Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Jurgitos Kolyčienės ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nukentėjusiųjų V. B. (V. B.), J. G., G. G. (G. G.), J. B. atstovui advokatui Arūnui Abraičiui,

nukentėjusiosios A. K. teisių perėmėjos civilinės ieškovės L. K. atstovei advokatei Natalijai Filipovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro Renaldo Budrio, nuteistųjų A. G., R. T., M. V. ir išteisintosios I. K. gynėjo advokato Vitalijaus Burinskio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju A. G.) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme bausmę atliekant pataisos namuose;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju J. P.) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme bausmę atliekant pataisos namuose;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju R. K.) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme bausmę atliekant pataisos namuose;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiais O. Ž. ir V. Ž.) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta R. T. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams ir 3 (trims) mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. T. atidėtas 3 (trims) metams įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiųjų, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti ne mažiau kaip pusę nukentėjusiajam R. K. priteistos turtinės žalos bei visą T. P. (A. P. ir I. P. naudai) priteistą turtinę žalą.

Paskirta BK 70 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, nuspręsta į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti R. T. laikinajame suėmime ir sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 17 d. iki 2013 m. sausio 17 d.

R. T. baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju A. G.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

R. T. baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju J. P.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

R. T. baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju V. V.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju J. G.) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme bausmę atliekant pataisos namuose;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja K. K.) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bausmę atliekant pataisos namuose;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja K. K.) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme bausmę atliekant pataisos namuose;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju H. S.) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bausmę atliekant pataisos namuose;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju H. S.) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme bausmę atliekant pataisos namuose;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja G. S.) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bausmę atliekant pataisos namuose;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja G. S.) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme bausmę atliekant pataisos namuose;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja J. P.) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme bausmę atliekant pataisos namuose;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju B. Š.) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bausmę atliekant pataisos namuose;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju B. Š.) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės tarpusavyje subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. G. atidėtas 3 (trims) metams įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiųjų, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti ne mažiau kaip 1/3 (vieną trečdalį) dalį nukentėjusiajam J. G. priteistos turtinės žalos, taip pat ne mažiau kaip 1/5 (vieną penktadalį) dalį nukentėjusiajai S. B. priteistos turtinės žalos bei ne mažiau kaip 1/15 (vieną penkioliktąją) dalį nukentėjusiajai J. P. priteistos turtinės žalos.

Paskirta BK 70 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, nuspręsta į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti A. G. laikinajame suėmime ir sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 17 d. iki 2013 m. sausio 17 d.

A. G. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su L. M.) išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

A. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja D. I.) išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja A. K.) – 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja A. K.) – 60 MGL (2 259, 60 Eur) dydžio baudos bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja S. B.) – 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės tarpusavyje subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir R. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. N. atidėtas 2 (dvejiems) metams įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paskirta BK 70 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, nuspręsta į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti R. N. laikinajame suėmime ir sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 17 d. iki 2012 m. balandžio 23 d.

R. N. baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju B. Š.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

R. N. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su L. J.) išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

R. N. baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja S. B.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiaisiais V. M. ir V. M.) – 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių bausmę atliekant pataisos namuose;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiaisiais V. M. ir V. M.) – 65 MGL (2 447,90 Eur) dydžio baudos bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės tarpusavyje subendrintos bausmių apėmimo būdu ir M. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, kuris panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, dalyje dėl bausmių ankstesnio nuosprendžio nekeičiant, jam paskirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir M. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 11 (vienuolikai) mėnesių bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. V. atidėtas 2 (dvejiems) metams įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiosios V. M., dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti visą nukentėjusiajai V. M. priteistą turtinę žalą paliekant ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, kuris panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, dalyje dėl bausmių ankstesnio nuosprendžio nekeičiant, atidedant bausmės vykdymą paskirtus įpareigojimus.

Paskirta BK 70 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuspręsta įskaityti M. V. laikinajame suėmime ir sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 23 d. iki 2012 m. gegužės 23 d.

I. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinta nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

I. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta paskelbus nuosprendį.

J. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinta nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

J. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta paskelbus nuosprendį.

I. K. baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja S. B.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

I. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinta (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja V. M.) nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. G. jos naudai 45 173,94 Eur turtinei žalai dėl M. M. (M. M.) gydymo atlyginti. Civilinio ieškinio dalis dėl išlaidų, patirtų sumokant UAB „Vilniaus energija“ už B. Š. priklausiusio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas, t. y. 295,43 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 43 ct) priteisimo, palikta nenagrinėta. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta. Civilinis ieškinys R. N. atžvilgiu paliktas nenagrinėtas.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. G., J. B. ir J. G. patikslinti civiliniai ieškiniai dalyse dėl pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2008 m. liepos 10 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 170 000 Lt (49 235,03 Eur) sumai, A. G. išduotą R. T., bei negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2008 m. gruodžio 1 d. vykdomąjį įrašą, patvirtintą Vilniaus miesto 4–ojo notarų biuro notarės A. A. (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti nenagrinėti. Likusi civilinių ieškinių dalis tenkinta iš dalies – G. G. naudai iš R. T. priteista 500,00 Eur (penki šimtai eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 579,24 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti; J. B. naudai iš R. T. priteista 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 789,24 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti; J. G. naudai iš R. T. priteista 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 640,00 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Civilinės ieškovės T. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. T. jai priteista 1 303,29 Eur nukentėjusiųjų A. P. ir I. P. naudai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio nuspręsta perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. V. B. naudai iš R. N. priteista 3 700,00 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Civilinis ieškinys I. K. atžvilgiu paliktas nenagrinėtas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. T. jo naudai priteista 24 018,80 Eur turtinei žalai atlyginti, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. G. jo naudai priteista 14 754,69 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. M. patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu antstolio V. M. 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo išieškotojui aktą, taip pat dalyje dėl piniginių lėšų – 25 341,75 Eur (87 500,00 Lt) – už sodo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimą, priteisimo bei nuo banko sąskaitos nuimtų piniginių lėšų – 18 189,84 Eur (62 805,87 Lt) priteisimo paliktas nenagrinėtas. Pripažinta V. M. teisė į ieškinio patenkinimą dalyje dėl daiktų, buvusių sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš M. V. V. M. naudai priteista 8 688,60 Eur (tai atitinka nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertę) turtinei žalai atlyginti bei 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta. Civilinis ieškinys I. K. atžvilgiu paliktas nenagrinėtas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus iš M. V. valstybės naudai nuspręsta konfiskuoti 2 201,11 Eur (7 600,00 Lt).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. patikslintas civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. G. jos naudai priteista 144 810,00 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys I. G. atžvilgiu paliktas nenagrinėtas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. Ž. atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtas ir civilinio ieškinio dalyje byla nutraukta.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. K. atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtas ir civilinio ieškinio dalyje byla nutraukti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo H. S. atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtas ir civilinio ieškinio dalyje byla nutraukta.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. P. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, civilinio ieškinio klausimą nuspręsta spręsti civilinio proceso tvarka paaiškėjus E. P. procesinių teisių perėmėjams.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. K. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, civilinio ieškinio klausimą nuspręsta spręsti civilinio proceso tvarka paaiškėjus A. K. procesinių teisių perėmėjams.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. I. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. S. civilinis ieškinys A. G. ir J. G. atžvilgiu paliktas nenagrinėtas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo, skirto R. T. turtui – automobiliui „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių, priimtų R. T. atžvilgiu, įvykdymo paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, apribojant teisę disponuoti šiuo turtu.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo į J. G. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „Toyota L. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, apribojant teisę disponuoti šiuo turtu, nuosprendžiui įsiteisėjus laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta panaikinti.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo į M. V. nuosavybės teisės priklausantį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas iki ieškinio išsprendimo civilinio proceso tvarka paliekant visišką nuosavybės teisių apribojimą ir uždraudžiant M. V. disponuoti, valdyti, naudotis minėtu turtu.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo, skirto R. T. turtui – 4050/9900 žemės sklypo 0,9900 ha ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ (vienos antrosios dalies) pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ (vienos antrosios dalies) pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ (vienos antrosios dalies) pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ (vienos antrosios dalies) pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas iki civilinių ieškinių, priimtų R. T. atžvilgiu, įvykdymo paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, apribojant teisę disponuoti šiuo turtu.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo, skirto R. N. nekilnojamajam turtui: 2370/6349 buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas iki civilinio ieškinio išsprendimo civilinio proceso tvarka paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, apribojant teisę disponuoti šiuo turtu.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo, skirto A. G. turtui: 1 198,21 Lt (347,0256 eurų) piniginėms lėšoms, saugomoms Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje, terminas pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių, priimtų A. G. atžvilgiu, įvykdymo paliekant visišką nuosavybės teisių apribojimą ir uždraudžiant A. G. disponuoti, valdyti, naudotis minėtu turtu.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo, skirto M. V. turtui: piniginėms lėšoms – 1 682,38 Lt (487,25 Eur), saugomoms Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje, terminas pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio dėl iš M. V. priteistų 8 688,60 eurų (30 000,00 Lt) V. M. naudai atlyginimo paliekant visišką nuosavybės teisių apribojimą ir uždraudžiant M. V. disponuoti, valdyti, naudotis minėtu turtu.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo, skirto R. N. kilnojamajam turtui: spausdintuvui „Samsung“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), televizoriui LCD „Samsung“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam bute ir pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių, priimtų R. N. atžvilgiu, išsprendimo iš esmės civilinio proceso tvarka paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, apribojant teisę disponuoti šiuo turtu.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo, skirto R. T. turtui – piniginėms lėšoms (435,94 eurų (1 505,21 Lt), esančioms jo asmeninėje banko sąskaitoje banke „Swedbank“, akcinėje bendrovėje, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių, priimtų R. T. atžvilgiu, įvykdymo paliekant visišką nuosavybės teisių apribojimą ir uždraudžiant R. T. disponuoti, valdyti, naudotis minėtu turtu.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo, skirto A. G. turtui: 12 443,25 eurų (42 964,04 Lt) piniginėms lėšoms, esančioms jo asmeninėje banko sąskaitoje banke „Swedbank“, akcinėje bendrovėje, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas iki civilinio ieškinio nukentėjusiosios J. P. atžvilgiu įvykdymo paliekant visišką nuosavybės teisių apribojimą ir uždraudžiant A. G. disponuoti, valdyti, naudotis minėtu turtu.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, 2007 m. gruodžio 20 d. H. S. A. G. išrašytą 28 962,00 eurų (tai atitinka 100 000,00 Lt) vertės paprastąjį vekselį teismo nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta konfiskuoti. Pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo A. G. į 2007 m. gruodžio 20 d. H. S. A. G. išrašytą 28 962,00 eurų (tai atitinka 100 000,00 Lt) vertės paprastąjį vekselį terminas iki nuosprendžio dalyje dėl šio turto konfiskavimo įvykdymo paliekant visišką nuosavybės teisių apribojimą ir uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, jį naudoti ir juo disponuoti.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo, skirto I. G. turtui – 1340/5700 dalims 0,5700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas iki civilinio ieškinio nukentėjusiosios J. P. atžvilgiu įvykdymo paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą ir uždraudžiant I. G. disponuoti minėtu turtu.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo, skirto R. N. lėšoms – 6 500,00 Lt (1 882,53 Eur), terminas pratęstas iki civilinių ieškinių civilinio proceso tvarka išsprendimo iš esmės paliekant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant šiuo turtu naudotis, jį valdyti ar juo disponuoti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, 2008 m. liepos 10 d. A. G. kaip vekselio davėjo R. T. išrašytą 170 000,00 Lt (49 235,40 Eur) vertės paprastąjį vekselį, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta konfiskuoti. Pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo į R. T. 2008 m. liepos 10 d. A. G. kaip vekselio davėjo išrašytą 170 000,00 Lt (49 235,40 Eur) vertės paprastąjį vekselį terminas iki nuosprendžio dalyje dėl šio turto konfiskavimo įvykdymo paliekant visišką nuosavybės teisių apribojimą ir uždraudžiant R. T. disponuoti, valdyti, naudotis minėtu turtu.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo į J. K. įneštus į teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus – 3 200,00 Eur terminas pratęsti iki V. B. civilinio ieškinio civilinio proceso tvarka išsprendimo iš esmės.

- ½ (vienai antrajai daliai) 62,37 kv. m. ploto butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini);

- 1,0000 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas;

- ½ (vienai antrajai daliai) 2,2700 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);

- ½ 0,9300 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);

terminas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą ir uždraudžiant J. G. disponuoti minėtu turtu, nuosprendžiui įsiteisėjus laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintas.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo J. G. priklausančiam turtui: ½ (vienai antrajai daliai) 51,77 kv. m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ½ (vienai antrajai daliai) ūkio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir ½ (vienai antrajai daliai) ūkio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą ir uždraudžiant J. G. disponuoti minėtu turtu, nuosprendžiui įsiteisėjus laikiną nuosavybės teisių apribojimas panaikintas.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo J. G. turtui: ¼ (vienai ketvirtajai) daliai 64,28 kv. m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas iki civilinio ieškinio nukentėjusiosios J. P. atžvilgiu įvykdymo paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą ir uždraudžiant J. G. disponuoti minėtu turtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios

instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

2.1.10. Tokiu būdu A. G. veikdamas su kitu asmeniu apgaule užvaldė nukentėjusiojo J. G. turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju J. G.).

3. A. G. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, tačiau išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių:

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

7.1.1. Papildomai pripažįstant A. G. kaltu padariusiu ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiosios L. M. epizodas), ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7.1.3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti bausmių apėmimo ir bausmių dalinio sudėjimo būdais A. G. paskiriant galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose;

7.1.5. Pripažįstant I. K. kalta padariusia nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios S. B. epizodas), ir nubausti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7.1.6.4. Nukentėjusiosios V. M. civilinį ieškinį, susijusiu su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), palikti nenagrinėtą, kadangi jis turi būti sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje, tačiau būtina palikti nukentėjusiajai V. M. teisę civilinėje byloje reikalauti turtinės žalos atlyginimo iš I. K. ir M. V.;

11.1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1-33-806/2019 panaikinti ir jį išteisinti kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą;

11.7.1.1. Apeliantas argumentuoja, kad CK 1.90, 1.91 straipsniuose apibūdinti sandoriai, skirtingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, nepatenka į baudžiamosios teisės reguliavimo sritį, o yra ginčijami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškiant ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

12.1.1.5. „Epizodiškas I. K. sudalyvavimas varžytynėse siekiant padėti M. V. išsaugoti butą, nereiškia, kad I. K. žinojo ar suvokė kito bendrininko nusikalstamus tikslus ir prie jų sąmoningai prisidėjo“ (nuosprendžio 310 l.).

12.1.2.9. „Teisme ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad S. N. padarė nusikalstamą veiką, aprašytą kaltinime, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, I. K. tokia pat veika pagrįstai buvo kaltinama.“ (nuosprendžio 266 l.);

12.1.2.10. „Teismas vertina, kad I. K. šiame epizode pagrįstai buvo kaltinama pagal BK 182 str 2 d., I. K. kaltinimo pagrįstumą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, patvirtina ankščiau pateikta visų įrodymų analizė, veika atitinka BK 182 str. 2 d. objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.“ (nuosprendžio 267 l.);

12.3.1. Apeliaciniame skunde dėl motyvų, skundžiamame nuosprendyje pateiktų epizode dėl didelės vertės S. B. turto užvaldymo apgaule nutraukiant bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui pateikia šiuos argumentus:

13.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl prokuroro prašymo pripažinti I. K. kalta padariusia nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios S. B. epizodas), ir nubausti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, išteisintoji I. K. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti prokuroro apeliacinį skundą dalyje dėl I. K. išteisinimo M. epizode, neatsiras pagrindas laikyti, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas S. B. epizode dar nėra pasibaigęs. I. K. buvo nuosprendžiu išteisinta epizode dėl didelės vertės M. turto užvaldymo apgaule, o nuosprendžio įsiteisėjimas nėra būtina apkaltinamojo teismo nuosprendžio dėl ankstesnių nusikalstamų veikų senaties nutrūkimo sąlyga, kai bylą nagrinėja tas pats apylinkės teismas dėl visų kaltinamajam inkriminuojamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl teismų praktikos, apibrėžiančios BK 182 straipsnio taikymą

4. Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule yra sukčiavimą kvalifikuojantis požymis (BK 182 straipsnio 2 dalis). BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, o jo dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia, be kita ko, svetimo turto įgijimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 12 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-942/2018 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Svetimo turto įgijimas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas, panaudojant apgaulę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-693/2019 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

16.1. Konstatuojant sukčiavimą būtina nustatyti ne tik vieną iš objektyviųjų alternatyvių veikos požymių – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą ar turtinės prievolės panaikinimą, bet ir tai, kad tokia veika buvo padaryta panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 12 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-942/2018 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

16.9. Bendrininkavimo sukčiaujant atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus. Tokia situacija gali būti apibūdinama teiginiu – „aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau“. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų išsakytais subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 28 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-489/2019 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

16.10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Šios nuostatos yra aktualios aiškinant ir nustatant nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnyje, požymius ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje veikos susijusios su iš paskolos santykių kylančių pareigų nevykdymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-152-895/2019 9 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dėl teismų praktikos, apibrėžiančios BK 300 straipsnio 1 dalies taikymą

17.5. Kasacinės instancijos teismo kolegija pažymėjo, kad BK 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formalių nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Padariniai nėra būtinasis nusikalstamų veikų, nurodytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis, tačiau sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už šių nusikaltimų, kurie aprašyti formaliąja sudėtimi, padarymą taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojingos padarytos veikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-648/2019 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

17.8. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė, šiuo atveju būtina nustatyti, ar netikro dokumento pagaminimas ir panaudojimas sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 15 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-628/2019 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18.1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius R. T. pagaminus netikrą dokumentą.

18.3. R. T. pagamintas (užpildytas 170 000 Lt sumai (R. T. neneigia jį pildęs) paprastasis vekselis yra netikras dokumentas pagal jo turinį. Į šį dokumentą įrašyta objektyvios tikrovės neatitinkanti, melaginga informacija, kad A. G. skolingas R. T. 170 000 Lt (įsipareigoja sumokėti R. T. šią sumą pinigų 2008 m. lapkričio 10 d.).

18.7. Atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą apygardos teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad šiame pakvitavime nurodoma, jog A. G. patvirtina, kad gavo iš R. T. 170 000 Lt grynais kaip užstatą už parduodamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). R. T. 2008 m. liepos 10 d. pakvitavimo kopiją pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu. Apeliaciniame skunde ir 2019 m. gruodžio 11 d. vykusiame apygardos teismo posėdyje jis nurodė, kad šio pakvitavimo originalas buvo pateiktas policijos komisariatui 2009 m. kovo 27 d. ir R. T. buvo grąžinta tik kopija. Nenurodoma, kada R. T. buvo grąžinta kopija, kodėl nebuvo galimybės šios kopijos pateikti pirmosios instancijos teismui. Svarbu pažymėti, kad šio pakvitavimo kopija nėra patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu byloje tenka panaudoti dokumentų kopijas, jos turi būti kokybiškos ir nustatyta tvarka patvirtintos, nekelti abejonių. Visa tai sudaro pagrindą abejoti pakvitavimo kopijos patikimumu. Be to, kaip minėta, byloje nėra kitų R. T. versiją, jog A. G. gavo 170 000 Lt, patvirtinančių duomenų, todėl vien tokio pobūdžio dokumento kopija nelaikytina pakankamu įrodymu.

18.10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota A. G. atžvilgiu R. T. padaryto nusikaltimo – BK 300 straipsnio 1 dalies – sudėtis ir byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

18.11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius R. T. apgaule savo naudai įgyjant teisę į didelės vertės svetimą, A. G. priklausantį, turtą.

18.13. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad R. T. naudojo apgaulę turėdamas tikslą suklaidinti turto savininką A. G. bei asmenis, turinčius teisę priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens A. G. turto – Vilniaus miesto 4–ojo notaro biuro notarę A. A. ir antstolių V. M. ir D. M. kontoros antstolę D. M. (pastarųjų atžvilgiu tarpinę (procesinę) apgaulę).

18.18. Tokiu būdu buvo padarytas problemiškas pažeistos A. G. teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka, kadangi sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio (šalių tikrųjų ketinimų, tikrosios valios).

18.19. Apygardos teismas vertina, kad tokiu būdu R. T. sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. R. T. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs A. G. neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgijo turtinę teisę, numatė, kad dėl jo veiksmų A. G. patirs turtinę žalą, o jis sau gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė.

18.20. Vilniaus miesto 4–ojo notaro biuro notarė A. A. buvo suklaidinta dėl aplinkybės, susijusios su R. T. turtinės teisės į didelės vertės A. G. turtą įgijimu.

18.21. Apygardos teismas vertina, kad tokiu būdu R. T. sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. R. T. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs asmenį, turintį teisę priimti teisinę reikšmę turintį sprendimą dėl nukentėjusio asmens A. G. turto – notarę A. A. – neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai realizavo turtinę teisę, numatė, kad dėl jo veiksmų A. G. patirs turtinę žalą, o jis sau gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė.

18.22. Apygardos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, R. T. apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką antstolės D. M., suklaidintos dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, apsisprendimui atlikti veiksmą – užvesti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 170 858,00 Lt (tai atitinka 49 483,90 Eur) išieškojimo ir nukentėjusiajam A. G. priklausančio turto arešto.

18.23. Dėl šios priežasties antstolė D. M., suklaidinta dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, priėmė R. T. palankius sprendimus – 2008 m. gruodžio 2 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 170 858,00 Lt išieškojimo ir areštavo nukentėjusiajam A. G. priklausantį turtą – namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Dėl šių ir vėlesnių antstolės D. M. sprendimų (pradėtas išieškojimas nukreiptas į A. G. paveldėtojų, kurie šioje byloje pripažinti nukentėjusiaisiais, turtą) R. T. įgijo turtinės naudos ir buvo padarytas problemiškas pažeistos A. G. teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka.

18.24. Apygardos teismas vertina, kad tokiu būdu R. T. sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. R. T. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs asmenį, turintį teisę priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens A. G. turto – antstolę D. M. – neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai realizavo turtinę teisę, numatė, kad dėl jo veiksmų A. G. patirs turtinę žalą, o jis sau gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė.

18.25. R. T. atlikdamas minėtus veiksmus kėsinosi į tinkamą BK 182 straipsnio 2 dalies objektą – į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota A. G. atžvilgiu R. T. padaryto nusikaltimo – BK 182 straipsnio 2 dalies – sudėtis.

7. Nagrinėjamoje situacijoje R. T. buvo pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (netikro dokumento pagaminimo) ir 182 straipsnio 2 dalyje (teisės į didelės vertės svetimą turtą įgijimo apgaule savo naudai ir dalies jo užvaldymo), padarymo J. P. atžvilgiu, tačiau skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu R. T. buvo nuteistas tik pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, su kuo nuteistasis nesutinka. Buvo nustatyta, kad, nors įrodyti ir R. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, tačiau dėl šio nusikaltimo suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, todėl byla nutraukta. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad R. T. jį prašo išteisinti visa apimtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties R. T. veiksmuose.

19.1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius R. T. pagaminus netikrą dokumentą.

19.2. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra netikri dokumentai – 2006 m. rugpjūčio 1 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, 2006 m. rugpjūčio 25 d. bei 2006 m. rugpjūčio 29 d. pranešimai dėl skolos apmokėjimo.

19.3. Šie dokumentai įtvirtina juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra J. P. pareigos be sąlygų R. T. sumokėti vekselyje įrašytą sumą (65 000 Lt (tai atitinka 18 825,30 Eur), paskolinio teisinio santykio tarp vekselio davėjo J. P. ir vekselio turėtojo R. T. atsiradimo, neapmokėjimo įrodymai, taip pat juridinio fakto, kad J. P. yra skolingas minėtą paskolos dalyką R. T., įrodymai.

19.4. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, R. T. tiek pagamintas (užpildytas 65 000 Lt sumai (R. T. neneigia) paprastasis neprotestuotinas vekselis yra netikras dokumentas, tiek pranešimai dėl skolos apmokėjimo netikri pagal turinį. Į paprastąjį neprotestuotiną vekselį įrašyta objektyvios tikrovės neatitinkanti, kad J. P. skolingas R. T. 65 000 Lt (įsipareigoja sumokėti R. T. šią sumą pinigų 2006 m. rugpjūčio 21 d.). Į pranešimus dėl skolos apmokėjimo įrašyta objektyvios tikrovės neatitinkanti, melaginga informacija, jog paprastasis neprotestuotinas vekselis turi būti apmokėtas.

19.9. Taigi R. T. atlikdamas minėtus veiksmus kėsinosi į tinkamą BK 300 straipsnio 1 dalies vertybę – į dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą – ir dėl to šiai vertybei yra padaryta žala. Padaryta veika pavojinga, kadangi pagaminti netikri dokumentai sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes J. P. ir buvo pažeistos jo teisės ir interesai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota J. P. atžvilgiu R. T. padaryto nusikaltimo – BK 300 straipsnio 1 dalies – sudėties požymiai.

19.10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius R. T. apgaule savo naudai įgyjant teisę į didelės vertės svetimą, J. P. priklausantį, turtą, bei dalies šio turto užvaldymą.

19.11. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, dalykas yra turtinės (reikalavimo) teisės į didelės vertės R. T. svetimą, J. P. priklausantį, turtą (pinigines lėšas) – 65 000 Lt (tai atitinka 18 825,30 Eur), bei dalies jo turto, įvertinto 4 800,00 Lt (tai atitinka 1390,18 Eur), įgijimas apgaule savo naudai.

19.13. R. T. naudojo J. P. atžvilgiu vieną iš apgaulės formų – piktnaudžiavimą (manipuliavimą) tarp J. P. ir R. T. dėl tarpusavio ryšių (ilgalaikio bendravimo (R. T. teigimu, jis su J. P. sūnumi mokėsi vienoje mokykloje, dažnai pas šį į svečius užeidavo) susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais – kaip turtinės teisės į minėtas pinigines lėšas ir dalies jų įgijimo būdą. Be to, R. T. naudojo notarės D. M. ir antstolės D. M. atžvilgiu kitą apgaulės būdą – notarę D. M. suklaidino pateikdamas suklastotus dokumentus (paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir pranešimus dėl skolos apmokėjimo), o antstolį V. M. suklaidino pateikdamas neteisingus duomenis (suklaidintos notarės D. M. išduotą vykdomąjį įrašą).

19.14. J. P. buvo suklaidintas dėl fakto, susijusio su R. T. turtinės teisės įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais R. T. veiksmais – R. T. tiksliai nenustatytu būdu įtikino J. P., kad pastarasis yra R. T. skolingas 65 000 Lt, be to, per nustatytą terminą šios sumos neapmokėjo. Apeliacinės instancijos teismas pritardamas apylinkės teismo motyvams jau sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog J. P. disponavo tokia pinigų suma, kurią jam pagal vekselį tvirtino paskolinęs R. T..

19.16. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. T. pasinaudojo ne itin raštingu, sergančiu onkologine liga J. P.. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie neapdairų J. P. elgesį sandorio sudarymo metu, sutinkama su apylinkės teismo nuomone, kad nėra pagrindo pripažinti, jog J. P. elgėsi itin nerūpestingai.

19.19. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, R. T. apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką notarės D. M., suklaidintos dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, apsisprendimui atlikti veiksmą – priimti R. T. palankų sprendimą paprastajame neprotestuotiname vekselyje 2006 m. lapkričio 2 d. padarant vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

19.21. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, R. T. apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką antstolio V. M., suklaidinto dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, apsisprendimui atlikti veiksmą – užvesti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 65 328,00 litų išieškojimo ir nukentėjusiojo J. P. turto paveldėtojams priklausančio turto arešto, taip pat perduoti 1926/12822 dalį gyvenamojo namo R. T. (antstolio įkainota 4 800,00 Lt (tai atitinka 1 390,18 Eur).

19.24. Apeliaciniu skundu R. T. prašo šiame epizode perkvalifikuoti jam inkriminuotą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi jo atlygintina suma J. P. paveldėtojams yra mažesnė, nei 250 MGL. Apygardos teismas su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pažymėtina, jog nusikalstamos veikos kvalifikavimą lemia ne likusi neatlygintos turtinės žalos suma, o tai kokia nusikaltimo padarymo dieną buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiajam. Kaip minėta, R. T. nuteistas už, be kita ko, teisės į didelės vertės svetimo turto (65 000 Lt) įgijimą savo naudai, o tai sudaro BK 182 straipsnio 2 dalies sudėtį, apimančią ir BK 182 straipsnio 1 dalies požymius.

19.25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota J. P. atžvilgiu R. T. padaryto nusikaltimo – BK 182 straipsnio 2 dalies – sudėtis.

Dėl įrodymų vertinimo R. T. pripažįstant kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl epizodo, susijusio su R. K.)

20.1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius R. T. veikiant su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, bylas išskyrus (toliau šiame epizode – kitas asmuo), apgaule savo ir kito asmens naudai įgyjant didelės vertės svetimą, R. K. priklausantį, turtą.

20.9. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. T., kitas asmuo pasinaudojo piktnaudžiaujančiu alkoholiu R. K. pasitikėjimu. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad piktnaudžiaujant R. K. pasitikėjimu buvo lengva juo manipuliuoti, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog R. K. elgėsi itin nerūpestingai.

20.10. Apygardos teismas vertina, kad tokiu būdu R. T. veikdamas kartu su kitu asmeniu sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. R. T. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs R. K. neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, numatė, kad dėl jo veiksmų R. K. patirs turtinę žalą, o jis sau ir kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė.

20.11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota R. K. atžvilgiu R. T. padaryto nusikaltimo – BK 182 straipsnio 2 dalies – sudėtis.

21.1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius R. T. apgaule savo naudai įgyjant didelės vertės svetimą, O. Ž. ir V. Ž. nuosavybės teise priklausantį, turtą.

21.3. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad R. T. naudojo apgaulę turėdamas tikslą suklaidinti turto savininkus O. Ž. ir V. Ž.. R. T. naudojo vieną iš apgaulės formų – piktnaudžiavimą (manipuliavimą) tarp O. Ž., V. Ž. ir R. T. dėl tarpusavio ryšių (dalykinio bendravimo) susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais – kaip minėtų piniginių lėšų įgijimo būdą.

21.4. O. Ž. ir V. Ž. buvo suklaidinti dėl aplinkybės, susijusios su jų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu, turint tikslą atkūrus šias nuosavybės teises parduoti nekilnojamąjį turtą (aplinkybės (susitarimo, tikrojo R. T. ketinimo), kad O. Ž. ir V. Ž. gaus visus pinigus už parduotus žemės sklypus). Apgaulė pasireiškė tokiais R. T. veiksmais – R. T. tiksliai nenustatytu būdu įtikino O. Ž. pasirašyti 2008 m. birželio 2 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), o V. Ž. pasirašyti 2008 m. birželio 3 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) tam, kad R. T. galėtų, be kita ko, 2008 m. liepos 10 d. pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. kovo 20 d. pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (įgaliojimus, kurių pagrindu jam suteikta teisė nukentėjusiųjų turtą realizuoti). R. T. išankstinį sumanymą apgaule išgauti iš O. Ž. ir V. Ž. minėtus įgaliojimus rodo tai, kad R. T. pardavus O. Ž. ir V. Ž. priklausančius žemės sklypus gauti pinigai, viso 47 000 Lt, nebuvo perduoti O. Ž. ir V. Ž..

21.16. R. T. atlikdamas minėtus veiksmus kėsinosi į tinkamą BK 182 straipsnio 2 dalies objektą – į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota O. Ž. ir V. Ž. atžvilgiu R. T. padaryto nusikaltimo – BK 182 straipsnio 2 dalies – sudėtis.

Dėl įrodymų vertinimo nutraukiant bylą dalyje dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo R. T. atžvilgiu pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (dėl epizodo, susijusio su V. V.)

22.1. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad, nors įrodyti ir R. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, tačiau dėl šio nusikaltimo suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, todėl byla nutraukta. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad R. T. jį prašo išteisinti visa apimtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties R. T. veiksmuose.

22.2. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, o ne BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius R. T. veikiant su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta ir nagrinėjama atskirai (toliau šiame epizode – ir kitas asmuo), apgaule savo ir kito asmens naudai įgyjant teisę į svetimą, V. V. priklausantį, turtą bei svetimą, V. V. priklausantį, turtą. Apeliaciniu skundu R. T. prašo įvertinti liudytojų parodymus ir jį išteisinti.

22.3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai perkvalifikavo R. T. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį vadovaudamasis turto, į kurį buvo neteisėtai ir neatlygintinai įgyta teisė bei kuris faktiškai buvo neteisėtai ir neatlygintinai gautas, verte.

22.6. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad R. T. ir kitas asmuo suvokdami, kad daro nusikalstamą veiką, bendrai naudojo apgaulę turėdami tikslą suklaidinti turto savininką V. V. bei asmenis, turinčius teisę priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens V. V. turto – Vilniaus miesto 2–ojo notaro biuro notarę D. M. ir antstolių V. M. ir D. M. kontoros antstolį V. M. (pastarųjų atžvilgiu tarpinę (procesinę) apgaulę).

22.7. R. T. ir kitas asmuo naudojo V. V. atžvilgiu vieną iš apgaulės formų – piktnaudžiavimą (manipuliavimą) pasitikėjimu tarp V. V. ir R. T., kito asmens dėl tarpusavio ryšių (ankstesnės pažinties) susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais – kaip turtinės teisės į minėtas pinigines lėšas įgijimo būdą ir jų įgijimo būdą. Be to, R. T. ir kitas asmuo naudojo notarės D. M. ir antstolio V. M. atžvilgiu kitą apgaulės būdą – A. T. notarę D. M. suklaidino pateikdamas netikrą dokumentą (paprastąjį neprotestuotiną vekselį), o antstolį V. M. suklaidino pateikdamas neteisingus duomenis (suklaidintos notarės D. M. išduotą vykdomąjį įrašą).

22.9. Be to, V. V. buvo suklaidintas dėl aplinkybės, susijusios su jo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu turint tikslą atkūrus šias nuosavybės teises parduoti nekilnojamąjį turtą (aplinkybės (susitarimo, tikrojo R. T., kito asmens ketinimo), kad V. V. gaus visus pinigus už parduotus žemės sklypus). Apgaulė pasireiškė tokiais R. T. ir kito asmens veiksmais.

22.13. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. T. ir kitas asmuo pasinaudojo beveik nemokančiu lietuvių kalbos, ekonominiuose reikaluose visiškai nesiorientuojančiu, neišprususiu, piktnaudžiaujančiu alkoholiu, turėjusio ilgalaikių finansinių problemų, patyrusio artimo žmogaus netektį V. V..

22.16. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, kito asmens apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką notarės D. M., suklaidintos dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, apsisprendimui atlikti veiksmą – priimti kitam asmeniui palankų sprendimą paprastajame neprotestuotiname vekselyje 2007 m. balandžio 5 d. padarant vykdomąjį įrašą.

22.20. Daroma išvada, kad R. T. atlikdamas minėtus veiksmus kartu su kitu asmeniu kėsinosi į tinkamą BK 182 straipsnio 1 dalies objektą – į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota V. V. atžvilgiu R. T. padaryto nusikaltimo – BK 182 straipsnio 1 dalies – sudėtis ir byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Ginčo dėl senaties terminių skaičiavimo šioje byloje nebuvo, todėl apygardos teismas detaliau šių terminų neaptaria.

Dėl R. T. skirtos bausmės

11. R. T. veikdamas tiesiogine tyčia padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (nuteistas už keturis epizodus).

23.2. Apylinkės teismas teisingai pastebėjo, kad R. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad epizode, susijusiame su R. K., R. T. veikė kartu su kitu asmeniu, atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai nepripažinta tai, kad šios nusikalstamos veikos epizodus R. T. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau vien ši papildoma sunkinanti aplinkybė nesudaro pagrindo griežtinti R. T. paskirtas bausmes šiame epizode, be to, dėl to nėra paduoto prokuroro apeliacinio skundo.

23.4. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta R. T. paskyrus tik griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo – bausmes.

23.5. Visos R. T. paskirtos bausmės yra mažesnės už baudžiamojo įstatymo (BK 50 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje) numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Nagrinėjamu atveju už šio nusikaltimo (už kiekvieno epizodo) padarymą apylinkės teismas R. T. paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmes, tai yra mažesnes, nei vidurkis. Skiriant mažesnes nei vidurkis bausmes buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytas veikas. Taip pat vertinta, kad ilgą viso baudžiamojo proceso trukmę iš esmės lėmė baudžiamosios bylos apimtis bei sudėtingumas, tik proceso laiką įtakojo tai, kad teisme keitėsi bylą nagrinėjantis teisėjas, dėl ko šis procesas užtruko ilgiau.

23.6. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšis ir parenkant jų dydį, konstatuoja, jog R. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei nustatyti jų dydžiai yra proporcingi ir jokiu būdu nėra per griežti. Taip pat pažymima, kad bausmės subendrintos tinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas pritaikytas nepažeidžiant BK 75 straipsnio nuostatų.

Dėl įrodymų vertinimo A. G. pripažįstant kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl epizodo, susijusio su J. G.)

12. Šioje byloje A. G. buvo pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (teisės į svetimą turtą įgijimo ir didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule savo ir kitų asmenų naudai), padarymo J. G. atžvilgiu.

24.1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius A. G. veikiant su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta ir nagrinėjama atskirai (toliau šiame epizode – ir kitas asmuo), apgaule savo ir kito asmens naudai įgyjant teisę į svetimą, J. G. priklausantį, turtą bei didelės vertės svetimą, J. G. priklausantį, turtą.

24.2. Nagrinėjamu atveju BK 182 straipsnio 2 dalies dalykas yra turtinės (reikalavimo) teisės į A. G. ir kitam asmeniui svetimą, J. G. priklausantį, turtą (pinigines lėšas) – 30 000 Lt (tai atitinka 8 688,60 Eur) – įgijimas apgaule savo (A. G.) ir kito asmens naudai. Taip pat šio nusikaltimo dalykas yra A. G. ir kitam asmeniui svetimo, J. G. priklausančio, turto (piniginių lėšų, gautų pardavus J. G. žemės sklypą ir sodo namą) – 21 500 Lt (tai atitinka 6 226,83 Eur) – įgijimas apgaule savo (A. G.) ir kito asmens naudai.

24.3. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. G. ir kitas asmuo suvokdami, kad daro nusikalstamą veiką, bendrai naudojo apgaulę turėdami tikslą suklaidinti turto savininką J. G. bei asmenis, turinčius teisę priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens J. G. turto – Vilniaus miesto 4–ojo notaro biuro notarę A. A. ir antstolių I. K., N. L., G. B., A. B. ir R. K. kontoros antstolį R. K. (pastarųjų atžvilgiu tarpinę (procesinę) apgaulę).

24.7. Apeliaciniame skunde A. G. argumentuoja, kad apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją J. G. parodė, jog spaudimo A. G. ir kitas asmuo jam nedarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. G. veikdamas kartu su kitu asmeniu apgauti J. G. galėjo ir nedarydami jam tokio spaudimo, kokį jį supranta J. G., tačiau kitais veiksmais įtakoti J. G. veiksmus, ką nuosekliai ir darė.

24.9. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia esminės apgaulės požymio, tuo labiau, kad J. G. vis dėlto 2011 m. balandžio 15 d. savo noru pateikė pareiškimą policijai. Atkreipiamas dėmesys į J. G. parodymus, pagal kuriuos jis 2009 metais nerašė pareiškimo, nes bijojo. Skundžiamame nuosprendyje taip pat teisingai pastebėta, kad J. G. apskritai nesuvokė, kad tokį dokumentą (vekselį) yra pasirašęs. Nukentėjusiojo parodymais, jis suvokė esąs apgautas tik po kurio laiko supratęs, kad sąskaitoje neturi jokių pinigų, iki tol A. G. buvo paėmęs jo banko kortelę. Apylinkės teismas taip pat teisingai pastebėjo, jog atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo veiksmus, buvo užfiksuota, kad 2009 m. gruodžio 31 d. tel. numerio naudotojui (duomenys neskelbtini) naudotojui A. G. skambina Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas vardu J. (G.), iš pokalbio suvestinės turinio matyti, jog J. G. reiškia pretenzijas A. G. dėl pinigų, kaltina jį apgavyste.

24.11. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. G. ir kito asmens apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką J. G. apsisprendimui atlikti veiksmus – kito asmens pagamintame netikrame dokumente – 2008 m. sausio 6 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje, ties tekstu „vekselio davėjas“ įrašyti savo vardą, pavardę, asmens kodą, ties tekstu „adresas“ įrašyti gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašyti.

24.12. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. G. ir kitas asmuo pasinaudojo socialiai neišprususiu, piktnaudžiaujančiu alkoholiu J. G.. Kaip ir teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad J. G. elgėsi itin nerūpestingai.

24.13. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad nukentėjusiojo J. G. galimybės ginti savo teises civiline tvarka nėra kaip nors apsunkintos. Galimų atsakovų gyvenamosios vietos yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, varžytynėse parduotu nukentėjusiosios butu yra uždrausta naudotis ir disponuoti, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl nukentėjusysis J. G. turi visas sąlygas savo teises ginti CPK nustatyta tvarka ir šios galimybės nėra niekaip apsunkintos ar panaikintos. Nukentėjusysis J. G. turi galimybę pareikšti ieškinį varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.

24.14. Teisėjų kolegijos vertinimu, buvo padarytas problemiškas pažeistos J. G. teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka, be baudžiamosios justicijos įsikišimo, kadangi sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio (šalių tikrųjų ketinimų, tikrosios valios). Paprastojo neprotestuotino vekselio sudarymo aplinkybės galimai būtų įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.

24.16. Vilniaus miesto 4–ojo notaro biuro notarė A. A. buvo suklaidinta dėl aplinkybės, susijusios su kito asmens turtinės teisės į J. G. turtą įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais kito asmens, apie kuriuos žinojo ir A. G., veiksmais – kitas asmuo pateikė notarei A. A. 2008 m. sausio 6 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, todėl notarė A. A. buvo suklaidinta, kad vekselio davėjas J. G. laisva valia, turėdamas ketinimą besąlygiškai sumokėti kitam asmeniui atitinkamą sumą pinigų, pasirašė 2008 m. sausio 6 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

24.17. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, kito asmens apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką notarės A. A., suklaidintos dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, apsisprendimui atlikti veiksmą – priimti A. G. ir kitam asmeniui palankų sprendimą paprastajame neprotestuotiname vekselyje 2008 m. gegužės 13 d. padarant vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

24.18. Apygardos teismas vertina, kad tokiu būdu A. G., kitas asmuo sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. A. G., kitas asmuo suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinę asmenį, turintį teisę priimti teisinę reikšmę turintį sprendimą dėl nukentėjusio asmens J. G. turto – notarę A. A. – neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai realizavo turtinę teisę, numatė, kad dėl jų veiksmų J. G. patirs turtinę žalą, o jie sau gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė.

24.19. Antstolių I. K., N. L., G. B., A. B. ir R. K. kontoros antstolis R. K. buvo suklaidintas dėl aplinkybės, susijusios su J. G. turtinės teisės suteikimu kitam asmeniui. Apgaulė pasireiškė tokiais kito asmens, apie kuriuos žinojo ir A. G., veiksmais – kitas asmuo pateikė antstoliui R. K. 2008 m. gegužės 13 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl antstolis R. K. buvo suklaidintas, kad 2008 m. sausio 6 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis gali būti vykdytinas vykdomasis dokumentas CPK 587 straipsnio 8 punkto prasme.

24.20. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad antstolis R. K., apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, paneigė aplinkybes, kad buvo kažkieno suklaidintas. Jis civilinio proceso tvarka vykdė išieškojimą iš J. G.. J. G. apie vykdomosios bylos eigą žinojo, jokių skundų nerašė.

24.21. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog netgi ir po varžytinių J. G. atidavė A. G., kitam asmeniui 21 500 Lt, rodo, kad J. G. nesuprato, jog jis yra apgautas. Apeliaciniame skunde teisingai pastebima, jog antstolis R. K. pradėdamas ir vykdydamas išieškojimą nežinojo apie vekselio sudarymo aplinkybes. J. G., o tuo pačiu ir antstolio R. K. apgaulės faktas paaiškėjo jau atlikus vykdymo veiksmus.

24.22. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. G., kito asmens apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką antstolio R. K., suklaidinto dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, apsisprendimui atlikti veiksmą – užvesti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 152,00 Lt išieškojimo ir nukentėjusiajam J. G. priklausančio turto arešto.

24.23. Dėl šios priežasties antstolis R. K., suklaidintas dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, priėmė A. G., kitam asmeniui palankius sprendimus – 2008 m. gegužės 13 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 152,00 Lt išieškojimo, areštavo nukentėjusiajam J. G. priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą–sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priėmė 2008 m. gegužės 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirstė gautas lėšas 30 305 Lt pervedant kitam asmeniui, o 21 500 Lt J. G. (pastarieji vėliau atiduoti A. G., kitam asmeniui). Dėl šių sprendimų kitas asmuo įgijo turtinės naudos ir buvo padarytas problemiškas pažeistos J. G. teisės atkūrimas.

24.24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

24.27. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju J. G.) padaryta 2008 m. gegužės 26 d., tačiau A. G. 2011 m. rugpjūčio 24 d. padarė kitą veiką (epizodas, susijęs su J. P.), todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. Atsižvelgiant į tai, atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad šiame epizode yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

25.1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad A. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje sutaptis.

25.2. Taip pat apygardos teismas sutinka, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius A. G. pagaminus netikrą dokumentą.

25.3. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra netikras dokumentas – 2007 m. balandžio 1 d. paprastasis vekselis. Šis dokumentas įtvirtina juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra K. K. pareigos A. G. sumokėti vekselyje įrašytą sumą (200 000 Lt (tai atitinka 57924 Eur), paskolinio teisinio santykio tarp vekselio davėjos K. K. ir vekselio turėtojo A. G. atsiradimo įrodymas, taip pat juridinio fakto, kad K. K. yra skolinga minėtą paskolos dalyką A. G., įrodymas.

25.4. Byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jog A. G. visiškai užpildė paprastąjį vekselį nurodydamas, kad K. K. jam skolinga 200 000 Lt (57 924 Eur) ir iki 2007 m. gruodžio 1 d. įsipareigoja grąžinti pinigus. Šis paprastasis vekselis yra netikras dokumentas pagal turinį. Į paprastąjį vekselį įrašyta objektyvios tikrovės neatitinkanti, informacija, kad K. K. skolinga A. G. 200 000 Lt (įsipareigoja sumokėti A. G. šią sumą pinigų iki 2007 m. gruodžio 1 d.).

25.5. Ši informacija neatitinka objektyvios tikrovės ir, kadangi byloje nėra duomenų, jog K. K. gavo 200 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. G. niekada neskolino tokių pinigų K. K. – tą patvirtino pati nukentėjusioji, kurios parodymais nėra pagrindo netikėti.

25.6. Teisėjų kolegijos nuomone, toks A. G. atžvilgiu pareikšto kaltinimo įvertinimas patvirtina, jog A. G. pagamino netikrą dokumentą veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suprato, jog gamina netikrą dokumentą, ir norėjo taip veikti.

25.7. Daroma išvada, kad A. G. atlikdamas minėtus veiksmus kėsinosi į tinkamą BK 300 straipsnio 1 dalies vertybę – į dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą – ir dėl to šiai vertybei yra padaryta žala. Padaryta veika pavojinga, kadangi pagamintas netikras dokumentas sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes K. K. ir buvo pažeistos jos teisės ir interesai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota K. K. atžvilgiu A. G. padaryto nusikaltimo – BK 300 straipsnio 1 dalies – sudėtis.

25.8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šiame epizode skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo pasibaigusi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis. Kaip matyti iš pateikto kaltinimo ir skundžiamo nuosprendžio, jis nuteistas už netikro dokumento pagaminimą, nusikaltimas buvo baigtas ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 7 d. Pagal BK 95 straipsnį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) už nesunkius tyčinius nusikaltimus buvo nustatytas 5 metų senaties terminas.

25.9. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį ir 2 punktą (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir per šį terminą asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

25.11. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį ir 2 punktą (2010 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. XI-901 redakcija) asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir per šį terminą asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, be kita ko, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad 2010 m. birželio 15 d. įstatymas Nr. XI-901, kuriuo nustatytas ilgesnis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (8 metai), nei 2003 m. balandžio 10 d. įstatymu Nr. IX-1495 (5 metai), yra sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl šiuo atveju turi būti taikoma BK 95 straipsnio 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija.

25.12. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja K. K.) padaryta ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 7 d., tačiau A. G. 2011 m. rugpjūčio 24 d. padarė kitą veiką (epizodas, susijęs su J. P.), todėl 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. Skundžiamas nuosprendis priimtas 2019 m. gegužės 6 d. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad šiame epizode yra pasibaigęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

25.13. Konstatuojama, kad byloje šiame epizode buvo teisingai nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalies objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Vis dėlto yra pagrindas pakeisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje panaikinant jo dalį dėl A. G. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį šiame epizode ir bylą šioje dalyje nutraukti pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 303 straipsnio 4 dalis, 327 straipsnio 2 punktas, 331 straipsnio 3 dalis).

25.14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius A. G. apgaule savo naudai įgyjant teisę į didelės vertės svetimą, K. K. priklausantį, turtą, bei dalies šio turto užvaldymą.

25.15. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, dalykas yra turtinės (reikalavimo) teisės į didelės vertės A. G. svetimą, K. K. priklausantį, turtą (pinigines lėšas) – 200 000 Lt (tai atitinka 57 924 Eur), bei didelės vertės jos turto, apskaičiuoto pagal vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę, 70 980 Lt (66 000 Lt + 2 300 Lt + 2 680 Lt) (gautos K. K. įgaliotinei L. R. pardavus A. G. tėvams nukentėjusiajai K. K. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, 66 000 litų (tai atitinka 19 114,92 Eur) vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, 2 300 litų (666,13 Eur) vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, 2 680 litų) (tai atitinka 20 557,23 Eur), įgijimas apgaule savo naudai.

25.16. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už kaltinimo ribų ir apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad A. G. apgaule savo naudai užvaldė didelės vertės K. K. turtą padarydamas nukentėjusiajai 70 980 Lt (tai atitinka 20 557,23 Eur) turtinę žalą, nors kaltinamajame akte A. G. buvo inkriminuota 70 000 Lt (tai atitinka 20 273,40 Eur) žala. Iš kaltinamojo akto matyti, kad jame nurodoma „Tokiu būdu jis, A. G., apgaule savo naudai užvaldė didelės vertės K. K. turtą, padarydamas nukentėjusiajai 70 000 Lt turtinę žalą.“.

25.19. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. G. naudojo apgaulę turėdamas tikslą suklaidinti turto savininkę K. K., jos dukrą L. R. bei asmenį, turintį teisę priimti teisinę reikšmę turintį sprendimą dėl nukentėjusio asmens K. K. turto – Vilniaus miesto 4–ojo notaro biuro notarę A. A. (pastarosios atžvilgiu tarpinę (procesinę) apgaulę).

25.20. A. G. naudojo K. K., L. R. atžvilgiu vieną iš apgaulės formų – piktnaudžiavimą (manipuliavimą) pasitikėjimu tarp K. K., L. R. ir A. G. dėl tarpusavio ryšių (buvo kaimynai, pažįstami 4 metus) susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais – kaip turtinės teisės į minėtas pinigines lėšas ir dalies jų įgijimo būdą. Be to, A. G. naudojo notarės A. A. atžvilgiu kitą apgaulės būdą – notarę A. A. suklaidino pateikdamas netikrą dokumentą (paprastąjį vekselį).

25.21. K. K. buvo suklaidinta dėl fakto, susijusio su A. G. turtinės teisės ir turto įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais A. G. veiksmais: A. G., klaidingai nurodydamas K. K. duomenis, jog būtina pasirašyti blankus dėl žemės išpirkimo, 2007 m. balandžio 1 d. pateikė pastarajai pasirašyti neužpildytą paprastąjį vekselį. Taip pat jis pateikė pasirašyti neužpildyto 2007 m. balandžio 1 d. jos pasirašyto paprastojo vekselio kitą pusę. Be to, A. G. tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 7 d., visiškai užpildė K. K. pasirašytą paprastojo vekselio blanką nurodydamas jame, kad K. K. jam skolinga 200 000 Lt (57 924 Eur) ir iki 2007 m. gruodžio 1 d. įsipareigoja grąžinti pinigus. Taip pat A. G. klaidingai nurodydamas, jog tvarko K. K. sugyventinio N. N. paveldėjimo bylą ir dokumentus dėl žemės sklypo perkėlimo prie namų, įkalbėjo K. K., jog jai pačiai sunku vaikščioti, įtikino nukentėjusiąją suteikti įgaliojimą savo dukrai L. R. tvarkyti dokumentus.

25.22. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. G. apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką K. K. apsisprendimui atlikti veiksmus – 2007 m. balandžio 1 d. ties tekstu „parašas“ pasirašyti neužpildytą paprastąjį vekselį; pasirašyti iš dalies užpildyto 2007 m. balandžio 1 d. jos pasirašyto paprastojo vekselio kitoje pusėje; 2009 m. balandžio 23 d. pasirašyti įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu K. K. patikėjo dukrai L. R. atstovauti ją notarų biure, parduoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra aptariant esmines ir neesmines sutarties sąlygas, už kainą, ne mažesnę nei 30 000 Lt (8 688,60 Eur), už ją pasirašyti bei atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus.

25.23. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji K. K. teisiamajame posėdyje teigė, jog pinigų iš A. G. ji nesiskolino. Pats A. G. tvirtino, kad vekselis buvo pasirašytas tik tam, kad išgauti pinigus iš A. Š. (“H.“), L. R. jis paaiškino, kad su tokiu vekseliu ateis pas tą H., užregistruos vekselį notariškai ir parodys A. Š.. Liudytojas A. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad A. G. rodė jam vekselius siekdamas gauti pinigų iš N. N. parduotų žemių, bet A. Š. sutiko duoti pinigų tik dalyvaujant N. N. paveldėtojams notarų biure pasirašant atitinkamus dokumentus. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodoma, jog aplinkybės, kad aktualus vekselis vėliau buvo panaudotas iš ,,H.“ gaunant pinigus aukščiau aptartų aplinkybių nepaneigia. Priešingai – jos įrodo nusikalstamus A. G. veiksmus.

25.24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvu, jog, nors teisme notarė S. V. patvirtino, kad aiškino K. K., jog ji įgalioja dukrą parduoti namą, tačiau neatmestina, kad ji visiškai pasitikėdama A. G., būdama neraštinga, šį veiksmą suvokė tik kaip žemės tvarkymo aplinkybę. Iš K. K. parodymų matyti, kad ji namo nenorėjo parduoti ir niekada nesakė, kad nori parduoti.

25.25. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. G. pasinaudojo neraštinga, lietuvių kalbos nemokančia, socialiai neorientuota, menkai išprususia, sunkiai vaikštančia K. K.. Atsižvelgiant į tai, pritariama apylinkės teismo išvadai, kad piktnaudžiaujant K. K. pasitikėjimu buvo lengva ja manipuliuoti, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog K. K. elgėsi itin nerūpestingai.

25.26. L. R. buvo suklaidinta dėl fakto, susijusio su A. G. turtinės teisės ir turto įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais A. G. veiksmais: A. G. klaidingai nurodydamas L. R. duomenis, jog būtina pasirašyti blankus dėl žemės išpirkimo, 2007 m. balandžio 1 d. pateikė pastarajai užpildyti paprastąjį vekselį įrašant jame ties tekstu „vekselio gavėjas“ savo motinos K. K. vardą, pavardę bei asmens kodą. Taip pat A. G. pateikė užpildyti iš dalies L. R. užpildyto 2007 m. balandžio 1 d. ir K. K. pasirašyto paprastojo vekselio kitą pusę, joje įrašant A. G. padiktuotą frazę „vekselis man asmeniškai pateiktas apmokėti“, datą, savo motinos vardą ir pavardę. Be to, esant L. R. jo, A. G., iš ankščiau suklaidintai, kad neva tvarkomi žemės dokumentai, A. G. nuvežė ją į Vilniaus rajono 5–ąjį notaro biurą pasirašyti 2019 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). A. G. veikė L. R. psichologiškai, tai yra žiūrėdamas į akis ir linguodamas galva leido suprasti, jog ši turi sutikti ir pasirašyti 2019 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). L. R. parodymais, A. G. teigė, kad vekselis reikalingas dėl namų valdos, o jos taip ir nesuprato.

25.28. Apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad L. R. suprato pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinį. Nors liudytoja S. V. nepatvirtino jokio psichologinio smurto naudojimo prieš L. R., tačiau ji neneigė ir aplinkybių, kad A. G. žiūrėdamas į akis ir linguodamas galva leido L. R. suprasti, jog ši turi sutikti ir pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (tokias aplinkybes patvirtino ir K. K.), o tokie veiksmai skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai įvertinti kaip psichologinis veikimas.

25.29. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. G. apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką L. R. apsisprendimui atlikti veiksmus – 2007 m. balandžio 1 d. paprastajame vekselyje ties tekstu „vekselio gavėjas“ įrašyti savo motinos K. K. vardą, pavardę bei asmens kodą; iš dalies L. R. užpildytame 2007 m. balandžio 1 d. ir K. K. pasirašytame paprastajame vekselyje, jo kitoje pusėje, įrašyti A. G. padiktuotą frazę „vekselis man asmeniškai pateiktas apmokėti“, datą, savo motinos vardą ir pavardę; patvirtinti notarei, kad pinigus gavo, pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nors nei jis, A. G., nei J. G. su A. G. pinigų L. R. ar K. K. nesumokėjo.

25.30. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. G. pasinaudojo suklaidinta dėl neva tvarkomų žemės dokumentų, psichologiškai paveikta, ištikta šoko dėl išgirstos informacijos, jog parduodamas namas, turinčia 9 klasių išsilavinimą L. R.. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie neapdairų L. R. elgesį sandorio sudarymo metu (sandorio esmę notarė jai išaiškino), nėra pagrindo pripažinti, jog L. R. elgėsi itin nerūpestingai.

25.32. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia esminės apgaulės požymio, tuo labiau, kad K. K. vis dėlto savo noru 2012 m. kovo 13 d. pateikė pareiškimą policijai. Nors byloje nėra ginčo dėl to, kad A. G. padėjo gauti nukentėjusiajai 50 000 Lt iš A. Š., tačiau šių piniginių lėšų įgijimas nėra susijęs su nagrinėjamos nusikalstamos veikos dalyku. Nors nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. K. byloje pareikšto civilinio ieškinio (70 000 Lt dydžio sumos) atsisakė, tačiau ši aplinkybė esmingai nelemia apygardos teismo vidinio įsitikinimo, jog A. G. siekdamas pasipelnyti apgaule įgijo jai priklausantį turtą bei tokie jo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas.

25.33. Apygardos teismas vertina, kad tokiu būdu A. G. sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. A. G. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs K. K., L. R. neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgijo turtinę teisę bei dalį svetimo turto, numatė, kad dėl jo veiksmų K. K. patirs turtinę žalą, o jis sau gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė. Pastebima, kad nors K. K. turtą įgijo A. G. tėvai J. G. ir A. G., tačiau A. G. parodė, kad jis iš šio pirkimo–pardavimo sandorio tikėjosi ir sau naudos, apsodino kitą 32 arų sklypą medžiais, pastatė du pastatus, galvojo, kad tuo pačiu gaus šį žemės sklypą sau, tačiau atvažiavę žemėtvarkos specialistai su tokia situacija nesutiko ir sutiko tik dėl 20 arų sklypo. Sutinkama su apylinkės teismo išvada, kad A. G. tikslai dėl įgyto namo nėra svarbūs, šiuo atveju akivaizdu, kad namas buvo įgytas apgaulės būdu, K. K. šių aplinkybių neaiškinant, L. R. apie namo pardavimo aplinkybes iki jo pardavimo neišaiškinant, už namą jai sumokėta nebuvo, namas tris metus po jo pardavimo K. K. grąžintas nebuvo. Tai, kad A. G. tėvas norėjo tvarkyti sau namų valdą, nepaneigia kaltinime nurodytų aplinkybių.

25.34. Vilniaus miesto 4–ojo notaro biuro notarė A. A. buvo suklaidinta dėl aplinkybės, susijusios su A. G. turtinės teisės į didelės vertės K. K. turtą įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais A. G. veiksmais – A. G. pateikė notarei A. A. paprastąjį vekselį, todėl notarė A. A. buvo suklaidinta, kad vekselio davėja K. K. laisva valia, turėdama ketinimą besąlygiškai sumokėti A. G. atitinkamą sumą pinigų A. G., pasirašė minėtą vekselį.

25.35. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. G. apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką notarės A. A., suklaidintos dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, apsisprendimui atlikti veiksmą – priimti A. G. palankų sprendimą paprastajame vekselyje 2007 m. gruodžio 7 d. padarant vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

25.36. Apygardos teismas vertina, kad tokiu būdu A. G. sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. A. G. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs asmenį, turintį teisę priimti teisinę reikšmę turintį sprendimą dėl nukentėjusio asmens K. K. turto – notarę A. A. – neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai realizavo turtinę teisę, numatė, kad dėl jo veiksmų K. K. patirs turtinę žalą, o jis sau gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė.

25.37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota K. K. atžvilgiu A. G. padaryto nusikaltimo – BK 182 straipsnio 2 dalies – sudėtis.

25.38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

14. Nagrinėjamoje situacijoje A. G. buvo pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (netikro dokumento pagaminimo) ir 182 straipsnio 2 dalyje (teisės į didelės vertės svetimą turtą įgijimo apgaule savo ir kitų asmenų naudai veikiant bendrininkų grupėje), padarymo H. S. ir jo motinos H. S. atžvilgiu.

26.1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad A. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje sutaptis.

26.2. Taip pat apygardos teismas sutinka, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius A. G. pagaminus netikrą dokumentą.

26.3. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra netikras dokumentas – 2007 m. gruodžio 20 d. pagamintas paprastasis vekselis. Šis dokumentas įtvirtina juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra H. S. pareigos A. G. sumokėti vekselyje įrašytą sumą (100 000 Lt (tai atitinka 28 962 Eur), paskolinio teisinio santykio tarp vekselio davėjos H. S. ir vekselio turėtojo A. G. atsiradimo įrodymas, taip pat juridinio fakto, kad H. S. yra skolinga minėtą paskolos dalyką A. G., įrodymas.

26.4. Byloje esantys įrodymai patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad A. G. surašė paprastąjį vekselį 100 000 Lt sumai. Šis paprastasis vekselis yra netikras dokumentas pagal turinį. Į paprastąjį vekselį įrašyta objektyvios tikrovės neatitinkanti, melaginga informacija, kad H. S. skolinga A. G. 100 000 Lt (įsipareigoja sumokėti A. G. šią sumą pinigų 2008 m. kovo 11 d.). Ši informacija neatitinka objektyvios tikrovės ir yra melaginga, kadangi byloje nėra patikimų duomenų, jog H. S. faktiškai gavo 100 000 Lt.

26.5. Teisėjų kolegijos nuomone, toks A. G. atžvilgiu pareikšto kaltinimo įvertinimas patvirtina, kad A. G. pagamino netikrą dokumentą veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suprato, jog gamina netikrą dokumentą, ir norėjo taip veikti.

26.6. A. G. atlikdamas minėtus veiksmus kėsinosi į tinkamą BK 300 straipsnio 1 dalies vertybę – į dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą – ir dėl to šiai vertybei yra padaryta žala. Padaryta veika pavojinga, kadangi pagamintas netikras dokumentas sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes H. S. ir buvo pažeistos jos teisės ir interesai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota H. S. atžvilgiu A. G. padaryto nusikaltimo – BK 300 straipsnio 1 dalies – sudėtis.

26.7. Kaip matyti iš pateikto kaltinimo ir skundžiamo nuosprendžio, A. G. nuteistas už netikro dokumento pagaminimą, nusikaltimas buvo baigtas 2007 m. gruodžio 20 d. A. G. 2011 m. rugpjūčio 24 d. padarė kitą veiką (epizodas, susijęs su J. P.), todėl 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. Skundžiamas nuosprendis priimtas 2019 m. gegužės 6 d. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad šiame epizode yra pasibaigęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

26.8. Konstatuojama, kad byloje šiame epizode buvo teisingai nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalies objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Vis dėlto yra pagrindas pakeisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje panaikinant jo dalį dėl A. G. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį šiame epizode ir bylą šioje dalyje nutraukti pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 303 straipsnio 4 dalis, 327 straipsnio 2 punktas, 331 straipsnio 3 dalis).

26.9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius A. G. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyjant teisę į didelės vertės svetimą, H. S. ir H. S. priklausantį, turtą.

26.10. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, dalykas yra turtinės (reikalavimo) teisės į didelės vertės A. G. ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta ir nagrinėjama atskirai (toliau šiame epizode – ir kitas asmuo), svetimą, H. S. ir H. S. priklausantį, turtą (pinigines lėšas) – 225 000 Lt (tai atitinka 65 164,50 Eur) (100 000 Lt + 125 000 Lt), įgijimas apgaule savo (A. G.) ir kito asmens naudai.

26.11. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. G. ir kitas asmuo suvokdami, kad daro nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarę apgaule įgyti didelės vertės H. S. ir H. S. turtą, bendrai naudojo apgaulę turėdami tikslą suklaidinti turto savininkus H. S. ir H. S. bei asmenį, turintį teisę priimti teisinę reikšmę turintį sprendimą dėl nukentėjusių asmenų H. S. ir H. S. turto – Vilniaus miesto 4–ojo notaro biuro notarę A. A. (pastarosios atžvilgiu tarpinę (procesinę) apgaulę).

26.12. A. G., kitas asmuo naudojo H. S. atžvilgiu vieną iš apgaulės formų – piktnaudžiavimą (manipuliavimą) pasitikėjimu tarp H. S., H. S. ir A. G., kito asmens dėl tarpusavio ryšių (dalykinio bendravimo, alkoholinių gėrimų atvežimo, darbinio pobūdžio santykių) susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais – kaip turtinės teisės į minėtas pinigines lėšas įgijimo būdą. Be to, A. G. naudojo notarės A. A. atžvilgiu kitą apgaulės būdą – notarę A. A. suklaidino pateikdamas suklastotą dokumentą (paprastąjį vekselį).

26.13. H. S., H. S. buvo suklaidinti dėl fakto, susijusio su A. G., kito asmens turtinės teisės įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais A. G., kito asmens veiksmais – A. G. ir kitas asmuo suklaidino H. S., H. S. žadėdami sutvarkyti žemės sklypo dokumentus. Kitas asmuo pateikė H. S. 2007 m. gruodžio 20 d. užpildytą paprastąjį vekselį 125 000 Lt sumai jame ties tekstu „vekselio davėjas“ įrašyti savo vardą, pavardę, asmens kodą, ties tekstu „adresas“ įrašyti gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašyti. A. G. pateikė H. S. 2007 m. gruodžio 20 d. užpildytą paprastąjį vekselį 100 000 Lt sumai jame ties tekstu „vekselio davėjas“ įrašyti savo vardą, pavardę, asmens kodą, ties tekstu „adresas“ įrašyti gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašyti.

26.14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad su H. S. buvo susitarimas, jog A. G. nupirks išvadą dėl žemės grąžinimo, taip pat, kad už parduodamą žemę H. S. bus suremontuotas namas, nupirktas traktorius, kultivatorius, suremontuotas garažas (teisiamajame posėdyje H. S. tai patvirtino). A. G. darė namo remontą, sutvarkė žemės sklypų teisinę registraciją. H. S. parodė, kad jam kitas asmuo taip pat pirko priekabą, trimerį, buvo pakeistas stogas, pastatytas židinys, padarytas vandentiekis, kanalizacija. Visi įsipareigojimai įvykdyti. Apeliantas pastebėjo, kad A. T. apylinkės teisme patvirtino, kad jokio susitarimo apgaule įgyti H. S. turtą nebuvo. Viskas vyko pagal civilinius teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus.

26.15. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu, kad H. S. ir H. S. pagal 2007 m. gruodžio 20 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius pinigų negavo, priešingai byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad minėti vekseliai buvo sudaryti piktnaudžiaujant jų pasitikėjimu, vekseliuose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis.

26.17. Apylinkės teismas atmesdamas A. G. argumentus dėl nurodytų įsipareigojimų H. S. pagrįstai vadovavosi proceso dalyvių neginčijama aplinkybe, jog pagal H. S. parodymus, pagal 2013 m. spalio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria H. S. už 19 000 Lt pardavė Audriui ir V. A. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jis gavo tik 1 000 Lt, kitus pinigus paėmė A. G., tai prieštarauja jau paties A. G. parodymams, kad vekselis buvo pasirašytas apsidraudimui dėl jų atliktų darbų.

26.22. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. G., kitas asmuo pasinaudojo nieko neišmanančiais dėl žemės dokumentų, piktnaudžiaujančiais alkoholiu H. S., H. S. (V. B. parodymais). Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad piktnaudžiaujant H. S., H. S. pasitikėjimu buvo lengva jais manipuliuoti, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog H. S., H. S. elgėsi itin nerūpestingai.

26.24. Vilniaus miesto 4–ojo notaro biuro notarė A. A. buvo suklaidinta dėl aplinkybės, susijusios su A. G., kito asmens turtinės teisės į didelės vertės H. S. ir H. S. turtą įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais A. G., veikiančio bendrai su kitu asmeniu, veiksmais – A. G., kitas asmuo pateikė notarei A. A. paprastuosius vekselius, todėl notarė A. A. buvo suklaidinta, kad vekselio davėjai H. S., H. S. laisva valia, turėdami ketinimą besąlygiškai sumokėti A. G., kitam asmeniui atitinkamas sumas pinigų, pasirašė minėtus vekselius.

26.25. A. G. apeliaciniame skunde pažymėjo, kad nėra ginčo, jog H. S. buvo išdavęs 100 000 litų (tai atitinka 28 962 Eur) vekselį. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis H. S. teigė, kad, pardavęs V. A. žemės sklypą už 19 000 Lt (tai atitinka 5 502,78 Eur), pinigus nuėmė ir A. G. padavė 18 000 Lt (tai atitinka 5 213,16 Eur). Jeigu apylinkės teismas pripažįsta tokius veiksmus apgaule, žala H. S. yra ne 100 000 litų (tai atitinka 28 962 Eur), o 18 000 Lt (tai atitinka 5 213,16 Eur). Tai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalį.

26.26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 182 straipsnio 2 dalis numato alternatyvias veikas, iš kurių vienos padarymu – teisės į didelės vertės svetimą turtą įgijimu apgaule savo ir (ar) kitų asmenų naudai – buvo kaltinamas ir, kaip jau vertino apeliacinės instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai nuteistas A. G.. Taigi nagrinėjamu atveju kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį neturi reikšmės, kad realiai buvo įgytas mažesnės vertės turtas, sudarantis BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą požymį – svetimo turto įgijimą apgaule savo ir (ar) kitų asmenų naudai.

26.27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota H. S., H. S. atžvilgiu A. G., veikiančio bendrai su kitu asmeniu, padaryto nusikaltimo – BK 182 straipsnio 2 dalies – sudėtis.

26.28. A. G. apeliaciniame skunde teigė, kad šiame epizode dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis. Pagal BK 95 straipsnį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) už sunkius nusikaltimus buvo nustatytas 10 metų senaties terminas. Kaip matyti iš pateikto kaltinimo ir skundžiamo nuosprendžio, A. G. nuteistas už sukčiavimą, kuris buvo baigtas 2008 m. sausio 29 d.

26.29. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktį ir 2 punktą (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas ir per šį terminą asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

26.30. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiaisiais H. S. ir H. S.) padaryta 2008 m. sausio 29 d., tačiau A. G. 2011 m. rugpjūčio 24 d. padarė kitą veiką (epizodas, susijęs su J. P.), todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. Atsižvelgiant į tai, atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad šiame epizode dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

26.31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

15. Nagrinėjamoje situacijoje A. G. buvo pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (netikro dokumento pagaminimo) ir 182 straipsnio 2 dalyje (teisės į didelės vertės svetimą turtą įgijimo apgaule savo ir kitų asmenų naudai ir jo užvaldymo), padarymo G. S. atžvilgiu.

27.1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius A. G. pagaminus netikrą dokumentą.

27.2. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra netikri dokumentai – tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. lapkričio 15 d., 2008 m. sausio 18 d. pagaminti paprastieji vekseliai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

27.3. Šie dokumentai įtvirtina juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra G. S. pareigos A. G. sumokėti vekseliuose įrašytas sumas (2007 m. lapkričio 15 d. vekselio atveju 90 000 Lt (tai atitinka 26 065,80 Eur), 2008 m. sausio 18 d. vekselio atveju 160 000 Lt (tai atitinka 46 339,20 Eur), paskolinių teisinių santykių tarp vekselio davėjos G. S. ir vekselio turėtojo A. G. atsiradimo įrodymai, taip pat juridinių faktų, kad G. S. yra skolinga minėtus paskolų dalykus A. G., įrodymai.

27.8. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja G. S.) padaryta ne vėliau kaip 2007 m. lapkričio 15 d., 2008 m. sausio 18 d., tačiau A. G. 2011 m. rugpjūčio 24 d. padarė kitą veiką (epizodas, susijęs su J. P.), todėl 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. Skundžiamas nuosprendis priimtas 2019 m. gegužės 6 d. Atsižvelgiant į tai, sutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad šiame epizode yra pasibaigęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

27.9. Konstatuojama, kad byloje šiame epizode buvo teisingai nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalies objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Vis dėlto yra pagrindas pakeisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje panaikinant jo dalį dėl A. G. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį šiame epizode ir bylą šioje dalyje nutraukti pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 303 straipsnio 4 dalis, 327 straipsnio 2 punktas, 331 straipsnio 3 dalis).

27.10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius A. G. apgaule savo naudai įgyjant teisę į didelės vertės svetimą, G. S. priklausantį, turtą, bei dalies šio turto užvaldymą.

27.11. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, dalykas yra turtinės (reikalavimo) teisės į didelės vertės A. G. svetimą, G. S. priklausantį, turtą (pinigines lėšas) – 250 000 Lt (tai atitinka 72 405,00 Eur), bei didelės vertės jos turto – 90 000 Lt (tai atitinka 26 065,80 Eur) (40 000 Lt (gauti J. G. būdamai įgaliotos G. S. P. G. už 40 000 litų (11 584,8 Eur) pardavus nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausantį 0,0464 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) + 50 000 Lt (gautos G. S. pardavus A. G. 1439/15362 dalį 1,5362 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgijimas apgaule savo naudai.

27.12. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. G. naudojo apgaulę turėdamas tikslą suklaidinti turto savininkę G. S. bei asmenį, turintį teisę priimti teisinę reikšmę turintį sprendimą dėl nukentėjusio asmens G. S. turto – Vilniaus miesto 4–ojo notaro biuro notarę A. A. (pastarosios atžvilgiu tarpinę (procesinę) apgaulę).

27.13. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. G. naudojo G. S. atžvilgiu vieną iš apgaulės formų – piktnaudžiavimą (manipuliavimą) pasitikėjimu tarp G. S. ir A. G. dėl tarpusavio ryšių (ilgamete J. G. (A. G. mamos) ir G. S. pažintimi ir bendravimu nuo mokyklos laikų; tuo, kad G. S. į jį kreipėsi, ar jis galės mamai sutvarkyti žemę natūra) susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais – kaip turtinės teisės į minėtas pinigines lėšas ir dalies jų įgijimo būdą. Be to, A. G. naudojo notarės A. A. atžvilgiu kitą apgaulės būdą – notarę A. A. suklaidino pateikdamas suklastotus dokumentus (paprastuosius vekselius).

27.16. Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog G. S. laisva valia sudarė 2007 m. gruodžio 29 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu patikėjo A. G. atstatyti nuosavybės teises į turtą – 0,0464 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1439/15362 dalį 1,5362 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vis dėlto nukentėjusioji G. S. parodė, kad žemės sklypų parduoti ji nenorėjo. A. G. davė įgaliojimą tik dėl žemės sklypų atkūrimo.

27.18. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. G. apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką G. S. apsisprendimui atlikti veiksmus – paprastajame vekselyje 90 000 Lt sumai ties tekstu „vekselio gavėjas, adresas“ įrašyti savo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašyti; paprastajame vekselyje 160 000 Lt sumai ties tekstu „vekselio gavėjas“ įrašyti savo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašyti; sudaryti pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria G. S. už 50 000 litų (14 481 Eur) pardavė A. G. 1439/15362 dalį 1,5362 ha žemės sklypo, 209 921 Lt (60 797,32 Eur) vertės, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

27.25. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. G. pasinaudojo skurdžiai gyvenančia, neišmanančia, kas yra vekselis (liudytojo V. Ž. parodymais), piktnaudžiaujančia alkoholiu, turinčia atminties sutrikimų G. S.. Atsižvelgiant į tai, spendžiama, kad piktnaudžiaujant G. S. pasitikėjimu buvo lengva ja manipuliuoti, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog G. S. elgėsi itin nerūpestingai.

27.26. Apygardos teismas vertina, kad tokiu būdu A. G. sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. A. G. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs G. S. neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgijo turtinę teisę bei dalį svetimo turto, numatė, kad dėl jo veiksmų G. S. patirs turtinę žalą, o jis sau gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė.

27.27. Vilniaus miesto 4–ojo notaro biuro notarė A. A. buvo suklaidinta dėl aplinkybės, susijusios su A. G. turtinės teisės į didelės vertės G. S. turtą įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais A. G. veiksmais – A. G. pateikė notarei A. A. paprastuosius vekselius, todėl notarė A. A. buvo suklaidinta, kad vekselio davėja G. S. laisva valia, turėdama ketinimą besąlygiškai sumokėti A. G. atitinkamas sumas pinigų A. G., pasirašė minėtus vekselius.

27.28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota G. S. atžvilgiu A. G. padaryto nusikaltimo – BK 182 straipsnio 2 dalies – sudėtis.

27.29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Dėl įrodymų vertinimo A. G. pripažįstant kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl epizodo, susijusio su J. P.)

16. Nagrinėjamoje situacijoje A. G. buvo pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule savo ir kito asmens naudai veikiant bendrininkų grupėje su I. G.), padarymo J. P. atžvilgiu.

28.1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius A. G. savo naudai apgaule įgijus didelės vertės svetimo turtą.

28.2. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, dalykas yra didelės vertės A. G. svetimo, J. P. priklausančio, turto (piniginių lėšų) – 923 154,34 Lt (30 000 Lt (gauti pardavus 10/57 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) + 843 154,34 Lt (918 754 Lt – 75 599,66 Lt) (gauti pardavus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) + 50 000 Lt (gauti pardavus 3360/5700 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)) – įgijimas apgaule savo naudai.

28.3. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. G. naudojo apgaulę turėdamas tikslą suklaidinti turto savininkę J. P.. A. G. J. P. atžvilgiu naudojo vieną iš apgaulės formų – piktnaudžiavimą (manipuliavimą) pasitikėjimu tarp J. P. ir A. G. dėl tarpusavio ryšių (imitacijos, kad A. G. realiai rūpinasi J. P. (nupirko automobilį jos anūkui, vežė maistą, malkas parūpindavo ir pan.) susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais – kaip minėtų piniginių lėšų įgijimo būdą.

28.4. Apygardos teismo vertinimu, J. P. buvo suklaidinta dėl fakto, susijusio su A. G. turto įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais A. G. veiksmais: žadėdamas padėti atstatyti nuosavybės teises į J. P. priklausančius žemės sklypus bei padėti juos parduoti tiksliai nenustatytu būdu įtikino J. P. išduoti jam, A. G., 2005 m. gruodžio 8 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini); meluodamas J. P., kad ji pati negali išpirkti iš valstybės 0,5700 ha, 110 000 Lt (31 858,20 Eur) vertės žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įkalbėjo J. P. sudaryti su I. G. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį; suklaidino J. P., kad iš UAB „Akmeninė tvirtovė“ gavo 670 000 Lt pagal preliminarią sutartį atskaičius sumokėtą avansą už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą, tikino, kad tik vienas, 1,4700 ha žemės sklypas parduodamas už 670 000 Lt; įkalbėjo J. P. 2011 m. birželio 2 d. Vilniaus rajono 5–ajame notaro biure pasirašyti įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji J. P. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad apie 2007 m. gegužės 29 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą 1 318 754 Lt sumą net kalbos nebuvo, ji nežinojo, kad žemės sklypas parduotas už tokią sumą. Netikėti nuosekliais ir logiškais J. P. parodymais teimas neturi pagrindo. Juos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

28.7. Atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą apygardos teismas pritaria apylinkės teismo motyvui, kad, nors notarė D. S. teisme parodė, kad aiškino J. P. visas sandorio aplinkybes, tačiau neatmestina, jog J. P. visiškai pasitikėdama A. G. tikėjo tik pastarojo aiškinamomis aplinkybėmis, kurios, akivaizdu, jau neatitiko tikrųjų faktinių sandorio aplinkybių dėl žemės sklypų pardavimo kainos.

28.9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas atkreipė dėmesį į A. G. parodymus, kad jis su J. P. pagal 2007 m. gegužės 29 d. sandorius gavo 600 000 Lt, o jie buvo sutarę, kad pusę sumos gaus A. G.. Vis dėlto apylinkės teismas visiškai pagrįstai kritiškai vertino šiuos A. G. parodymus, nustatęs, kad J. P. už nekilnojamojo turto 2007 m. gegužės 29 d. sandorius gavo 920 000 Lt ir 30 000 Lt avansą, kurį pasiėmė A. G., t. y. viso 950 000 Lt. A. G. parodymai apie 600 000 Lt neatitinka faktinių aplinkybių dėl pervestų į J. P. sąskaitą lėšų dydžio (kaip minėta, 918 754 Lt).

28.11. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. G. pasinaudojo piktnaudžiaujančia alkoholiu, nemokančia lietuvių kalbos, neįgalia J. P.. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad piktnaudžiaujant J. P. pasitikėjimu buvo lengva ja manipuliuoti, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog J. P. elgėsi itin nerūpestingai.

28.12. Apygardos teismas vertina, kad tokiu būdu A. G. sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. A. G. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs J. P., neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgijo didelės vertės svetimo turtą, numatė, kad dėl jo veiksmų J. P. patirs turtinę žalą, o jis sau gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė.

28.13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota J. P. atžvilgiu A. G. padaryto nusikaltimo – BK 182 straipsnio 2 dalies – sudėtis.

28.15. Pažymima, kad, kaip matyti iš priimto nuosprendžio, apylinkės teismas vertino, kad nekilnojamasis turtas parduotas už didesnę nei prašomą priteisti patikslinto civilinio ieškinio sumą, ši suma yra išsamiai aptarta ir nustatyta motyvuojant žemės sklypų pardavimo aplinkybes, A. G. apeliaciniame skunde nekonkretizuoja, į kokius būtent finansinius dokumentus ir juose užfiksuotą turinį neatsižvelgė apylinkės teismas.

28.16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

17. Nagrinėjamoje situacijoje A. G. buvo pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (netikro dokumento pagaminimo) ir 182 straipsnio 2 dalyje (teisės į didelės vertės svetimą turtą įgijimo ir didelės vertės svetimą turtą įgijimo apgaule savo ir kitų asmenų naudai), padarymo B. Š. atžvilgiu.

29.1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad A. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje sutaptis.

29.2. Taip pat apygardos teismas sutinka, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius A. G. pagaminus netikrą dokumentą.

29.3. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra netikras dokumentas – 2008 m. rugsėjo 27 d. pagamintas paprastasis vekselis. Šis dokumentas įtvirtina juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra B. Š. pareigos A. G. sumokėti vekselyje įrašytą sumą (90 000 Lt (tai atitinka 26 065,80 Eur), paskolinio teisinio santykio tarp vekselio davėjo B. Š. ir vekselio turėtojo A. G. atsiradimo įrodymas, taip pat juridinio fakto, kad B. Š. yra skolingas minėtą paskolos dalyką A. G., įrodymas.

29.4. A. G. užpildė paprastąjį vekselį 90 000 Lt sumai (šią aplinkybę patvirtina 2010 m. gegužės 19 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada). Šis paprastasis vekselis yra netikras dokumentas pagal turinį. Į paprastąjį vekselį įrašyta objektyvios tikrovės neatitinkanti, melaginga informacija, kad B. Š. skolingas A. G. 90 000 Lt (įsipareigoja sumokėti A. G. šią sumą pinigų 2008 m. spalio 27 d.). Ši informacija neatitinka objektyvios tikrovės ir yra melaginga, kadangi, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, byloje nėra objektyvių duomenų, jog B. Š. faktiškai gavo 90 000 Lt.

29.5. Byloje esantys įrodymai patvirtina kaltinimo poziciją, jog A. G. pagamino netikrą dokumentą veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suprato, jog gamina netikrą dokumentą, ir norėjo taip veikti.

29.6. Daroma išvada, kad A. G. atlikdamas minėtus veiksmus kėsinosi į tinkamą BK 300 straipsnio 1 dalies vertybę – į dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą – ir dėl to šiai vertybei yra padaryta žala. Padaryta veika pavojinga, kadangi pagamintas netikras dokumentas sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes B. Š. ir buvo pažeistos jo teisės ir interesai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota B. Š. atžvilgiu A. G. padaryto nusikaltimo – BK 300 straipsnio 1 dalies – sudėtis.

29.7. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju B. Š.) padaryta 2008 m. rugsėjo 27 d., tačiau A. G. 2011 m. rugpjūčio 24 d. padarė kitą veiką (epizodas, susijęs su J. P.), todėl 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl minėtos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos skaičiuojamas nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. Skundžiamas nuosprendis priimtas 2019 m. gegužės 6 d. Atsižvelgiant į tai, sutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad šiame epizode yra pasibaigęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu galiojusio BK.

29.8. Konstatuojama, kad byloje šiame epizode buvo teisingai nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalies objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Vis dėlto yra pagrindas pakeisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje panaikinant jo dalį dėl A. G. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį šiame epizode ir bylą šioje dalyje nutraukti pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 303 straipsnio 4 dalis, 327 straipsnio 2 punktas, 331 straipsnio 3 dalis).

29.9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius A. G. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyjant teisę į didelės vertės svetimą, B. Š. priklausantį, turtą bei didelės vertės svetimo turto, priklausančio B. Š., įgijimo apgaule savo ir kitų asmenų naudai.

29.10. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, dalykas yra turtinės (reikalavimo) teisės į didelės vertės A. G. ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta ir nagrinėjama atskirai (toliau šiame epizode – kitas asmuo), svetimą, B. Š. priklausantį, turtą (pinigines lėšas) – 90 000 Lt (tai atitinka 26 065,80 Eur), įgijimas apgaule savo (A. G.) ir kito asmens naudai. Be to, šios nusikalstamos veikos dalykas yra ir didelės vertės A. G. ir asmeniui, kurio atžvilgiu skundžiamu nuosprendžiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (toliau – ir kitas asmuo Nr. 1), svetimą, B. Š. priklausantį, turtą (pinigines lėšas) – 90 000 Lt (46 023,37 Lt (antstolės D. M. pervesti į A. G. sąskaitą) + 45 000 Lt (antstolės D. M. pervesti į kito asmens sąskaitą) + 20 380 Lt (antstolės D. M. pervesti į B. Š. sąskaitą ir išgryninti kito asmens bei kito asmens Nr. 1), įgijimas apgaule savo (A. G.) ir kitų asmenų (kito asmens, kito asmens Nr. 1) naudai.

29.11. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. G., kitas asmuo bei kitas asmuo Nr. 1 suvokdami, kad daro nusikalstamą veiką, 2008 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarę apgaule įgyti teisę į didelės vertės B. Š. turtą, bendrai naudojo apgaulę turėdami tikslą suklaidinti turto savininką B. Š. bei asmenis, turinčius teisę priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens B. Š. turto – Vilniaus miesto 4–ojo notaro biuro notarę A. A. ir antstolių V. M. ir D. M. kontoros antstolę D. M. (pastarųjų atžvilgiu tarpinę (procesinę) apgaulę).

29.12. Apygardos teismo vertinimu, A. G., kitas asmuo naudojo B. Š. atžvilgiu vieną iš apgaulės formų – piktnaudžiavimą (manipuliavimą) pasitikėjimu tarp B. Š. ir A. G., kito asmens dėl tarpusavio ryšių (dalykinio bendravimo) susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais – kaip turtinės teisės į minėtas pinigines lėšas įgijimo būdą. Be to, A. G., taip pat veikdamas kartu ir su kitu asmeniu, naudojo notarės A. A. atžvilgiu kitą apgaulės būdą – notarę A. A. suklaidino pateikdamas suklastotą dokumentą (paprastąjį vekselį), o antstolę D. M. suklaidino pateikdamas neteisingus duomenis (suklaidintos notarės A. A. išduotą vykdomąjį įrašą).

29.13. B. Š. buvo suklaidintas dėl fakto, susijusio su A. G., kitu asmeniu turtinės teisės įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais A. G., kito asmens veiksmais: 2008 m. rugsėjo 27 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, A. G. pateikė B. Š. paprastajame vekselyje 90 000 litų (26 065,80 Eur) sumai ties tekstu „Vekselio davėjas“ įrašyti savo vardą, pavardę bei asmens kodą, ties tekstu „Adresas“ savo gyvenamąją vietą, o ties tekstu „Parašas“ pasirašyti.

29.14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas A. G. kaltės įrodymais laikė R. N. parodymus, jog A. G. neva jam pasakė, kad reikia sukurti legendą, jog B. Š. tariamai nori nupirkti butą D. K. kaime. Tokių aplinkybių R. N. A. G. niekada nebuvo nurodęs. R. N. tokius parodymus davė siekdamas palengvinti savo padėtį šioje baudžiamojoje byloje. R. N. buvo suinteresuotas apkalbėti A. G., nes B. Š. pardavė S. butą. R. N. buvo įtrauktas tik po trijų mėnesių, tai yra, kai jis buvo pirmas iš visų paleistas iš sulaikymo (tada, kai jau su policija sudarė sandėrį dėl savo situacijos palengvinimo byloje). Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje buvo pateiktas paties R. N. padarytas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad dėl šio buto savininko (S.) dingimo neformaliai jį (R. N.) apklausinėjo kriminalinės policijos pareigūnas M. S.. Vaizdo įraše matyti, kad R. N. aiškina, jog jokių nusikaltimų nėra padaręs.

29.16. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. G., kito asmens apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką B. Š. apsisprendimui atlikti veiksmus – paprastajame neprotestuotiname vekselyje 90 000 litų (tai atitinka 26 065,80 Eur) sumai ties tekstu „Vekselio davėjas“ įrašyti savo vardą, pavardę bei asmens kodą, ties tekstu „Adresas“ savo gyvenamąją vietą, o ties tekstu „Parašas“ pasirašyti.

29.18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į tokius A. G. parodymus bei pagrįstai šią A. G. gynybinę poziciją vertino kritiškai. Vertindamas A. G. versiją kitų bylos įrodymų visumos kontekste apylinkės teismas teisingai sprendė, jog esminėse aplinkybėse ji tikrosios tiesos neatitinka, A. G. versija yra sukurta siekiant pateisinti savo nusikalstamus veiksmus, o dėl reikšmingiausių įvykio aspektų vadovavosi nuosekliais viso proceso metu išlikusiais R. N. parodymais, nukentėjusiosios S. B. parodymais, kitų liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga. Kaip ir teisingai nurodė apylinkės teismas, jokių duomenų, be A. G. parodymų, kad 90 000 Lt buvo perduoti B. Š., byloje nėra. Apygardos teismas, visiškai pritardamas apylinkės teismo atliktam įrodymų vertinimui, argumentų nekartoja, bet jiems iš esmės pritaria.

29.19. Apelianto nuomone, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojos S. B. parodymai negali būti laikomi A. G. kaltės įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ši liudytoja su savo tėvu B. Š., jam esant gyvam, praktiški visiškai nebendraudavo, jai jo gyvenimas nerūpėjo, nes pastarasis daug gerdavo. Tik tėvui mirus ji pradėjo ieškoti jo turtų. Apygardos teismo nuomone, vien tokios apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo netikėti liudytojos S. B. parodymais ir laikyti juos nepatikimais.

29.20. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. G., kitas asmuo pasinaudojo garbaus amžiaus, vedusio netinkamą gyvenimo būdą, piktnaudžiaujančiu alkoholiu B. Š.. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad piktnaudžiaujant B. Š. pasitikėjimu buvo lengva juo manipuliuoti, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog B. Š. elgėsi itin nerūpestingai.

29.21. Apygardos teismas vertina, kad tokiu būdu A. G. veikdamas kartu su kitu asmeniu sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. A. G. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs B. Š. neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kito asmens naudai įgijo turtinę teisę, numatė, kad dėl jo veiksmų B. Š. patirs turtinę žalą, o jis sau ir kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė.

29.22. Vilniaus miesto 4–ojo notaro biuro notarė A. A. buvo suklaidinta dėl aplinkybės, susijusios su A. G., kito asmens turtinės teisės į didelės vertės B. Š. turtą įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais A. G. veiksmais: A. G. pateikė notarei A. A. paprastąjį vekselį, todėl notarė A. A. buvo suklaidinta, kad vekselio davėjas B. Š. laisva valia, turėdamas ketinimą sumokėti A. G., kitam asmeniui atitinkamą sumą pinigų, pasirašė minėtą vekselį.

29.23. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. G., kito asmens apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką notarės A. A., suklaidintos dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, apsisprendimui atlikti veiksmą – priimti A. G. palankų sprendimą paprastajame vekselyje 2008 m. spalio 31 d. padarant vykdomąjį įrašą.

29.24. Antstolių V. M. ir D. M. kontoros antstolė D. M. buvo suklaidinta dėl aplinkybės, susijusios su B. Š. turtinės teisės suteikimu A. G.. Apgaulė pasireiškė tokiais A. G., apie kuriuos žinojo ir kitas asmuo, veiksmais – A. G. pateikė antstolei D. M. 2008 m. spalio 31 d. vykdomąjį įrašą, todėl antstolė D. M. buvo suklaidinta, kad 2008 m. rugsėjo 27 d. paprastasis vekselis gali būti vykdytinas vykdomasis dokumentas CPK 587 straipsnio 8 punkto prasme.

29.25. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. G. apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką antstolės D. M., suklaidintos dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, apsisprendimui atlikti veiksmą – užvesti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 90 458 Lt išieškojimo ir nukentėjusiajam B. Š. priklausančio turto arešto.

29.26. Šiame kontekste pažymima, kad B. Š. vykdymo proceso metu buvo suklaidintas dėl fakto, susijusio su T. L. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įgijimu. Esminė apgaulė pasireiškė tokiais A. G., kito asmens Nr. 1 veiksmais – B. Š. apgaulės būdu buvo įtikintas, kad minėtą butą perka A. G., tik butas užrašomas kito asmens Nr. 1 vardu.

29.27. Dėl šios priežasties antstolė D. M., suklaidinta dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, priėmė A. G. palankius sprendimus – 2008 m. lapkričio 4 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 90 458,00 Lt išieškojimo, areštavo nukentėjusiajam B. Š. priklausantį turtą – butą, 170 000 litų (49 235,40 Eur) vertės, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2008 m. lapkričio 19 d. surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kurį patvirtino teismas ir kurio pagrindu 2008 m. lapkričio 19 d. antstolė D. M. už 120 000 litų (tai atitinka 34 754,40 Eur) pardavė T. L. B. Š. nuosavybės teise priklausantį butą, 170 000 litų (tai atitinka 49 235,40 Eur) vertės, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po buto pardavimo antstolė D. M. remdamasi A. G. prašymu išieškotus iš B. Š. 45 000 litų (13 032,90 Eur) pervedė į kito asmens sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, akcinėje bendrovėje, 46 023,37 litų (13 329,29 Eur) pervedė A. G. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, akcinėje bendrovėje, o likusius 20 403 litus (5 909,12 Eur) pervedė B. Š. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas.

29.28. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad antstolio padėjėjas S. Š. davė išsamius parodymus nurodydamas, kad pradėjus vykdomąją bylą B. Š. atvyko į antstolių kontorą, pateikė asmens dokumentą. B. Š. teiravosi, kaip bus išieškoma skola, domėjosi savo teisėmis. Jis pranešė, kad, jeigu skolos nesugrąžins, išieškojimas gali būti nukreiptas j jo butą. Šią žinią B. Š. priėmė ramiai. Jis B. Š. pateikė pasirašyti dokumentus, kuriuos buvo atspausdinusi R. M., ir kurių turinį jis B. Š. aiškino. Ar dokumentus B. Š. peržiūrėjo, ar skaitė, pasakyti negali. Ar B. Š. kilo klausimų, nepamena. Įteikus dokumentus, B. Š. išėjo, jokių pretenzijų nepareiškė.

29.29. Apylinkės teismas sprendė, kad esminę reikšmę turi R. N. parodymai viso proceso metu, kuriais nustatyta, kad B. Š. nieko nežinojo apie iš varžytynių parduodamą pastarojo butą, esantį S. Nėries g. 29–80, Vilnius, o butas D. K. kaime tik formaliai, kaip įvardino R. N., kaip „legenda“ buvo „apiformintas“ B. Š. vardu ir B. Š. manė, kad butas perkamas A. G., jo vardu tik laikinai perrašomas. Kaip svarbią nagrinėjamu klausimu aplinkybę pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dar pagal 1999 m. sausio 7 d. sudarytą testamentą visas B. Š. turtas turėjo atitekti nukentėjusiajai S. B.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamajame nuosprendyje išdėstytu vertinimu, jog B. Š. neabejotinai buvo nuolatinėje A. G. įtakoje, juo buvo nesudėtinga manipuliuoti, logiška, jog nukentėjusysis jautė ir tam tikrą spaudimą, lėmusį jo apsisprendimus, kurie buvo palankūs A. G. (B. Š. vykimas į antstolių kontorą, parašai).

29.30. A. G. nurodė, kad B. Š. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, jokių pareiškimų, pretenzijų niekam neteikė, nors, iš antstolio sužinojęs apie savo buto pardavimą, tai galėjo padaryti bet kurio metu. Pastebėjo, kad byloje yra duomenų, kad dar anksčiau iš B. Š. buvo pavogta mokėjimo kortelė, jis kreipėsi i policiją, kuri greitai rado vagis. Todėl B. Š. buvo budrus pilietis, kuris žinojo, ką daryti, jei būtų sukčiauta su jo turtu, bet, kaip minėta pirmiau, B. Š. niekada niekur nesikreipė ir niekam neturėjo pretenzijų dėl savo turto pardavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai nepaneigia esminės apgaulės požymio A. G. veiksmuose, kuris buvo nustatytas vadovaujantis kitais, aukščiau išanalizuotais įrodymais. Šiuo atveju atitinkami B. Š. veiksmai ar neveikimas negali šalinti nusikalstamų A. G. veiksmų.

29.31. Apygardos teismas vertina, kad tokiu būdu A. G. sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. A. G. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs asmenį, turintį teisę priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens B. Š. turto – antstolę D. M. – neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kitų asmenų naudai realizavo turtinę teisę, numatė, kad dėl jų veiksmų B. Š. patirs turtinę žalą, o jie sau gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė.

29.32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota B. Š. atžvilgiu A. G., veikiančio bendrai su kitu asmeniu, kitu asmeniu Nr. 1, padaryto nusikaltimo – BK 182 straipsnio 2 dalies – sudėtis.

29.33. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju B. Š.) padaryta 2008 m., antstolei D. M. pervedus pinigines lėšas už parduotą butą ir neperdavus pinigų B. Š.. Tačiau A. G. 2011 m. rugpjūčio 24 d. padarė kitą veiką (epizodas, susijęs su J. P.), todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju B. Š.) numatytos nusikalstamos veikos, skaičiuojamas nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. Šis terminas nuosprendžio priėmimo dieną nebuvo suėjęs. Atsižvelgiant į tai, atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad šiame epizode dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

29.34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

18. Nagrinėjamoje situacijoje A. G. buvo pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimo pagaminti netikrus dokumentus), padarymo L. M. atžvilgiu.

30.1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad nesant pakankamai objektyvių duomenų A. G. kaltei dėl jam pareikšto kaltinimo pagrįsti, jis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintinas nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

30.2. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas pagal reiškiamą kaltinimą yra netikri dokumentai – 2009 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, pagaminti paprastieji vekseliai.

30.4. Prokuroro apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2009 m. rugpjūčio 20 d. kratos kaltinamojo A. G. gyvenamojoje vietoje metu buvo rasti 2 (du) neužpildyti paprastieji vekseliai, pasirašyti L. M. vardu, tai yra su įrašytais L. M. vardu, pavarde, asmens kodu ir gyvenamąja vieta. Vieno iš vekselio kitoje pusėje buvo ranka darytas įrašas „Apmokėjimą gavau 2009-03-09. L. M.“ ir parašas. Pas A. G. 2009 m. rugpjūčio 20 d. kratos metu rastuose L. M. vardu dalinai užpildytuose vekseliuose buvo įtvirtinta esminė ir tikrovės neatitinkanti informacija, tai yra „Apmokėjimą gavau 2009-03-09. L. M.“ ir parašas (šie duomenys remiantis 2010 m. kovo 5 d. specialisto išvada buvo parašyti L. M.), kadangi L. M. jokių skolinių įsipareigojimų A. G. neturėjo, jokių piniginių lėšų A. G. L. M. neperdavė. Prokuroro vertinimu, toks dokumentų (vekselių) sudarymo būdas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų ir L. M. interesų bei parodo, kad A. G. disponavo visišku L. M. pasitikėjimu, pastarąja manipuliavo. Prokuroro nuomone, toks dokumentų (vekselių) sudarymo būdas galėjo ypač pažeisti L. M. teises, kadangi esminius vekselio rekvizitus (sumą ir pan.) A. G. galėjo užpildyti savo nuožiūra ir A. G. pavojinga veika buvo nutraukta tik policijos pareigūnų pagalba. Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad kiti nukentėjusieji apeliaciniame skunde nurodytų sumų pagal vekselius negavo ir vekseliai buvo panaudoti nusikalstamiems A. G. tikslams realizuoti. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą sistemiškai ir su L. M. sudarytų vekselių būdą, įvykio aplinkybes galima padaryti neabejotinas išvadas, kad A. G. tikslai pasirašant vekselius su L. M. buvo nusikalstami, vekselių sudarymo būdas, aplinkybės neatitinka civiliniams santykiams keliamų reikalavimų ir turi būti įvertinti baudžiamosios teisės prasme.

30.5. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvu, jog vien pats faktas, jog pastarieji neužpildyti vekseliai, pasirašyti L. M. vardu, buvo rasti pas A. G., nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai nustatyti buvus jo tyčią tam, kad galėtų suformuoti sau palankų jų turinį, t. y. įrašyti tokius trūkstamus rekvizitus kaip mokėtina suma, terminas ir kt., kurie galimai net neatspindėtų tikrosios vekselio davėjo valios, kėsintis pagaminti netikrus dokumentus – vertybinius popierius, kurių pagrindu L. M. vėliau atsirastų prievolė su juo atsiskaityti. Kaip matyti iš A. G. parodymų, vekselius L. M. nenurodant konkrečios sumos užpildė tam, kad A. G. turėdamas išlaidų dėl L. M. žemės susigrąžinimo reikalų tvarkymo norėjo apsidrausti, jog patirtas išlaidas jam L. M. atlygins. Liudytoja L. M. apklausiama teisme patvirtino, jog A. G. neigė gavusi iš jo kokių nors pinigų. Vertindamas pirmiau išdėstytus A. G. ir liudytojos parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad jų analizė nesudaro pagrindo neginčytinai spręsti, kad A. G. neužpildytuose L. M. pasirašytuose vekseliuose ketino daryti įrašus, kurie niekaip nebūtų suderinti su pačia L. M., jai nežinant, nėra paneigta, jog vekselį, susitarus ir išsiaiškinus dėl aktualių aplinkybių, jis būtų pateikęs galutinai užpildyti pačiai L. M.. Prokuroro nurodomas argumentas, kad A. G. yra pripažintas kaltu ir nuteistas kituose epizoduose, kuriuose jis pateikdamas užpildyti vekselius apgaule savo ir (ar) kitų asmenų naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą, nesudaro pagrindo vadovaujantis tais pačiais motyvais A. G. pripažinti kaltu ir šiame epizode.

30.6. Taigi nėra pagrindo daryti išankstinių išvadų, jog šiuose vekseliuose esanti informacija neatitinka objektyvios tikrovės ir yra melaginga, taip pat, kad A. G. pasikėsino pagaminti netikrus dokumentus veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suprato, jog gamina netikrus dokumentus, ir norėjo taip veikti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota, kad L. M. epizode A. G. veiksmuose nėra pasikėsinimo padaryti nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Dėl įrodymų vertinimo A. G. išteisinant pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl epizodo, susijusio su D. I.)

19. Nagrinėjamoje situacijoje A. G. buvo pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule savo ir kitų asmenų naudai veikiant bendrininkų grupėje), padarymo D. I. atžvilgiu.

31.1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra jokio svaraus pagrindo A. G. veiksmuose įžvelgti esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. A. G. dėl šio jam pareikšto kaltinimo pagrįstai išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

31.2. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, dalykas pagal reiškiamą kaltinimą yra didelės vertės D. I. turto – 0,6137 ha žemės sklypo, 122 931 litų (tai atitinka 35 603,28 Eur) vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 65,43 kv. m. gyvenamojo namo, 40 148 litų (tai atitinka 11 627, 66 Eur) vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–tvarto, 1 051 litų (304,39 Eur) vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–daržinės, 2 230 litų (tai atitinka 645,85 Eur) vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–kiemo rūsio, 856 litų (tai atitinka 247,91 Eur) vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių)–kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto), 179 litų (tai atitinka 51,84 Eur) vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgijimas apgaule savo (A. G.) ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta ir nagrinėjama atskirai (toliau šiame epizode – ir kitas asmuo), naudai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bendra šio turto vertė yra 167 395 Lt (tai atitinka 48 480,94 Eur). Nepaisant to, kad, kaip teigiama kaltinime, A. G. už šį nupirktą turtą perdavė D. I. 14 000 Lt (tai atitinka 4 054,68 Eur), A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas vis tiek yra didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule, kadangi pagal kaltinimą įgyta svetimo turto už 153 385 Lt (167 395 Lt – 14 000 Lt) (tai atitinka 44 426,26 Eur).

31.3. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su A. G. pareikštu kaltinimu, kad A. G. ir kitas asmuo suvokdami, jog daro nusikalstamą veiką bendrai naudojo apgaulę turėdami tikslą suklaidinti turto savininkę D. I..

31.4. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad A. G., kitas asmuo naudojo D. I. atžvilgiu vieną iš apgaulės formų – piktnaudžiavimą (manipuliavimą) pasitikėjimu tarp D. I. ir A. G., kito asmens dėl tarpusavio ryšių (D. I. pažinojo A. G. nuo vaikystės) susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais – kaip didelės vertės svetimo turto įgijimo būdą.

31.5. Iš pareikšto kaltinimo galima įžvelgti, kad D. I. galimai buvo suklaidinta dėl fakto, susijusio su A. G., kito asmens turto įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais kaltinime nurodomais A. G., kito asmens veiksmais: kitas asmuo pareiškė D. I., kad pirks iš jos 0,6137 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 27 000 litų (tai atitinka 7 819,74 Eur). Žinodamas, kad D. I. ir J. I. blogai moka lietuvių kalbą ir dėl to jiems pasirašomų dokumentų turinys nėra aiškiai suprantamas, kitas asmuo ir D. I., J. I. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria kitas asmuo iš D. I. už 100000 litų (tai atitinka 28 962 Eur) įsigijo ne tik jų sutartą turtą – 0,6137 ha žemės sklypą, 122 931 litų (35 603,28 Eur) vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bet ir 65.43 kv. m. gyvenamąjį namą, 40 148 litų (11 627,66 Eur) vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–tvartą, 1 051 litų (304,39 Eur) vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–daržinę, 2 230 litų (645,85 Eur) vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–kiemo rūsį, 856 litų (247, 91 Eur) vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius)–kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), 179 litų (51,84 Eur) vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). A. G. automobilyje išėjusiai iš notarinės kontoros D. I. padavė neva 27 000 Lt (7 819,74 Eur) už parduotą žemės sklypą. Dėl patiklumo D. I., perskaičiavusi pinigus tik vėliau pamatė, kad jai buvo sumokėta tik 14 000 litų (4 054,68 Eur).

31.6. Nėra pagrindo sutikti su kaltinimo pozicija, kad A. G. apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką D. I. ir J. I. apsisprendimui atlikti veiksmus – pasirašyti minėtą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti D. I. iš A. G. tik 14 000 Lt.

31.7. Prokuroro apeliaciniame skunde argumentuojama, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios D. I. parodymais nustatyta, jog nukentėjusioji D. I. už didelės vertės (100 000 litų) turto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimą iš A. G. gavo tik 14 000 Lt. Šiuos nukentėjusiosios D. I. parodymus pagrindžia D. I. sąskaitos, buvusios UAB „Medicinos bankas“ išrašas, iš kurio matyti, kad D. I. 2007 m. balandžio 5 d. į sąskaitą įnešė 11 700 litų. D. I. parodymai dėl iš A. G. už 2007 m. balandžio 4 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį gautų piniginių lėšų viso proceso metu išliko nuoseklūs ir jie patvirtinti kitais bylos duomenimis (banko pateiktais duomenimis). Prokuroro vertinimu, A. T. parodymai, kad likusi pinigų suma buvo perduota D. I. vyrui J. I., atmestina kaip nepagrįsta bylos duomenimis ir kaip pastarojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jei ši pinigų suma (apie 70 000 litų) būtų buvusi perduoda D. I. vyrui, D. I. šios aplinkybės būtų žinomos, tačiau buvo priešingai.

31.8. Skundžiamame nuosprendyje vertinant A. T. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad pas notarę jis J. I. perdavė apie 90 000 Lt, pažymėta, jog ta aplinkybė, kad 2007 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta sandorio suma 100 000 Lt, o kartu ir A. T. nurodyta aplinkybė, jog tokia apimtimi pas notarą su nukentėjusiąja ir buvo atsiskaityta, kurios akivaizdžiai prieštarauja D. I. parodymams, pirmiau aptartųjų aplinkybių kontekste savaime niekaip nepatvirtina, jog sandoris iš esmės buvo apgaulingas nukentėjusiosios atžvilgiu ar, kad nukentėjusioji apgaule tyčiniais piktavališkais veiksmais buvo įtraukta į jai nenaudingą sandorį ir su ja tinkamai nebuvo atsiskaityta.

31.10. Prokuroro nuomone, savo nusikalstamai veikai realizuoti – pateisinti A. G., kitas asmuo D. I. naudai nupirko nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), A. S. ir G. G. parodymais nustatyta, kad minėtas nekilnojamojo turto objektas D. I. buvo parduotas už 15 000 litų. Dalį šios sumos (6 500 litų) sumokėjo pati D. I., iš ankščiau jai A. G. perduotų piniginių lėšų. Sandorio šalys D. I., A. G., G. G., A. S. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškinti, kodėl ir kieno iniciatyva 2007 m. birželio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta 50 000 Lt suma, nesugebėjo, tačiau vertinant duomenis sistemiškai ir logiškai galima padaryti išvadą, kad tai buvo A. G., kito asmens siekis „dirbtinai“ padidinti nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, siekiant imituoti tariamai tarp šalių susiklosčiusius civilinius santykius ir pateisinti savo, kito asmens neteisėtas (nusikalstamais) veiksmais prieš tai (2007 m. balandžio 4 d.) užvaldytą didelės vertės nukentėjusiajai D. I. priklausiusį turtą.

31.12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie prokuroro apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo išvados, kad 2007 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo apgaulingas nukentėjusiosios atžvilgiu, taip pat nepatvirtina to, kad nukentėjusioji apgaule tyčiniais piktavališkais veiksmais buvo įtraukta į jai nenaudingą sandorį ir su ja tinkamai nebuvo atsiskaityta. Kaip minėta, nukentėjusioji sutiko su tokiomis faktinėmis jos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo sąlygomis, jas suprato ir tokios sąlygos jos valios dėl sandorio vykdymo nepakeitė. Taigi negalima teigti, jog 2007 m. birželio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties dėl atsiskaitymo netinkamas vykdymas sudaro pagrindą konstatuoti A. G. ir kito asmens panaudotą esminę apgaulę nukentėjusiosios atžvilgiu.

31.13. Apygardos teismas vertina, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad kaltinime nurodytu būdu A. G. veikdamas bendrai su kitu asmeniu sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. A. G. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs D. I. ir J. I. neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą, numatė, kad dėl jo veiksmų D. I. ir J. I. patirs turtinę žalą, o jis sau ir kitam asmeniui (A. T.) gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė.

31.14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisingai vertinta, jog nėra D. I. ir J. I. atžvilgiu A. G. padaryto nusikaltimo – BK 182 straipsnio 2 dalies – sudėties.

Dėl bausmės dydžio

20. A. G. veikdamas tiesiogine tyčia padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (nuteistas už šešis epizodus). Pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nuteistas ir už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (nuteistas už keturis epizodus), tačiau šiose dalyse apeliacinės instancijos teismas tai panaikino. Vis dėlto ši aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti jam paskirtų bausmių, kadangi už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus A. G. paskirtos bausmės buvo bendrinamos su griežtesnę bausmę numatančia BK 182 straipsnio 2 dalimi bausmių apėmimo būdu, kadangi buvo nustatyta BK 300 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

32.1. Jo nusikalstamų veiksmų tikslas buvo neteisėtai ir neatlygintinai praturtėti piktnaudžiaujant kitų asmenų pasitikėjimu juo. A. G. įgijo teisę į 30 000 Lt (J. G. epizode) – 250 000 Lt (G. S. epizode) vertės svetimą turtą. A. G. taip pat įgijo 21 500 Lt (J. G. epizode) – 923 154,34 Lt (J. P. epizode), vertės svetimą turtą.

32.2. Apylinkės teismas teisingai pastebėjo, kad A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad epizoduose, susijusiuose su J. G., H. S. ir H. S., J. P., B. Š., R. T. veikė kartu su kitu (-ais) asmeniu (-imis), atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai nepripažinta tai, kad šiuos nusikalstamos veikos epizodus A. G. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau vien ši papildoma sunkinanti aplinkybė nesudaro pagrindo griežtinti A. G. paskirtas bausmes šiuose epizoduose, be to, dėl to nėra ir prokuroro apeliacinio skundo.

32.3. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. G. nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis, iki analizuojamų veikų padarymo teistas, tačiau jau prieš ilgą laiką, paskutinį kartą buvo teistas 2014 m. už iš esmės už analogiško pobūdžio veiką (sukčiavimas), padarytą panašiu laiku, dar 2006 m., baustas administracine tvarka, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė, į priežiūros grupę neįrašytas. Byloje nėra duomenų, kad būtų atlyginta žala.

32.4. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta A. G. paskyrus tik griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo – bausmes.

32.5. Visos A. G. paskirtos bausmės yra mažesnės už baudžiamojo įstatymo (BK 50 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje) numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius. Nagrinėjamu atveju už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo (už kiekvieno epizodo) padarymą apylinkės teismas A. G. paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmes, tai yra mažesnes, nei vidurkis. Skiriant mažesnes nei vidurkis bausmes buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytas veikas, taip pat atsižvelgta į ilgą viso baudžiamojo proceso trukmę.

32.6. Aplinkybė, kad dėl keturių nusikalstamų veikų (BK 300 straipsnio 1 dalis) apygardos teismas konstatavo apkaltinamojo nuosprendžio senaties suėjimą, taip pat nėra pagrindas švelninti A. G. paskirtą galutinę bausmę, nes už veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos su griežtesne laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu. Taigi galutinė bausmė paliekama tokia pati.

32.7. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšis ir parenkant jų dydį, konstatuoja, jog A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei nustatyti jų dydžiai yra proporcingi ir jokiu būdu nėra per griežti. Taip pat pažymima, kad bausmės subendrintos tinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas pritaikytas nepažeidžiant BK 75 straipsnio nuostatų.

Dėl įrodymų vertinimo M. V. pripažįstant kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį

21. Nagrinėjamoje situacijoje M. V. buvo pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų veikiant bendrininkų grupėje, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (netikrų dokumentų pagaminimo) ir 182 straipsnio 2 dalyje (teisės į didelės vertės svetimą turtą įgijimo ir didelės vertės svetimo turto užvaldymo apgaule savo ir kitų asmenų naudai), padarymo V. M. ir V. M. atžvilgiu.

33.1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad M. V. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje sutaptis.

33.2. Taip pat apygardos teismas sutinka, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius M. V. veikiant kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, nagrinėjama teisme atskirai (toliau – ir kitas asmuo), pagaminus netikrus dokumentus.

33.3. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra netikri dokumentai – 2009 m., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, pagaminti trys paprastieji vekseliai.

33.4. Paprastieji vekseliai įtvirtina juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra atitinkamai V. M., V. M. pareigos M. V. sumokėti vekseliuose įrašytą sumas (100 000 Lt (tai atitinka 28 962 Eur), 50 000 Lt (tai atitinka 14 481,00 Eur) paskolinio teisinio santykio tarp vekselio davėjų V. M., V. M. ir vekselio turėtojo M. V. atsiradimo įrodymas, taip pat juridinio fakto, kad V. M., V. M. yra skolingi minėtus paskolos dalykus M. V., įrodymai.

33.5. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinime išdėstytą aplinkybę, kad M. V. užpildė paprastuosius vekselius 100 000 Lt, 50 000 Lt sumoms. Šie paprastieji vekseliai yra netikri dokumentai pagal turinį. Į paprastuosius vekselius įrašyta objektyvios tikrovės neatitinkanti, melaginga informacija, kad V. M., V. M. skolingi M. V. po 100 000 Lt, taip pat 50 000 Lt (įsipareigoja sumokėti M. V. šias sumas pinigų).

33.6. Ši informacija neatitinka objektyvios tikrovės ir yra melaginga, kadangi, kaip teisingai vertino apylinkės teismas, byloje nėra objektyvių duomenų, jog V. M., V. M. faktiškai gavo po 100 000 Lt, taip pat 50 000 Lt.

33.8. M. V. apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad byloje esantys įrodymai aiškiai pagrindžia, jog piniginės lėšos V. ir V. M. buvo perduotos. Byloje yra pateikti pakvitavimai, kuriuose pinigų perdavimas yra aiškiai išreikštas. M. V., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad kadangi vekselyje nežymimas pinigų gavimo faktas, paprašė parašyti paprastą skolos raštelį. Pabrėžiama, kad 2013 m. vasario 4 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu V. M. patvirtino, jog pakvitavimai yra surašyti bei pasirašyti jos ir V. M.. M. V., apklausiamas teisme, parodė, kad V. ir V. M. jis 250 000 Lt perdavė grynaisiais prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl pirmų dviejų perduotų pinigų sumų V. M. ir V. M. parašė vekselius, jie buvo pilnai užpildyti, paprašė, kad nurodytų, jog pinigus gavo grynais, taip pat paprašė parašyti skolos raštelius. Tiek pati J. M., tiek kiti liudytojai (L. M., A. M.) nurodė, kad V. ir V. M. su dukra J. M. bendravo minimaliai, jų santykiai buvo konfliktiški, todėl jie galėjo nežinoti apie perduotus pinigus.

33.9. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog šių pakvitavimų (originalų), kuriuose nurodyta, kad V. ir V. M. patvirtina, jog gavo po 100 000 Lt iki pareikalavimo, įrodomoji reikšmė jau buvo įvertinta teisingai pirmosios instancijos teismo. Šis teismas vertino, kad surinktų ir apylinkės teismo įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog pastarieji dokumentai iš V. ir V. M. buvo gauti pasinaudojant jų priklausomybe alkoholiu ir piktnaudžiaujant šių asmenų pasitikėjimu ir realios situacijos neatspindėjo. Trečiasis vekselis visas užpildytas V. M., tačiau vėlgi jokie pinigai pagal minėtą vekselį pačiam V. M. perduoti nebuvo. Be šių duomenų, apygardos teismo įsitikinimą, kad pateikti pakvitavimai neįrodo 200 000 Lt perdavimo V. ir V. M., sustiprina ir tai, kad nėra pateiktas pakvitavimas apie 50 000 Lt perdavimą V. M. pagal trečiąjį vekselį. Pažymima, kad iš nukentėjusiosios V. M. parodymų apylinkės teisme matyti, kad V. ir V. M. suprato, jog pakvitavimai yra susiję su automobilio pardavimu, tačiau ne su pinigų perdavimu. Tai, kad J. M. santykiai su tėvais nebuvo itin stiprūs ir dėl to jos parodymai apie tai, kad ji nežino apie vekseliuose nurodytų pinigų gavimą, neįrodo, kad V. ir V. M. pinigus gavo. Nors pati V. M. tam tikrais klausimais davė prieštaringus parodymus (daugiausiai apie vykdymo proceso aplinkybes), tačiau apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl vekseliuose nurodytų pinigų negavimo jos parodymai buvo kategoriški ir nuoseklūs. Todėl pagrindo netikėti tokiais V. M. parodymais nemato ir apygardos teismas.

33.10. Apygardos teismo nuomone, M. V. ir kitas asmuo suvokdami, kad daro nusikalstamą veiką, 2009 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarę apgaule įgyti didelės vertės V. M. ir V. M. turtą, pagamino netikrus dokumentus veikdami tiesiogine tyčia, kadangi suprato, jog gamina netikrus dokumentus, ir norėjo taip veikti.

33.11. Daroma išvada, kad M. V. ir kitas asmuo, atlikdami minėtus veiksmus, kėsinosi į tinkamą BK 300 straipsnio 1 dalies vertybę – į dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą – ir dėl to šiai vertybei yra padaryta žala. Padaryta veika pavojinga, kadangi pagaminti netikri dokumentai sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes V. M. ir V. M. ir buvo pažeistos jų teisės ir interesai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota V. M. ir V. M. atžvilgiu M. V. ir kito asmens padaryto nusikaltimo – BK 300 straipsnio 1 dalies – sudėtis.

33.12. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje padaryta 2009 m., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu. Skundžiamas nuosprendis priimtas 2019 m. gegužės 6 d. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad šiame epizode yra pasibaigęs 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

33.13. Konstatuojama, kad byloje šiame epizode buvo teisingai nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalies objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Vis dėlto yra pagrindas pakeisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje panaikinant jo dalį dėl M. V. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį šiame epizode ir bylą šioje dalyje nutraukti pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 303 straipsnio 4 dalis, 327 straipsnio 2 punktas, 331 straipsnio 3 dalis).

33.14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius M. V. apgaule savo ir kito asmens naudai įgyjant teisę į didelės vertės svetimą, V. M. ir V. M. priklausantį, turtą bei didelės vertės svetimo turto, priklausančio V. M. ir V. M., įgijimo apgaule savo ir kito asmens naudai.

33.15. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, dalykas yra turtinės (reikalavimo) teisės į didelės vertės M. V. ir kitam asmeniui svetimą, V. M. ir V. M. priklausantį, turtą (pinigines lėšas) – 250 000 Lt (tai atitinka 72 405,00 Eur) (100 000 Lt + 100 000 Lt + 50 000 Lt), įgijimas apgaule savo (M. V.) ir kito asmens naudai. Be to, šios nusikalstamos veikos dalykas yra ir didelės vertės M. V. ir kitam asmeniui svetimo, V. M. ir V. M. priklausančio, turto (piniginių lėšų) – 399 709,73 Lt (26 959,73 Lt (antstolio V. M. pervesti į M. V. sąskaitą pardavus žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini)) + 310 000 Lt (antstolio V. M. perduota M. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė) + 62 750 Lt (antstolio V. M. pervesti į V. M. sąskaitą kaip skolos skirtumas ir išgryninti M. V.), įgijimas apgaule savo (M. V.) ir kito asmens naudai.

33.16. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad M. V., kitas asmuo suvokdami, kad daro nusikalstamą veiką, 2009 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarę apgaule įgyti didelės vertės V. M. ir V. M. turtą, bendrai naudojo apgaulę turėdami tikslą suklaidinti turto savininkus V. M. ir V. M. bei asmenis, turinčius teisę priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusių asmenų V. M. ir V. M. turto – Vilniaus miesto 4–ojo notaro biuro notarę A. A., Vilniaus rajono 6–ojo notaro biuro notarą D. T. ir antstolių V. M. ir D. M. kontoros antstolį V. M. (pastarųjų atžvilgiu tarpinę (procesinę) apgaulę).

33.17. Apygardos teismo vertinimu, M. V., kitas asmuo naudojo V. M. ir V. M. atžvilgiu vieną iš apgaulės formų – piktnaudžiavimą (manipuliavimą) pasitikėjimu tarp V. M. ir V. M. ir M. V., kito asmens dėl tarpusavio ryšių (M. V. buvo jų asmeninis patikėtinis sprendžiamais klausimais, vykdė jų priežiūrą, jiems vežė maisto produktus, alkoholio, cigarečių, V. M. M. V. buvo davusi savo buto raktus, kad palaistyti gėles ir pan.) susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais – kaip turtinės teisės į minėtas pinigines lėšas įgijimo būdą. Be to, M. V., taip pat veikdamas kartu ir su kitu asmeniu, naudojo notarų A. A., D. T. atžvilgiu kitą apgaulės būdą – notarus A. A., D. T. suklaidino pateikdamas suklastotus dokumentus (paprastuosius vekselius), o antstolį V. M. suklaidino pateikdamas neteisingus duomenis (suklaidintų notarų A. A., D. T. išduotus vykdomuosius įrašus).

33.18. V. M. ir V. M. buvo suklaidinti dėl fakto, susijusio su M. V. turtinės teisės įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais M. V., kito asmens veiksmais – 2009 m., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu būdu įtikino V. M. ir V. M. pasirašyti 3 (tris) paprastojo vekselio blankus, o būtent, ties tekstu „Vekselio davėjas“ įrašyti savo vardus, pavardes bei asmens kodus, ties tekstu „Adresas“ savo gyvenamąsias vietas, o ties tekstu „Parašas“ pasirašyti.

33.19. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme nuteistasis M. V. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad piniginės lėšos V. ir V. M. buvo perduotos kaip avansinis mokėjimas už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tiek V. M., liudytojo B. D. parodymai, tiek pačių V. ir V. M. veiksmai (nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentų tvarkymas, įgaliojimo šiems veiksmams atlikti išdavimas), sistemiškai vertinant, aiškiai parodo susiformavusią valią sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį. Aplinkybę, kad M. V. ketino pirkti šį butą, apklaustas apylinkės teisme parodė ir A. T..

33.20. Atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą apygardos teismas pažymi, kad V. M. neparodė, jog ji ketino parduoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo M. V. veiksmus siekiant šį butą įgyti ne pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o apgaule. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į aplinkybes, kad M. V. jam visiškai nepažįstamiems asmenims davė pusę neva perkamo buto pinigų sumos, jos grąžinimą apsaugodamas kaip skolą paprastuosiuose vekseliuose, tikėdamasis, kad piktnaudžiaujantys alkoholiu V. ir V. M. laikysis susitarimo dėl perkamo buto, žinodamas, kad 1/3 dalis šio buto priklauso trečiajam asmeniui (M. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad prieš apsispręsdamas pirkti butą susipažino su buto nuosavybės dokumentais). M. V., praėjus trumpam laiko tarpui po pažinties su V. ir V. M., šiems nesiimant jokių veiksmų dėl buto pardavimo (taip pat ir nerandant sau kito būsto), pasisiūlė pastaruosius prižiūrėti, jiems padėti, davė dar 50 000 Lt. M. V. pirmuosius du vekselius, kuriuose nurodytos didžiausios sumos, tik pasibaigus itin trumpam šių skolų grąžinimo terminui (per vieną mėnesį nuo jų išdavimo) pateikė notarei tam, kad gauti vykdomuosius įrašus; trečiąjį vekselį jis pateikė notarui vėliau, 2009 m. rugpjūčio 17 d., po A. M., V. M. tėvo mirties, kai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o vykdymui pateikė tik 2010 m. liepos 7 d., kai jau buvo pilnai sutvarkyti buto (duomenys neskelbtini) paveldėjimo ir nuosavybės klausimai ir butas priklausė tik V. ir V. M. (nuo 2010 m. vasario 2 d.). Butas buvo parduotas tuo laikotarpiu, kai V. ir V. M. buvo išvežti į sodybą (duomenys neskelbtini); butas buvo pardavinėjamas pasitelkiant per dalyvavimą varžytynėse M. V. gerą pažįstamą A. T., sugyventinę I. K., po kurios ,,nesėkmingo“ sudalyvavimo varžytynėse, nes ji neįnešė pinigų už perkamą butą, bet taip apsaugojo butą nuo kitų pirkėjų, butas atiteko M. V., įnešus papildomą pinigų sumą.

33.21. Apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog M. V., V. ir V. M. buvo sudarę preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, pastebima, kad teisiamajame posėdyje M. V. parodė, jog pirmąjį kartą 200 000 Lt perdavė V. M., nors iš vekselių matyti, jog vieną iš jų pasirašė V. M.. Nors liudytojas B. D. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad V. ir V. M. kalbėjo, jog Vilniuje pardavė prabangų butą, iš tų pinigų ir gyveno, tačiau vien tokie parodymai, nedetalizuojant konkrečių buto pardavimo aplinkybių bei to, kaip jas suvokė V. ir V. M., nepaneigia aukščiau išdėstytų apgaulingus M. V. siekius rodančių aplinkybių ir, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, neparodo susiformavusios valios sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį.

33.22. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesivadovavo M. V. šeimos narių parodymais apie tai, kad M. V. sutuoktinės tėvas aktualiu bylai laikotarpiu paskolino M. V. 250 000 Lt, nors, kaip ir teisingai pastebima apeliaciniame skunde, neneigė, kad D. V. tėvai tokį kiekį piniginių lėšų galėjo turėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie asmenys yra M. V. šeimos nariai ir neatmestinas galimas suinteresuotumas bylos baigtimi, siekiant padėti išvengti atsakomybės M. V., todėl jų parodymai vertinami kritiškai.

33.23. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. V. ir J. S. (apelianto sutuoktinė ir jos tėvas) parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų paaiškinimai apie dovanotas pinigines lėšas buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. BPK nenumato galimybės atsisakyti vertinti liudytojų parodymų vien dėl giminystės ryšio su kaltinamuoju.

33.24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas M. V. šeimos narių parodymais nesivadovavo ne vien dėl tos priežasties, kad jie gali būti suinteresuoti duoti M. V. naudingus parodymus, tačiau ir vertino, jog neįtikėtina, kad dar nežinant, jog M. V. sutiks M. ir norės pirkti butą, D. V. tėvas jau 2008 m. pabaigoje dukrai padovanoja būtent 250 000 Lt sumą grynais pinigais, kurios vėliau, pasak M. V., paprašo per kelis kartus V. M. naujam butui įsigyti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam apylinkės teismo vertinimui. Kita vertus, pats pinigų skolinimo faktas nereiškia, kad šie pinigai pagal vekselius ir buvo perduoti M. – tokios aplinkybės, be paties nuteistojo versijos, byloje niekas nepatvirtina.

33.25. Be to, nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas J. S. patvirtino, jog davė dukros šeimai ne tik 250 000 Lt, tačiau ir kitas sumas (bendrai 50 000 Lt), tačiau, kaip matyti iš J. S. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, jis nurodė ir tai, kad kitas sumas pinigų jis davė konkretiems daiktams, o 250 000 Lt dukra prašė konkrečiai buto pirkimui. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja T. S. ikiteisminio tyrimo metu.

33.26. Apeliantas akcentavo, kad nukentėjusioji V. M. pati turėdama aukštąjį išsilavinimą bei patirties paskolintuose teisiniuose santykiuose viso proceso metu negalėjo aiškiai nurodyti, kodėl apelianto naudai pasirašė vekselius bei pakvitavimus, jei, jos teigimu, tam nebuvo jokio pagrindo. Nukentėjusioji apsiribojo abstrakčiais paaiškinimas kad „neskaičius pasirašiau“, „M. kažkokiu būdu įtakojo“, kad “negalvojau, kad dokumentai sukels kažkokias pasekmes“ ir pan.

33.27. Apygardos teismo vertinimu, priežastis, dėl kurios V. M. galėjo pasirašyti nurodytus dokumentus, galėjo būti automobilio pirkimo aplinkybės. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į V. M. parodymus, pagal kuriuos pastaroji nurodė vekselių ar kitų dokumentų pasirašymo aplinkybes nurodydama, kad su A. T. ir M. V. susipažino ir bendravo dėl parduodamo automobilio, pinigai jai ir vyrui buvo duodami dėl automobilio, jie pasirašinėjo kažkokius dokumentus, kad minėtus pinigus gavo, A. T. ir M. V. atvažiuodavo vėlai vakare ir skubindavo pasirašyti dokumentus, aiškino, kad jiems reikia pagrįsti automobilio pirkimą. Be to, V. M. apylinkės teisme parodė, kad ji pati anksčiau yra dalyvavusi tokiose paskoliniuose santykiuose, pati skolindavo pinigus, neformindavo dokumentų, pasitikėjo.

33.28. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad V. ir V. M. turėjo patirties paskoliniuose teisiniuose santykiuose, tačiau vien ši aplinkybė negali paneigti esminės apgaulės požymio M. V. veiksmuose.

33.29. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. V., kito asmens apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką V. M. ir V. M. apsisprendimui atlikti veiksmus – paprastuosiuose neprotestuotinuose vekseliuose, ties tekstu „Vekselio davėjas“, įrašyti savo vardus, pavardes bei asmens kodus, ties tekstu „Adresas“ savo gyvenamąsias vietas, o ties tekstu „Parašas“ pasirašyti. Kaip teisingai sprendė apylinkės teismas, M. V. grynųjų pinigų pasirašant vekselius iš tiesų neperdavė, o V. ir V. M. vekselius pasirašė iš esmės nesuvokdami, kokias teisines pasekmes jiems vekseliai gali sukelti, ko ir siekė juos suklaidindamas M. V..

33.30. Dėl šio sprendimo M. V. įgijo turtinės naudos ir buvo padarytas problemiškas pažeistų V. M. ir V. M. teisių atkūrimas, kadangi sandoriai (vekseliai) sąmoningai sudaryti taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jų tikrojo turinio (šalių tikrųjų ketinimų, tikrosios valios).

33.31. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad CK 1.90, 1.91 straipsniuose apibūdinti sandoriai, skirtingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, nepatenka į baudžiamosios teisės reguliavimo sritį, o yra ginčijami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškiant ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nukentėjusiosios galimybės ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis nėra niekaip apsunkintos. Potencialaus atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, butui yra taikomi nuosavybės teisės apribojimai, senaties terminas nėra praleistas ir pan.

33.32. Teisėjų kolegijos vertinimu, buvo padarytas problemiškas pažeistos V. ir V. M. teisių atkūrimas civilinio proceso tvarka, be baudžiamosios justicijos įsikišimo, kadangi sandoriai sąmoningai sudaryti taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jų tikrojo turinio (šalių tikrųjų ketinimų, tikrosios valios). Paprastųjų neprotestuotinų vekselių sudarymo aplinkybės galimai būtų įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose.

33.33. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. V., kitas asmuo pasinaudojo socialiai neorientuotais ir adekvačiai nerūpestingais, prastos sveikatos, piktnaudžiaujančiais alkoholiu V. M. ir V. M.. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad piktnaudžiaujant V. M. ir V. M. pasitikėjimu buvo lengva jais manipuliuoti, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog V. M. ir V. M. elgėsi itin nerūpestingai.

33.34. Apygardos teismas vertina, kad tokiu būdu M. V. veikdamas kartu su kitu asmeniu sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. M. V., kitas asmuo suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinę V. M. ir V. M. neteisėtai ir neatlygintinai savo ir naudai įgijo turtines teises, numatė, kad dėl jų veiksmų V. M. ir V. M. patirs turtinę žalą, o jie sau gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė.

33.35. Vilniaus miesto 4–ojo notaro biuro notarė A. A. buvo suklaidinta dėl aplinkybės, susijusios su M. V. turtinių teisių į didelės vertės V. M. ir V. M. turtą įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais M. V., veikiančio bendrai su kitu asmeniu, veiksmais – M. V. pateikė notarei A. A. 2009 m. balandžio 28 d. ir 2009 m. balandžio 29 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius, todėl notarė A. A. buvo suklaidinta, kad vekselio davėjai V. M. ir V. M. laisva valia, turėdami ketinimą sumokėti M. V. atitinkamas sumas pinigų, pasirašė minėtus vekselius.

33.36. Apygardos teismas vertina, kad tokiu būdu M. V. sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. M. V. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs asmenį, turintį teisę priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusių asmenų V. M. ir V. M. turto – notarę A. A. – neteisėtai ir neatlygintinai savo (M. V.) ir kito asmens naudai realizavo turtines teises, numatė, kad dėl jo veiksmų V. M. ir V. M. patirs turtinę žalą, o jis sau ir kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė.

33.37. Be to, Vilniaus rajono 6–ojo notaro biuro notaras D. T. buvo suklaidintas dėl aplinkybės, susijusios su M. V. turtinės teisės į didelės vertės V. M. turtą įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais M. V., veikiančio bendrai su kitu asmeniu, veiksmais – M. V. pateikė notarui D. T. 2009 m. gruodžio 8 d. paprastąjį vekselį, todėl notaras D. T. buvo suklaidintas, kad vekselio davėjas V. M. laisva valia, turėdamas ketinimą sumokėti M. V. atitinkamą sumą pinigų, pasirašė minėtą vekselį.

33.38. Apygardos teismas vertina, kad tokiu būdu M. V. sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. M. V. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs asmenį, turintį teisę priimti teisinę reikšmę turintį sprendimą dėl nukentėjusio asmens V. M. turto – notarą D. T. – neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kito asmens naudai realizavo turtines teises, numatė, kad dėl jo veiksmų V. M. patirs turtinę žalą, o jis sau ir kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė.

33.39. Antstolių V. M. ir D. M. kontoros antstolis V. M. buvo suklaidintas dėl aplinkybės, susijusios su V. M. ir V. M. turtinių teisių perleidimu M. V.. Apgaulė pasireiškė tokiais M. V., apie kuriuos žinojo ir kitas asmuo, veiksmais – M. V. pateikė antstoliui V. M. 2009 m. balandžio 29 d. vykdomuosius įrašus, todėl antstolis V. M. buvo suklaidintas, kad 2009 m. balandžio 28 d. ir 2009 m. balandžio 29 d. paprastieji vekseliai gali būti vykdytini vykdomieji dokumentai CPK 587 straipsnio 8 punkto prasme.

33.40. M. V. apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką antstolio V. M., suklaidinto dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, apsisprendimui atlikti veiksmus – užvesti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiesiems V. M. ir V. M. priklausančio turto arešto.

33.41. Dėl šios priežasties antstolis V. M., suklaidintas dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, priėmė M. V. palankius sprendimus – 2009 m. balandžio 29 d. užvedė vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); areštavo nukentėjusiesiems V. M. ir V. M. priklausantį turtą – butą, 310 000 Lt (89 782,21 Eur) vertės, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą su pastatais, 21 000 Lt (6 082,02 Eur) vertės, esančius (duomenys neskelbtini); 2009 m. rugpjūčio 4 d. paskelbė žemės sklypo su pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes; 2009 m. rugsėjo 15 d. minėtą turtą pardavė A. I. už 30 000 litų (tai atitinka 8 688,60 Eur), iš kurių 26 959,73 litus (tai atitinka 7 808,08 Eur) pervedė į jo, M. V., sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, akcinėje bendrovėje.

33.42. Be to, antstolių V. M. ir D. M. kontoros antstolis V. M. buvo suklaidintas dėl aplinkybės, susijusios su V. M. turtinių teisių suteikimu M. V.. Apgaulė pasireiškė tokiais M. V., apie kuriuos žinojo ir kitas asmuo, veiksmais – M. V. pateikė antstoliui V. M. 2009 m. gruodžio 8 d. vykdomąjį įrašą, todėl antstolis V. M. buvo suklaidintas, kad 2009 m. gruodžio 8 d. paprastasis vekselis gali būti vykdytinas vykdomasis dokumentas CPK 587 straipsnio 8 punkto prasme.

33.43. M. V. apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką antstolio V. M., suklaidinto dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, apsisprendimui atlikti veiksmus – užvesti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiesiems V. M. ir V. M. priklausančio turto arešto.

33.44. Dėl šios priežasties antstolis V. M., suklaidintas dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, priėmė M. V. palankius sprendimus – 2010 m. liepos 7 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat vykdant ir jau minėtas vykdomąsias bylas 2010 m. rugpjūčio 17 d. paskelbė minėto buto pirmąsias varžytynes; patvarkymu varžytynes paskelbė neįvykusiomis; 2010 m. spalio 4 d. I. K. sumokėtą 24 800 litų varžytynių dalyvio mokestį pervedė į M. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, akcinėje bendrovėje, bei jam, M. V., sutikus, butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė M. V.; 62 805,87 Lt kaip skolos skirtumą 2010 m. lapkričio 2 d. pervedsti į V. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas.

33.45. Dėl šių ir vėlesnių antstolio V. M. sprendimų (pradėtas išieškojimas nukreiptas į V. M. ir V. M. turtą) M. V., kitas asmuo įgijo turtinės naudos ir buvo padarytas problemiškas pažeistos V. M. ir V. M. teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka.

33.46. Iš M. V. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad 250 000 Lt avansui padovanojo M. V. sutuoktinės tėvai. L. S., D. V. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad D. V. tėvai jai padovanojo 250 000 Lt, sutarties nebuvo pasirašę, pinigus gavo grynais. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. M. parodė, jog aktualiu bylai laikotarpiu jos tėvai negalėjo turėti tokių pinigų, jie buvo taupūs.

33.47. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad V. ir V. M. suvokė, už ką ir kam yra skolingi, nes gaudavo procesinius dokumentus, patys lankėsi antstolio kontoroje, rašė dokumentus (apsilankymų metu, išskyrus vieną kartą, būdavo blaivūs), be to, išieškojimas truko pakankamai ilgą laiko tarpą. Be to, iš V. ir V. M. pusės antstolio V. M. veiksmai skundžiami nebuvo, pretenzijų nebuvo.

33.48. Viena vertus, iš V. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog apie tai, kad vykdomi išieškojimai, nežinojo, visą korespondenciją M. V. paimdavo, nežinojo, kad su vyru turi skolų. Kita vertus, V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad vykdomosiose bylose įrašus padarė ir pasirašė ji su vyru. Antstolis V. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis priėmė patvarkymus vykdymui, buvo paruošti raginimai skolininkams, dokumentai buvo įteikti pasirašytinai skolininkams, jo akivaizdoje V. ir V. M. buvo blaivūs. Pranešimas apie turto areštą buvo įteiktas V. M.. V. M. buvo pranešta apie ekspertizės skyrimą, turto vertinimą ir varžytynių paskelbimą. Apie piniginių lėšų paskirstymą patvarkymu pardavus sodybą (duomenys neskelbtini) buvo pranešta V. M., jis su tuo sutiko. Kaip teisingai apibendrino antstolis V. M., vykdomųjų bylų vykdymas vyko pusantrų metų, t. y. pakankamai ilgas laiko tarpas suprasti, kam ir ką jie yra skolingi. Apylinkės teismas sutiko, kad V. M. tikrai turėjo būti žinoma apie vykdomąsias bylas jų atžvilgiu, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog V. M. sveikata aktualiu laikotarpiu buvo prasta, vienintelis asmuo, kuris juos pilnai prižiūrėjo buvo M. V., su dukra, ypač V. M. santykiai buvo priešiški, jie buvo priklausomi nuo alkoholio, kurį taip pat gaudavo iš M. V., todėl galimai V. M. leido įvykiams klostytis taip, kaip to norėjo M. V., neatmestina, kad M. V. manipuliavo ir įtakojo V. M.. Tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams teisėjų kolegija pritaria.

33.49. Apeliaciniame skunde ginčijama apylinkės teismo nustatyta faktinė aplinkybė, jog M. V. išgrynino antstolio V. M. pervestus į V. M. sąskaitą kaip skolos perkant butą skirtumą 62 750 Lt. Apelianto teigimu, banko sąskaitos išrašas pagrindžia tik piniginės operacijos atlikimo faktą, tačiau neidentifikuoja ją atlikusio asmens, šiuo atveju apelianto. Apeliaciniame skunde minima, kad kaltinimo, jog apeliantas nuo nukentėjusiosios sąskaitos nuėmė 62 750 Lt, nepagrindžia ir pastarosios parodymai. 2012 m. lapkričio 7 d., duodama parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, V. M. pažymėjo, kad „2010 m. rudenį banko mokėjimo kortelę turėjau, nežinau, ar buvau ją praradusi.“ Šiuos parodymus ji patvirtino ir apklausiama 2014 m. rugsėjo 1 d. teisiamojo posėdžio metu: „Banko kortelę aš visą laiką laikiau pas save ir niekam nebuvau perdavusi.“. Tik pasikeitus teismo sudėčiai ir 2017 m. sausio 19 d. apklausiama teisme nukentėjusioji jau šiek tiek pakoregavo savo parodymus ir pažymėjo, kad: „SEB banko kortelės netikrindavau kas dieną, galėjo ir paimti. <...> Piniginėje ji gulėjo, savo noru nedaviau.“.

33.50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai vadovavosi įvairių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma nustatydamas minėtą faktinę aplinkybę. Visų pirma, apylinkės teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į M. V. elgesį vykdymo proceso metu perimant butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teisingai pastebėta, jog pats M. V. 2010 m. spalio 24 d. pervedė į antstolio V. M. sąskaitą 62 805,87 Lt kaip skolos skirtumą, po to šie pinigai buvo pervesti į V. M. sąskaitą, apie šiuos pinigus kortelėje žinojo tik M. V. ir V. M.. Pažymima, kad V. M. teisiamajame posėdyje parodė, jog prie PIN kodo galėjo prieiti tik M. V., savo kortelės ji niekam nedavė, galėjo M. V. ir paimti kortelę. Banko mokėjimo kortelę ji laikė pas save, niekam neperdavė. Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusioji V. M. būtų kreipusis į AB SEB bankas dėl mokėjimo kortelės praradimo, blokavimo ar pan., nepaneigia, kad M. V. piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu turėjo prieigą prie jos kortelės ir slaptažodžio. Taigi sutinkama su apylinkės teismo išvada, kad pinigus iš bankomato nusiėmė M. V., nes pastarasis galėjo prieiti prie V. M. PIN kodo ir, nors V. M. nurodė, jog banko kortelę laikė prie savęs, piniginėje, tačiau įvertinant tas aplinkybes, kad pastaroji piktnaudžiavo alkoholiu, spręstina, kad būtent M. V. tai nebuvo kliūtis gauti reikalingas priemones V. ir V. M. pinigams nuo kortelės nuimti. Šių aplinkybių kontekste tampa nereikšmingi apeliaciniame skunde nurodomi argumentai apie tai, kad jokių tiesioginių įrodymų, jog nukentėjusios kortelę būtų paėmęs ir neteisėtas pinigines operacijas atlikęs būtent apeliantas, byloje nėra, o pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik prielaida, kad nuteistasis galėjo neteisėtai paimti nukentėjusiosios pinigines lėšas.

33.51. Daroma išvada, kad M. V. atlikdamas minėtus veiksmus kėsinosi į tinkamą BK 182 straipsnio 2 dalies objektą – į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota V. M. ir V. M. atžvilgiu M. V., veikiančio bendrai su kitu asmeniu, padaryto nusikaltimo – BK 182 straipsnio 2 dalies – sudėtis.

33.52. M. V. pažymėjo, kad, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas veikė kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, tačiau kokie buvo jų vaidmenys, kokius veiksmus atliko konkrečiai kiekvienas iš jų, nepasisakoma, kas apsunkina apelianto gynybos galimybes ir parodo nuosprendžio nepagrįstumą. Atkreipiamas dėmesys ir į M. V. papildomus parodymus teisme, jog A. T. jokiuose veiksmuose nedalyvavo, nieko nedarė.

33.53. Apygardos teismas nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu ir pažymi, kad, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, jame aiškiai nurodyti nuteistojo ir kito asmens veiksmai: M. V. ir kitas asmuo 2009 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė apgaule įgyti didelės vertės V. M. ir V. M. turtą. Tęsdami bendrą nusikalstamą veiką M. V. ir kitas asmuo manipuliuodami V. M. ir V. M. priklausomybe alkoholiui ir pasinaudodami įgytu nukentėjusiųjų pasitikėjimu 2009 m., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė V. M. ir V. M. pasirašyti 3 (tris) paprastojo vekselio blankus, melagingai juose nurodydami ir dokumento (vekselio) turinyje įtvirtindami tikrovės neatitinkančius duomenis (apygardos teismas plačiau nedetalizuoja), kuriuose V. M. ir V. M. būdami suklaidinti M. V. ir kito asmens ties tekstu „Vekselio davėjas“ įrašė savo vardus, pavardes bei asmens kodus, ties tekstu „Adresas“ savo gyvenamąsias vietas, o ties tekstu „Parašas“ pasirašė, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus. Taip pat apylinkės teismas motyvavo, kad nurodytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad M. V. su kito asmens pagalba siekė gauti V. M. turtą ir tam buvo panaudoti paprastieji neprotestuoti vekseliai, kurie tam ir buvo pasirašyti, kad įgyvendinti sumanymą. V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kitas asmuo buvo kaip koks vadas, kai sutvarkė reikalus jis dingo, jis ištraukdavo dokumentus iš papkės ir duodavo M. V., o šis duodavo pasirašyti.

33.54. Apeliaciniame skunde dėl bylos nagrinėjimo ribų M. V. akcentuoja, kad dėl sodo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo aplinkybių kaltinimas apeliantui nepareikštas, taigi šios aplinkybės nepateko į bylos nagrinėjimo ribas. Be to, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio reikalavimą dėl 87 500 Lt priteisimo paliko nenagrinėtą motyvuodamas tuo, kad kaltinimas dėl sodo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nėra pareikštas. Apelianto nuomone, svarbu pabrėžti, kad nesant kaltinimo dėl minėto objekto pardavimo nei apeliantas, nei jo gynėjas neteikė jokių paaiškinimų ar nesutikimo argumentų, todėl kokių nors neteisėtų veiksmų – tariamo atsisakymo grąžinti dalį lėšų – konstatavimas akivaizdžiai pažeidžia apelianto teisę į tinkamą procesą. Tokiu būdu, net jei nebūtų konstatuotas pagrindas nuosprendžio panaikinimui, jis turėtų būti pakeistas iš aprašomosios dalies pašalinant faktines aplinkybes, susijusias su sodo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimu. Apygardos teismas šiame kontekste pažymi, kad M. V., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jam yra žinoma, jog V. M. turėjo sodą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, kad šį sodą V. M. pardavė pats, o jis pastarajam nieko nepadėjo.

33.55. Taip pat šiame kontekste pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. M. patikslintą civilinį ieškinį dalyje, be kita ko, dėl piniginių lėšų – 25 341,75 Eur (87 500 Lt), už sodo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimą, priteisimo paliko nenagrinėtą motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamoje byloje M. V. nėra pareikštas kaltinimas, susijęs su minėto turto pardavimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kadangi išsprendus civilinio ieškinio klausimą iš esmės, kai nėra kaltinimo dėl ginčo turto, sudarytų kliūtį ateityje pareikšti ieškinį dėl šio turto civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 4 dalis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl bausmės dydžio

22. M. V. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nuteistas ir už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas tai panaikino. Vis dėlto ši aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti jam paskirtos bausmės, kadangi už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą M. V. paskirta bausmė buvo bendrinama su griežtesnę bausmę numatančia BK 182 straipsnio 2 dalimi bausmių apėmimo būdu, kadangi buvo nustatyta BK 300 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

34.1. Jo nusikalstamų veiksmų tikslas buvo neteisėtai ir neatlygintinai praturtėti piktnaudžiaujant kito asmens pasitikėjimu juo.

34.2. M. V. įgijo teisę į 250 000 Lt vertės svetimą turtą, taip pat įgijo 399 709,73 Lt vertės svetimą turtą.

34.3. Apylinkės teismas teisingai pastebėjo, kad M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad M. V. veikė kartu su kitu asmeniu, atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai nepripažinta tai, kad šios nusikalstamos veikos epizodą M. V. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau vien ši papildoma sunkinanti aplinkybė nesudaro pagrindo griežtinti M. V. paskirtas bausmes, be to, dėl to nėra ir prokuroro apeliacinio skundo.

34.4. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. V. iki aptariamų veikų padarymo neteistas, vėliau kartą teistas už sukčiavimą, baustas administracine tvarka, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, auginantis du mažamečius vaikus, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė, į priežiūros grupę neįrašytas. Byloje nėra duomenų, kad būtų atlyginta žala.

34.5. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta M. V. už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus tik griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo – bausmę.

34.6. M. V. paskirta bausmė yra mažesnės už baudžiamojo įstatymo (BK 50 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje) numatytos bausmės vidurkį. Nagrinėjamu atveju už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą apylinkės teismas M. V. paskyrė vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra mažesnę, nei vidurkis. Skiriant mažesnes nei vidurkis bausmes buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytas veikas, taip pat atsižvelgta į ilgą viso baudžiamojo proceso trukmę.

34.7. Aplinkybė, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, apygardos teismas konstatavo apkaltinamojo nuosprendžio senaties suėjimą, taip pat nėra pagrindas švelninti M. V. paskirtą galutinę bausmę, nes už šią veiką paskirta bausmė buvo subendrintos su griežtesne laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu. Taigi galutinė bausmė paliekama tokia pati.

34.8. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšis ir parenkant jų dydį, konstatuoja, jog M. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė bei nustatytas jos dydis yra proporcingas ir jokiu būdu nėra per griežtas. Taip pat pažymima, kad bausmės subendrintos tinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas pritaikytas nepažeidžiant BK 75 straipsnio nuostatų.

Dėl įrodymų vertinimo I. K. išteisinant pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl epizodo, susijusio su S. B.)

23. Nagrinėjamoje situacijoje I. K. buvo pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule savo ir kitų asmenų naudai veikiant bendrininkų grupėje), padarymo V. M. ir V. M. atžvilgiu.

35.1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo I. K. veiksmuose įžvelgti esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. I. K. dėl šio jai pareikšto kaltinimo pagrįstai išteisinta, kadangi byloje nėra surinkta įrodymų pagrįsti jai pareikštą kaltinimą, tai yra nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

35.2. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, dalykas pagal reiškiamą kaltinimą yra didelės vertės V. M. ir V. M. turto – 250 000 Lt (tai atitinka 72 405,00 Eur) (100 000 Lt + 100 000 Lt + 50 000 Lt), įgijimas apgaule savo (I. K.) ir kitų asmenų (M. V., asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, nagrinėjama atskirai (toliau šiame epizode – ir kitas asmuo) naudai. Be to, šios nusikalstamos veikos dalykas yra ir didelės vertės I. K., M. V. ir kitam asmeniui svetimo, V. M. ir V. M. priklausančio, turto (piniginių lėšų) – 399 709,73 Lt (26 959,73 Lt (antstolio V. M. pervesti į M. V. sąskaitą pardavus žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini)) + 310 000 Lt (antstolio V. M. perduota M. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė) + 62 750 Lt (antstolio V. M. pervesti į V. M. sąskaitą kaip skolos skirtumas ir išgryninti I. K., veikiančios kartu su A. T. ir M. V.), įgijimas apgaule savo (I. K.) ir kitų asmenų (M. V., kito asmens) naudai.

35.3. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su I. K. pareikštu kaltinimu, kad I. K., veikdama kartu su M. V., kitu asmeniu, suvokdama, jog daro nusikalstamą veiką bendrai, naudojo apgaulę turėdama tikslą suklaidinti turto savininkus V. M. ir V. M. bei asmenis, turinčius teisę priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusių asmenų V. M. ir V. M. turto – Vilniaus miesto 4–ojo notaro biuro notarę A. A., Vilniaus rajono 6–ojo notaro biuro notarą D. T. ir antstolių V. M. ir D. M. kontoros antstolį V. M. (pastarųjų atžvilgiu tarpinę (procesinę) apgaulę).

35.4. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad I. K., veikdama kartu su M. V., kitu asmeniu, naudojo V. M. ir V. M. atžvilgiu šias apgaulės formas – piktnaudžiavimą (manipuliavimą) tarp V. M. ir V. M. ir I. K., M. V., kito asmens dėl tarpusavio ryšių susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais – kaip teisės į didelės vertės svetimą turtą ir jo įgijimo būdą.

35.5. Iš pareikšto kaltinimo galima įžvelgti, kad V. M. ir V. M., minėti notarai galimai buvo suklaidinti dėl faktų, susijusių su M. V. turtinės teisės įgijimu, tai yra, kad V. M. ir V. M. jiems skolingi.

35.6. Apgaulė galimai pasireiškė tokiais kaltinime nurodomais M. V., kito asmens veiksmais – jie 2009 m., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), įtikino V. M. ir V. M. pasirašyti 3 (tris) paprastojo vekselio blankus, o būtent, ties tekstu „Vekselio davėjas“ įrašyti savo vardus, pavardes bei asmens kodus, ties tekstu „Adresas“ savo gyvenamąsias vietas, o ties tekstu „Parašas“ pasirašyti.

35.7. M. V. pateikė notarei A. A. 2009 m. balandžio 28 d. ir 2009 m. balandžio 29 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius, todėl notarė A. A. buvo suklaidinta, kad vekselio davėjai V. M. ir V. M. laisva valia, turėdami ketinimą besąlygiškai sumokėti M. V. atitinkamas sumas pinigų, pasirašė minėtus vekselius.

35.8. M. V. pateikė notarui D. T. 2009 m. gruodžio 8 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, todėl notaras D. T. buvo suklaidintas, kad vekselio davėjas V. M. laisva valia, turėdamas ketinimą besąlygiškai sumokėti M. V. atitinkamą sumą pinigų, pasirašė minėtą vekselį.

35.9. Pažymima, kad kaltinime nenurodomi jokie I. K. veiksmai, kuriais ji kaltinama veikiant bendrininkų grupėje su kitu asmeniu ir M. V., apgaule M. V. naudai įgyjant teisę į nukentėjusiesiems priklausantį didelės vertės turtą – 250 000 Lt.

35.10. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadoms, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, jog I. K., 2009 m., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su M. V. ir kitu asmeniu apgaule įgyti didelės vertės V. M. ir V. M. turtą. Byloje nėra jokių įrodymų apie tokius I. K. susitarimus, nėra įrodymų, kad pastaroji būtų vykusi pas M., ką nors žinojusi apie aktualių vekselių pasirašymo aplinkybes, ar kaip nors prisidėjusi prie M. V. naudai apgaulės būdu įgytą turtinę teisę į didelės vertės M. turtą. Todėl šios aplinkybės I. K. iš kaltinimo pagrįstai pašalintos.

35.11. Taip pat iš pareikšto kaltinimo galima įžvelgti, kad antstolis V. M. galimai buvo suklaidintas dėl fakto, susijusio su didelės vertės I. K., M. V., kito asmens turto, priklausančio V. ir V. M., įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais kaltinime nurodomais I. K., veikiančios kartu su M. V., veiksmais – I. K. siekdama, kad nukentėjusiesiems priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebūtų parduotas iš varžytynių, antstoliui V. M. 2010 m. rugpjūčio 17 d. paskelbus minėto buto pirmąsias varžytynes, užsiregistravo varžytynėse, 2010 m. rugsėjo 27 d. sumokėdama 24 800 Lt varžytynių dalyvio mokestį, kuriose 2010 m. rugsėjo 28 d. laimėjo, pasiūliusi didžiausią kainą, t. y. 278 000 Lt. Tačiau per 5 dienas I. K. nesumokėjo likusios pinigų sumos, dėl ko antstolio patvarkymu varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis. Tokiu būdu, varžytynėms neįvykus, antstolis V. M. 2010 m. spalio 4 d. I. K. sumokėtą 24 800 Lt varžytynių dalyvio mokestį pervedė į M. V. sąskaitą bei, M. V. sutikus, butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė M. V.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliaciniu skundu prokuroras prašo pripažinti I. K. kalta veikiant bendrininkų grupėje su M. V. atlikus tik šiuos veiksmus, tai yra apgaule savo ir M. V. naudai užvaldžius didelės vertės V. M. ir V. M. turtą padarydami nukentėjusiesiems 310 000 litų turtinę žalą (būtent tokia yra minėto buto vertė). Be to, kaltinamajame akte nurodomi ir 26 959,73 Lt M. V. įgijimo pardavus varžytynėse žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), aplinkybės, tačiau nenurodomi su tuo susiję I. K. veiksmai.

35.12. Prokuroro apeliaciniame skunde argumentuojama, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, kad I. K. prisidėjo prie M. V. ir kito asmens daromos nusikalstamos veikos dalyvaudama nukentėjusiesiems V. M. ir V. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynėse ir siekdama apsaugoti varžytynių turtą M. V. naudai.

35.13. Apygardos teismas pastebi, kad prokuroro apeliaciniame skunde nenurodoma konkrečiai, kokie duomenys patvirtina nurodytą aplinkybę. Tuo tarpu I. K. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai argumentuojama, kad byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kurie pavirtintų aplinkybę, jog I. K. dalyvavimas buto (duomenys neskelbtini), varžytynėse buvo iš anksto sutartas veiksmas, kuriuo buvo siekiama užkirsti kelią minėto buto pardavimui iš varžytynių kitiems pirkėjams tokiu būdu užtikrinant jo perdavimą išieškotojui M. V.. Šiose varžytinėse I. K. dalyvavo dėl to, kad ketino įsigyti nurodytą butą savo asmeninėn nuosavybėn. Nustatyta, kad laimėjusi varžytynes ir iki apibrėžto termino nepervedusi likusios pinigų sumos, L K. neteko iš anksto į antstolio depozitą įmokėtos 24 800 Lt dydžio varžytynių dalyvio įmokos, t. y. patyrė tokio dydžio nuostolį. Byloje nesurinkta įrodymų, kad šią sumą, kaip V. ir V. M. skolos padengimą pervedus M. V. pastarasis būtų ją grąžinęs I. K..

35.14. I. K. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvu, jog mažai tikėtina aplinkybė, kad I. K. butą iš tikrųjų ketino įsigyti savo nuosavybėn. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė dėl to, kad jam nebuvo pateikti jokie įrodymai apie I. K. tėvų bandymą gauti paskolą aptariamam butui įsigyti.

35.15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su I. K. gynėjo argumentu, kad nuo pačių buto varžytynių iki I. K. pirmosios apklausos dėl šio epizodo buvo praėję dveji metai, todėl natūralu, kad jokie rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys pastarąją aplinkybę, net jei tokiais I. K. tėvai ir disponavo, iki to laiko nebuvo išsaugoti. Apygardos teismo vertinimu, toks argumentas nepaneigia, jog byloje nėra rašytinių įrodymų apie tai, kad I. K. butą ketino įsigyti savo nuosavybėn. Be to, apeliantas argumentuoja, kad aplinkybę, jog I. K. tėvai iš tikrųjų ketino paimti paskolą, kad galėtų padėti įsigyti dukrai butą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino A. T. ir M. V.. Iš M. V. parodymų apylinkės teisme matyti, kad buto I. K. nepirko dėl aukcione padidėjusios buto kainos. A. T., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad bankas I. K. šeimai nedavė pinigų, todėl ji nenupirko buto. Vis tik apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad, nors ir byloje nėra nustatytas susitarimas tarp I. K. ir kito asmens, M. V. bendrai daryti nusikalstamą veiką, tačiau jau minėta atliktų M. V. ir I. K. veiksmų seka sudaro pagrindą kritiškai vertinti šiuos I. K. palankius A. T. ir M. V. parodymus. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo iš nuosprendžio motyvų šalinti teiginį, kad „Pati I. K. teisme parodė, jog ji pati norėjo įsigyti butą (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės mažai tikėtinos, nes pastaroji pati parodė, kad ji butui įsigyti pinigų neturėjo, likusieji pinigai turėjo būti sumokami per 5 d. nuo įvykusių varžytynių dienos, todėl kaltinamosios parodymai apie tai, kad jos tėvai ketino įsigyti paskolą nepagrįsti, nes akivaizdu, jog apie paskolos įsigijimą jokių realių duomenų varžytynių dieną neturėjo. Spręstina, kad dalyvavimo varžytynėse tikslas buvo kitas, siekta apsaugoti varžytynių turtą M. V. naudai.“.

35.16. Išteisintosios I. K. gynėjas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apylinkės teismas padarė rašymo apsirikimą nurodydamas, kad „Tai, kad I. K. jau po buto perėjimo M. V. nuosavybėn buvo šiame bute, kaip parodė V. M., tvarkė plaukus moteriai, atvežtai į V. M. butą, taip pat nepaneigia išvados, kad I. K. apie sukčiavimą M. atžvilgiu žinojo.“ (paskutinis žodis turėtų būti „nežinojo“). Apelianto įsitikinimu, aplinkybė, jog I. K. lankėsi bute ir, kaip parodė V. M., tvarkė plaukus kažkokiai moteriai, nepaneigia teismo išvados, kad I. K. apie sukčiavimą V. ir V. M. atžvilgiu nežinojo. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į kontekstą, kuriame paminėtas nurodytas teiginys (apylinkės teismas argumentuoja, kodėl I. K. apie sukčiavimą V. ir V. M. atžvilgiu žinojo), sutinka su šia gynėjo pastaba. Apeliacinės instancijos teismas šią apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalį patikslina, nurodydamas, kad „Tai, kad I. K. jau po buto perėjimo M. V. nuosavybėn buvo šiame bute, kaip parodė V. M., tvarkė plaukus moteriai, atvežtai į V. M. butą, taip pat nepaneigia išvados, kad I. K. apie sukčiavimą V. ir V. M. atžvilgiu nežinojo.“.

35.17. Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad vertinant I. K. tyčios turinį negali būti apsiribojama vien šio epizodo (nukentėjusiųjų V. M. ir V. M.) duomenų (medžiagos) vertinimu nesiaiškinant šių duomenų ryšio su kitais byloje surinktais duomenimis, I. K. charakterizuojančiais duomenimis, tai yra visiškai ignoruojant aplinkybes, kad skundžiamu apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu konstatuota, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog I. K. įvykdė panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, tai yra veikdama bendrininkų grupėje su R. N. ir kitu asmeniu apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiosios S. B. didelės vertės turtą (šioje dalyje byla nutraukta dėl senaties); nukentėjusiosios S. B. epizode svarbiais duomenimis vertinant I. K. kaltę (tyčios turinį) teismo buvo pripažinti ir duomenys, kad R. N., kitas asmuo ir I. K. įvykio metu buvo geri pažįstami asmenys, o I. K. ir kitas asmuo aktualiu laikotarpiu buvo sugyventiniai, todėl I. K. buvo žinomos visos S. B. turto užvaldymo aplinkybės; nukentėjusiesiems V. M. ir V. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės vyko 2010 m. rugsėjo 28 d., tai yra praėjus 2 (dvejiems) metams po S. B. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos; pačios 2010 m. rugsėjo 28 d. varžytynių aplinkybės, tai yra buvo išvaržomas itin didelės vertės – 310 000 Lt vertės – butas, esantis (duomenys neskelbtini), I. K. tikslo įsigyti šį butą neturėjo, kadangi tokio dydžio piniginėmis lėšomis tiriamuoju laikotarpiu nedisponavo, aktualiu laikotarpiu buvo M. V. pažįstama ir kito asmens sugyventinė, prieš tai jau bendrininkavusi panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padaryme. Prokuroro nuomone, I. K. dalyvavimas nukentėjusiųjų V. ir V. M. turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), išvaržyme negali būti vertinamas kaip atsitiktinis, šio turto užvaldymo aplinkybės I. K. buvo gerai žinomos.

35.18. Šiuo atveju apygardos teismas pritaria atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, kad netgi jeigu pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog byloje yra pakankamai įrodymų teigti, kad I. K. pagrįstai buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką S. B. epizode, tai dar neįpareigoja teismo pripažinti I. K. kalta ir V. ir V. M. epizode. Abu šie epizodai vyko skirtingu laikotarpiu, dalyvaujant kitiems asmenimis, I. K. įsigijus žemės sklypą pagal notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, o ne iš varžytynių. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, I. K. kaltė kiekviename iš epizodų turi būti pagrįsta surinktais įrodymais, o ne pagal analogiją su kitu epizodu, nes priešingu atveju būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

35.19. Prokuroro vertinimu, I. K. savo aktyviais veiksmais veikdama savo, M. V., kito asmens naudai, prisidėjo prie M. V., kito asmens daromos nusikalstamos veikos ir neteisėtai savo, M. V., kito asmens naudai 2010 m. spalio 4 d. užvaldė svetimą nukentėjusiesiems V. M. ir V. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad I. K. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat pastebima, kad, nors I. K. išteisinta kaip nepadariusi nusikalstamos veikos, tačiau tame pačiame nuosprendyje pažymėta, kad prie šios nusikalstamos veikos padarymo ji sąmoningai, turėdama tikslą apsaugoti išvaržomą butą nuo kitų pirkėjų, prisidėjo.

35.20. Vis tik apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgdamas į M. V. ir kito asmens veiksmų seką (apygardos teismas ją taip pat analizavo M. V. epizode), sprendė, jog I. K. šioje veikoje sudalyvavo siekdama apsaugoti butą (duomenys neskelbtini), kad pastarasis neatitektų kitiems varžytynių dalyviams, tačiau vien ši aplinkybė nereiškia, kad ji suprato tokiu būdu sudalyvavusi kaltinime nurodyta apgaule įgyjant V. ir V. M. butą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pašalinti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies teiginius „Epizodiškas I. K. sudalyvavimas varžytynėse siekiant padėti M. V. išsaugoti butą, nereiškia, kad I. K. žinojo ar suvokė kito bendrininko nusikalstamus tikslus ir prie jų sąmoningai prisidėjo“, „I. K. šioje veikoje sudalyvavo epizodiškai, t. y. sudalyvavo siekiant apsaugoti butą (duomenys neskelbtini), kad pastarasis neatitektų kitiems varžytynių dalyviams, šias išvadas galima daryti vertinant visus aptartus kaltinamųjų veiksmus jau anksčiau išanalizuotus siekiant įgyti M. nekilnojamąjį turtą“, „Analogiškai butas buvo pardavinėjamas pasitelkiant per dalyvavimą varžytynėse M. V. gerą pažįstamą, A. T. sugyventinę I. K., po kurios ,,nesėkmingo“ sudalyvavimo varžytynėse, nes ji neįnešė pinigų už perkamą butą, bet taip apsaugojo butą nuo kitų pirkėjų, butas atiteko M. V., įnešus papildomą pinigų sumą.“.

35.21. Pagal kaltinimą V. M. ir V. M. galimai buvo suklaidinti dėl fakto, susijusio su didelės vertės I. K., M. V., kito asmens piniginių lėšų, priklausančių V. ir V. M., įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais kaltinime nurodomais I. K., veikiančios bendrininkų grupėje su M. V. ir kitu asmeniu, veiksmais – I. K., veikdama kartu su kitu asmeniu ir M. V. tęsdami nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d. per keletą kartų bankomate, esančiame Parko g. 23, Vilniuje, nuo V. M. sąskaitos nuėmė 62 750 Lt. Pažymima, kad šioje dalyje I. K. duodama parodymus apylinkės teismui parodė, kad nieko nežino apie šių pinigų išgryninimą iš M. sąskaitos, skundžiamu nuosprendžiu ji išteisinta, o prokuroro apeliacinio skundo konkrečiai dėl šios aplinkybės nėra, todėl apygardos teismas plačiau šių kaltinime nurodytų I. K. veiksmų neanalizuoja.

35.22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisingai vertinta, jog nėra V. M. ir V. M. atžvilgiu I. K. padaryto nusikaltimo – BK 182 straipsnio 2 dalies – sudėties. Atitinkamai atmetamas ir prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas palikti nukentėjusiajai V. M. teisę civilinėje byloje reikalauti turtinės žalos atlyginimo ir iš I. K..

Dėl įrodymų vertinimo nutraukiant bylą dalyje dėl I. K. kaltinimo padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (dėl epizodo, susijusio su S. B.)

24. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl prokuroro prašymo pripažinti I. K. kalta padariusia nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios S. B. epizodas), esant pakankamai duomenų, pagrindžiančių I. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, išteisintoji I. K. nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti prokuroro apeliacinį skundą dalyje dėl I. K. išteisinimo V. ir V. M. epizode, neatsiras pagrindas laikyti, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas S. B. epizode dar nėra pasibaigęs. I. K. buvo nuosprendžiu išteisinta epizode dėl didelės vertės V. ir V. M. turto užvaldymo apgaule, o nuosprendžio įsiteisėjimas nėra būtina apkaltinamojo teismo nuosprendžio dėl ankstesnių nusikalstamų veikų senaties nutrūkimo sąlyga, kai bylą nagrinėja tas pats apylinkės teismas dėl visų kaltinamajam inkriminuojamų veikų.

36.1. Aukštesnysis teismas pritaria šiems atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams. Pažymima, kad pagal I. K. pareikštą kaltinimą jai inkriminuotas BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas baigtas 2008 m. rugpjūčio 21 d. (pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo dieną).

36.2. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį ir 2 punktą (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas ir per šį terminą asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

36.3. Pagal BK 95 straipsnio 7 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką padedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

36.4. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog I. K. pagrįstai išteisinta V. ir V. M. epizode, nėra pagrindo laikyti, kad dešimties metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eigos terminas nutrūko. Taigi skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai konstatuota, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nagrinėjamame epizode pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pasibaigė 2018 m. rugpjūčio 21 d., todėl suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui byla I. K. nutrauktina.

36.5. I. K. gynėjo apeliaciniame skunde prašoma, nutraukus bylą šioje dalyje dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pabaigos, iš skundžiamo nuosprendžio motyvų pašalinti teiginius, kuriais tiesiogiai konstatuota jos kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir tuos, kuriose, nors L K. kaltė tiesiogiai nėra konstatuojama, tačiau visgi pripažįstami įrodytais jos neteisėti veiksmai (žinojimas apie kitų asmenų vykdomą neteisėtą turto užvaldymą, neatsiskaitymas pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir pan.).

36.6. Kasacinėje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-7-81/2013, 2K-214/2013, 2K-276/2014) yra išaiškinta, kad „<...> jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai, kartu tiesiogiai ar netiesiogiai pripažintų asmenį kaltu nusikalstamos veikos padarymu, tai reikštų nekaltumo prezumpcijos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, pažeidimą“. Kita vertus, teismas, nuspręsdamas nutraukti bylą vadovaujantis BK 95 straipsniu, turi konstatuoti, kad veikoje yra BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos veikos požymiai, ir įvardyti konkretų BK straipsnį. Priešingu atveju byla turėtų būti nutraukta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Baudžiamojo proceso nutraukimas remiantis BK 95 straipsniu ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu skiriasi nuo bylos proceso nutraukimo remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes pirmuoju atveju konstatuojami nusikalstamos veikos požymiai, o antruoju – jų nebuvimas. Tai sukelia skirtingus proceso nutraukimo teisinius padarinius. Bylos nutraukimas vadovaujantis BK 95 straipsniu nėra asmens išteisinimas dėl padarytos veikos, jo kaltumas padarius veikas, dėl kurių procesas nutraukiamas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nekonstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 14 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-489/2018 11 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36.7. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi žemesnės instancijos teismo sprendimų turinį, neturi pagrindo konstatuoti, kad jame asmuo, kuriam byla nutraukta 2018 m. rugpjūčio 21 d. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, – I. K., tiesiogiai ar netiesiogiai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, t. y. kad ji, veikdama bendrininkų grupėje, apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą.

36.8. Sprendžiant, ar teismo sprendimo formuluotės ir išvados nepažeidė I. K. nekaltumo prezumpcijos, svarbu atsižvelgti į byloje nagrinėtos nusikalstamos veikos ypatumus. Šioje byloje (S. B. epizode) I. K. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, šį asmenį kaltinant tuo, kad ji veikdama bendrininkų grupėje apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą ir užvaldė didelės vertės svetimą turtą.

36.9. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, dalykas pagal reiškiamą kaltinimą yra turtinės (reikalavimo) teisės į R. N. ir kitam asmeniui svetimą, S. B. priklausantį, turtą (pinigines lėšas) – 112 000 Lt (tai atitinka 32 437,44 Eur) – įgijimas apgaule savo (I. K.) ir kitų asmenų (R. N., kito asmens) naudai. Be to, šios nusikalstamos veikos dalykas yra ir didelės vertės I. K., R. N. ir kitam asmeniui svetimo, S. B. priklausančio, turto (piniginių lėšų) – 100 000 Lt (50 000 Lt, gauti pardavus nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausantį 0,7400 ha, 116 332 litų vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) + 50 000 Lt (gauti pardavus 0,5600 ha, 104 000 litų vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 0,6500 ha, 110 000 Lt vertės, tačiau parduotą I. K. už 50 000 Lt, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrai 150 000 Lt vertės turto užvaldymas apgaule savo (I. K.) ir kitų asmenų (R. N., kito asmens) naudai.

36.10. Iš kaltinamojo akto matyti, kad I. K. veikdama kartu su R. N., kitu asmeniu, suvokdama, jog daro nusikalstamą veiką bendrai, naudojo apgaulę turėdama tikslą suklaidinti turto savininkę S. B. bei asmenį, turintį teisę priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens S. B. turto – Vilniaus miesto 4–ojo notaro biuro notarę A. A. (pastarosios atžvilgiu tarpinę (procesinę) apgaulę).

36.11. Taip pat iš kaltinimo matyti, kad I. K., veikdama kartu su R. N., kitu asmeniu, naudojo S. B. atžvilgiu vieną iš apgaulės formų – piktnaudžiavimą (manipuliavimą) pasitikėjimu tarp S. B. ir R. N., kito asmens dėl tarpusavio ryšių susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais – kaip teisės į didelės vertės svetimą turtą ir jo įgijimo būdą.

36.12. Iš pareikšto kaltinimo galima įžvelgti, kad S. B. galimai buvo suklaidinta dėl fakto, susijusio su R. N. turtinės teisės įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais kaltinime nurodomais I. K., veikiančios kartu su R. N., kitu asmeniu, veiksmais – 2007 m. liepos 24 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, tiksliai nenustatytu būdu R. N. įtikino S. B. pasirašyti užpildytą paprastąjį vekselį 112 000 Lt sumai, o būtent, ties tekstu „vekselio gavėjas“ įrašyti savo asmens kodą, vardą, pavardę, ties tekstu „adresas“ įrašyti gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašyti; I. K., veikianti kartu su R. N., kitu asmeniu, įtikino S. B., kad sutvarkys žemės dokumentus ir suras žemės sklypo pirkėjus, ir liepdami S. B. į notaro užduodamus klausimus atsakinėti teigiamai, 2007 m. liepos 24 d. kartu su S. B. nuvyko į Vilniaus m. 21–ą notaro biurą, esantį Pamėnkalnio g. 28–9, Vilniuje, kuriame S. B., būdama I. K., kito asmens ir R. N. suklaidinta, pasirašė įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu patikėjo R. N. atstovauti ją notaro biure, būti jos atstovu, užsakyti bei gauti atgaunamos žemės sklypo detaliuosius planus, parduoti savo nuožiūra, už aptartą kainą ir sąlygas, už kainą ne mažesnę kaip 112 000 litų bet kuriam fiziniam ir juridiniam asmeniui žemės sklypą, už ją pasirašyti bei atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus.

36.13. Taigi galima spręsti, jog, prokuroro nuomone, I. K., veikiančios kartu su R. N., kitu asmeniu, apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką S. B. apsisprendimui atlikti veiksmus – 2007 m. liepos 24 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, pasirašyti užpildytą paprastąjį vekselį 112 000 Lt sumai, o būtent, ties tekstu „vekselio gavėjas“ įrašyti savo asmens kodą, vardą, pavardę, ties tekstu „adresas“ įrašyti gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašyti; pasirašyti įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu buvo padarytas problemiškas pažeistos S. B. teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka, kadangi sandoriai sąmoningai sudaryti taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jų tikrojo turinio (šalių tikrųjų ketinimų, tikrosios valios).

36.14. Taip pat iš pareikšto kaltinimo galima įžvelgti, kad notarė A. A. galimai buvo suklaidinta dėl aplinkybės, susijusios su R. N. turtinės teisės į S. B. turtą įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais R. N., apie kuriuos žinojo ir I. K., kitas asmuo, veiksmais – R. N. 2007 m. rugsėjo 5 d. pateikė notarei A. A. 2007 m. liepos 24 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, todėl notarė A. A. buvo suklaidinta, kad vekselio davėja S. B. laisva valia, turėdama ketinimą besąlygiškai sumokėti R. N. atitinkamą sumą pinigų, pasirašė 2007 m. liepos 24 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

36.15. Galima spręsti, jog, prokuroro nuomone, R. N. apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką notarės A. A., suklaidintos dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, apsisprendimui atlikti veiksmą – priimti R. N. palankų sprendimą paprastajame neprotestuotiname vekselyje 2007 m. liepos 24 d. padarant vykdomąjį įrašą.

36.16. Taigi pagal reiškiamą kaltinimą I. K. veikdama bendrininkų grupėje pasinaudojo lietuvių kalbos nemokančia S. B., o piktnaudžiaujant V S. B. pasitikėjimu buvo lengva ja manipuliuoti.

36.17. Iš kaltinamojo akto galima apibendrinti, kad nurodytu būdu I. K. veikdama bendrai su R. N., kitu asmeniu sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. I. K. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinusi S. B., žinodama apie R. N. suklaidinimą notarės A. A., neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kitų asmenų (R. N., kito asmens) naudai įgijo svetimą turtą, numatė, kad dėl jos veiksmų S. B. patirs turtinę žalą, o ji sau ir kitiems asmenims (R. N., kitam asmeniui) gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė.

36.18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad baudžiamajame įstatyme apibrėžtas bendrininkų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymas galimas tik išsamiai nustačius visų bendrininkų padarytus veiksmus bei jų reikšmę bendram nusikalstamam rezultatui pasiekti. Byloje gali susiklostyti išskirtinė situacija, kai dėl vieno iš bendrininko padarytų veiksmų, kurie turi galimos nusikalstamos veikos požymių, sueina baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, neleidžiantis priimti apkaltinamojo nuosprendžio (BK 95 straipsnis). Tokia aptariama situacija savaime nedraudžia teismui vertinti tokiam asmeniui pareikšto kaltinimo pagrįstumo laikantis nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų. Be to, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos formos (bendrininkavimo) specifiką, neįmanoma visapusiškai ir išsamiai įvertinti bendrininko, dėl kurio gali būti sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas byloje, veiksmų bei jam pareikšto kaltinimo pagrįstumo neaptarus kaltinime nurodyto (kaip bendrininko) asmens, kuriam byla turi būti nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, veiksmų, juolab kad tai gali turėti reikšmės nagrinėjamos nusikalstamos veikos apimčiai, šios veikos kvalifikacijai ir kitoms aplinkybėms, o vienas iš baudžiamojo proceso tikslų yra išsamiai atkleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 14 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-489/2018 17 punktas).

36.19. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nustatė R. N., t. y. asmens, dėl kurio nebuvo procesinių kliūčių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes. Pagal byloje pareikštą kaltinimą asmuo, kuriam byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, – I. K., R. N., kitas asmuo buvo laikomi bendrininkais, veikiantys bendrininkų grupe, jų veiksmai aprašyti kaip tarpusavyje susiję, kurių visuma visapusiškai atskleidžia S. B. didelės vertės turto užvaldymo padarymo eigą ir aplinkybes.

36.20. Akivaizdu, kad, susidarius nestandartinei situacijai, kai vienam iš asmenų byla turi būti nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, atsietai vertinti I. K. veiksmus nuo nuteistojo R. N., kito asmens veiksmų ar dėl I. K. veiksmų apskritai nepasisakyti sprendžiant R. N. baudžiamosios atsakomybės klausimą nėra galimybės. Priešingu atveju pastarojo asmens nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nustatymas ir įvertinimas būtų nevisapusiškas ir neišsamus pagal baudžiamąjį įstatymą. Teismas šiuo atveju privalo atlikti įrodymų tyrimo analizę, išdėstyti nustatytas tikrąsias bylos aplinkybes. Šiame kontekste pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės I. K. veiksmus vertino tik tiek, kiek tai buvo susiję su R. N. patraukimu baudžiamojon atsakomybėn.

36.21. Taigi apylinkės teismas darė atitinkamas išvadas dėl I. K. veiksmų atsižvelgdamas į byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas aplinkybes, tačiau nuosprendyje konkrečių asmens, kuriam byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, padarytų veiksmų aprašymas, kurį lėmė bylos įrodymų turinio vertinimo rezultatas, nelaikomas I. K. kaltės konstatavimu pagal pareikštą kaltinimą ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu. Darant galutines išvadas, vertinant byloje I. K. veiksmus naudojami išsireiškimai apsiriboja prokuroro pareikšto kaltinimo (t. y. įtarimo būsenos) aprašymu.

36.22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vertinant bylos įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, kai kurios pirmosios instancijos teismo vartojamos formuluotės (pavyzdžiui, kad „I. K. siekė neteisėtai ir neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą, nukentėjusiajai S. B. padarant didelės vertės turtinę žalą. „Akivaizdu ir tai, kad 2008-08-21 pirkimo pardavimo sandorio metu, nei po jo praėjus laiko tarpui su S. B. nei R. N., nei I. K. nebuvo atsiskaityta.“; „Teisme ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad S. N. padarė nusikalstamą veiką, aprašytą kaltinime, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, I. K. tokia pat veika pagrįstai buvo kaltinama.“; „Teismas vertina, kad I. K. šiame epizode pagrįstai buvo kaltinama pagal BK 182 str 2 d., I. K. kaltinimo pagrįstumą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, patvirtina ankščiau pateikta visų įrodymų analizė, veika atitinka BK 182 str. 2 d. objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.“; „<...> ir I. K. už 50 000 litų pardavė 0,6500 ha, 110 000 litų vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau jokie pinigai nei R. N., nei nukentėjusiajai S. B. sumokėti nebuvo.“; nėra preciziškai neutralios.

36.23. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bylos nutraukimas suėjus baudžiamosios senaties terminui galimas tik tuo atveju, kai, įvertinus byloje surinktus duomenis, nustatoma nusikalstamos veikos požymių (priešingu atveju turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis), teismo baigiamajame akte neišvengiamai būtina aptarti asmens veiksmus pagal jam pareikštą kaltinimą ir įvertinti, ar jie turi nusikalstamos veikos požymių. Todėl minėtos pirmosios instancijos teismo formuluotės nelaikomos pažeidžiančiomis I. K. nekaltumo prezumpciją, pašalinti jas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra pagrindo.

25. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuojama, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl nuteistųjų A. G., M. V. nuteisimo epizoduose, susijusiuose su nukentėjusiaisiais K. K., H. S., G. S., B. Š., V. ir V. M., bei tikslinamas skundžiamo nuosprendžio motyvas, jog „Tai, kad I. K. jau po buto perėjimo M. V. nuosavybėn buvo šiame bute, kaip parodė V. M., tvarkė plaukus moteriai, atvežtai į V. M. butą, taip pat nepaneigia išvados, kad I. K. apie sukčiavimą M. atžvilgiu žinojo.“ (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas)..

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti prokuroro Renaldo Budrio, nuteistųjų R. T. apeliacinius skundus.

Nuteistųjų A. G. (A. G.) ir M. V. (M. V.), išteisintosios I. K. gynėjo advokato Vitalijaus Burinskio (Vitalij Burinskij) apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendį.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. G. (A. G.) pripažintas kaltu padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja K. K.) ir A. G. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su nukentėjusiąja K. K.) nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. G. pripažintas kaltu padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja H. S.) ir A. G. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su nukentėjusiąja H. S.) nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. G. pripažintas kaltu padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja G. S.) ir A. G. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su nukentėjusiąja G. S.) nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. G. pripažintas kaltu padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju B. Š.) ir A. G. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su nukentėjusiuoju B. Š.) nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį A. G. paskiriant bausmes pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (K. K., H. S., G. S., B. Š. epizodai) ir nuosprendžio dalį dėl šių bausmių subendrinimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. s

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes tarpusavyje subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį, kurioje M. V. (M. V.) pripažintas kaltu padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir M. V. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį M. V. paskiriant bausmę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuosprendžio dalį dėl šios bausmės subendrinimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu, su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalyje nurodytą teiginį „Tai, kad I. K. jau po buto perėjimo M. V. nuosavybėn buvo šiame bute, kaip parodė V. M., tvarkė plaukus moteriai, atvežtai į V. M. butą, taip pat nepaneigia išvados, kad I. K. apie sukčiavimą M. atžvilgiu žinojo.“ (paskutinis žodis turėtų būti „nežinojo“ nurodant, kad „Tai, kad I. K. jau po buto perėjimo M. V. nuosavybėn buvo šiame bute, kaip parodė V. M., tvarkė plaukus moteriai, atvežtai į V. M. butą, taip pat nepaneigia išvados, kad I. K. apie sukčiavimą M. atžvilgiu žinojo.“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.