Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė prašė nutraukti dėl atsakovo kaltės šalių santuoką, sudarytą 1993 m. spalio 22 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, padalyti santuokoje įgytą turtą ir turtines teises, nustatant nelygias sutuoktinių turto dalis. Sūnus E. Š. yra pilnametis.

Ieškovė teigė, kad atsakovas pažeidė tiek CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrąsias sutuoktinių pareigas, tiek finansines sutuoktinio pareigas, tokias kaip sąžiningas, apdairus ir rūpestingas šeimos turto valdymas ir su šiuo turtu susijusių sandorių sudarymas, turtinių prievolių prisiėmimas ir jų vykdymas. Šių sutuoktinio pareigų nevykdymas ir itin neatsakingas šeimos lėšų panaudojimas iš esmės ir nulėmė tolimesnio santuokinio gyvenimo negalimumą. Atsakovas taip pat nesirūpino šeimos neturtinėmis vertybėmis ir taip nesistengė išsaugoti šeimos: jis niekada tinkamai nesirūpino šeima, jam nebuvo įdomu būti su vaiku ir šeima, atsakovui reikėjo lėktuvo, merginų, alkoholio, narkotikų ir kitų dalykų. Ieškovės teigimu, ji siekė išsaugoti šeimą, kreipėsi į psichologą ir pati, ir kartu su atsakovu, tačiau pastangos nedavė rezultatų. Nuo 2007 metų jie nustojo tvarkyti bendrą ūkį, o 2008 m. balandžio mėnesį atsakovas išėjo iš namų, galutinai nutraukdamas santykius. Sutuoktinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga, kurią atsakovas šiurkščiai pažeidė. Atsakovas pats nusprendė išsikraustyti iš šeimos namų ir neketino grįžti, taigi nesiėmė jokių priemonių šeimai išsaugoti. Šeimos santykiai grindžiami pasitikėjimu, pagarba, rūpinimusi vienas kitu ir vaikais. Ieškovė teigė, kad sudarius santuoką būtina rūpintis šeima, bandyti taikytis prie sutuoktinio (jei sutuoktinių interesai atskirais klausimais nesutampa) ir greta nesant kito sutuoktinio (arba net ir jo akivaizdoje) vengti veiksmų, sukeliančių jam neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Atsakovas nesilaikė šių principų ir pasirinko tokį gyvenimo būdą, kuris visiškai išardė jų šeimą.

Ieškovė nurodė, kad, vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 4 dalies 4 punktu, sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, privalo elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir priimdami ir vykdydami savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.94 straipsnio 3 dalį, jeigu vienas sutuoktinis tvarko turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tą daro aplaidžiai ar neprotingai ir nerūpestingai, tai jis privalo kompensuoti iš savo asmeninio turto nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Ieškovė teigia, kad atsakovas per visą daugiau negu trejus metus trukusį bylos nagrinėjimą nepaaiškino, kaip jis elgėsi su šalių turtu, prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, nutylėjo aplinkybes, kad neinformavęs ieškovės ir be jos sutikimo nuomojo šalių nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims ir pasisavino už turto nuomą gautas lėšas, sudarė paskolų sandorius, kuriais neturėdamas privalomo ieškovės sutikimo slapta skolindavo lėšas tretiesiems asmenims, visiškai nesigilindamas į šių lėšų grąžinimo tikimybę (pvz., paskolino daugiau kaip 0,5 mln. Lt UAB Ąžuolyno sporto ir sveikatingumo centrui prieš pat bankroto bylos iškėlimą paskolino 125 000 Lt UAB „DM Valda“, kuriai taip pat iškelta bankroto byla). Ieškovė viena finansavo sūnaus studijas JAV, kurios dėl lėšų stygiaus ir buvo nutrauktos.