tam nedaro jokių kliūčių, tačiau ieškovas lankosi itin retai, dažnai pažadėjęs ateiti pažado neįvykdo.